Savęs lyginimas su kitais – socialinių tinklų spąstai

Statistiškai daugiau nei du trečdaliai žmonių dieną pradeda ir baigia naršydami socialiniuose tinkluose. Per dieną bent kelis kartus nepamiršta žvilgtelėti ne tik į portalų naujienas, bet ir tai, ką naujo įkėlė sekami žmonės. Vis daugiau specialistų įspėja, kad tai nėra taip nekalta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Socialiniai tinklai lemia nuolatinį lyginimąsi su kitais, o tai kenksminga.

Kelia neigiamas emocijas

Retas pasižymi tokia aukšta saviverte, kad jo visiškai neveiktų kitų pasiekimai. Tarp jų – jaunesnis veidas, stangresnis kūnas, didesnis sekėjų skaičius, kelionės, prabangūs daiktai, tobuli santykiai šeimoje. Visa tai noriai demonstruojama socialiniuose tinkluose. Jei kurioje nors iš gyvenimiškų sričių esame ar jaučiamės mažiau klestintys, sėkmės numylėtinių matymas socialiniuose tinkluose gali kelti neigiamų emocijų. Bene pirmasis jausmas yra pavydas, o toliau seka daugybė kitų – nepasitenkinimas, pyktis, savęs menkinimas, neapykanta labiau pasiekusiam arba sau pačiam ir t. t. Tokios emocijos gerokai apkartina gyvenimą, siejamos su prastėjančia miego kokybe, šlyjančiais santykiais. Jei žmogus nesusitvarko su emocijomis, gali nukentėti reputacija ar net karjera, jei pasipiktinimą, kad kitam geriau sekasi, nuspręs išlieti komentarų skiltyje.

Gresia apatija ir depresija

Kitas didelis savęs lyginimo su kitais pavojus apima psichinę sveikatą. Kai nebuvo socialinių tinklų, save galėjome palyginti tik su artimos aplinkos žmonėmis – bendraklasiais, giminaičiais, kaimynais, kurie gyvendami panašioje erdvėje pasiekimais pernelyg neišsiskyrė. Socialiniai tinklai suteikia galimybę stebėti pramogų pasaulio ir sporto žvaigždes, karališkąsias šeimas, turtingus paveldėtojus, mokslininkus, nuomonės formuotojus ir t. t. Tokių žmonių mūsų populiacijoje palyginti nedaug, bet juos stebėdami milijonai žmonių nori pasiekti tą patį. Suvokdami, kad dažnu atveju tai neįmanoma (negimei karališkoje šeimoje, neturi talento ir pan.), galime ne šiaip nusivilti savimi, bet nematyti prasmės gyventi. Psichologai perspėja, kad savęs lyginimas su socialinių tinklų sėkmės numylėtiniais gali priversti prie apatijos, kai nesinori net piršto pajudinti, nes vis tiek netapsi pasauline žvaigžde ar nesusikrausi milijono iš reklamų. Ilgainiui situacija gali tapti tokia rimta, kad žmogus net susirgs depresija.

Nepagrįsti reikalavimai

Savęs lyginimas su kitais lemia tai, kad pirmiausia iš savęs, o vėliau ir supančios aplinkos imame per daug reikalauti. Tai pasakytina tiek apie išvaizdą, tiek apie elgesį. Sekdami nuomonės formuotoją, kurios kiekviena nuotrauka atrodo lyg atvirukas, nes reklamuoja kokį nors produktą, save spausime kasdien atrodyti tobulai – pradedant profesionalu makiažu, baigiant prie aplinkos derančiais drabužiais. Paprastas kavos puodelis ar vakarienės lėkštė jau nebus tinkama, nes neinstagraminiai. Jaukūs, bet ne nauji namai, virs per prasta erdve nusifotografuoti. Dar blogiau, kai neinstagraminiais tampa šeimos nariai – neatrodo tobulai, nesiderina prie mūsų drabužių, tinkamai nesielgia, nepozuoja ar net išvis atsisako būti įamžinti ar publikuoti socialinėje erdvėje. Noras prilygti socialinių tinklų žvaigždei gali virsti nesibaigiančiu konfliktu ir visokeriopu nepasitenkinimu tiek savimi, tiek šeimos nariais.

Priklauso nuo požiūrio

Psichologai atkreipia dėmesį, kad viskas gyvenime nevienareikšmiška – atsižvelgiant į požiūrį, naudinga arba žalinga. Ne išimtis ir lyginimasis su kitais. Viena vertus, jis gali sukelti neigiamų emocijų, kirsti per savivertę. Kita vertus, gali įžiebti vidinę ugnį siekti daugiau. Viskas priklaus nuo mūsų pačių. Matydami sėkmės lydimą nuomonės formuotoją, užuot pavydėję, galime įsiklausyti į jos sėkmės istoriją, įsidėmėti svarbiausias žingsnius ir bandyti tai įgyvendinti. Matydami dailią modelio figūrą, galime leistis graužiami pavydo arba pasidomėti jos mitybos ir sporto rutina bei pakeisti savo gyvenseną. Sekdami po pasaulį su mažyliais keliaujančią šeimą, galbūt apsvarstysime savo gyvenimo būdo ir karjeros pokyčius.

Tiesa, itin svarbus kritinis loginis mąstymas: jei mums per 40, jau netapsime kitu C. Ronaldo ar Lady Gaga, jei esame iš paprastos šeimos, nebūsime karūnuoti. Svajonės ir sveikas protas turi eiti koja kojon.

Pasyvus ar aktyvus vartotojas?

Siekdami išsiaiškinti feisbuko poveikį, Kalifornijos universiteto mokslininkai metus nagrinėjo 1000 žmonių elgseną socialiniame tinkle ir emocinę jų būseną. Įdomu tai, kad tyrimas parodė ryšį tarp naršant feisbuką praleidžiamo laiko ir depresijos simptomų, tačiau sykiu ir sąsajų tarp laimės jausmo bei feisbuko naudojimo. Trumpai tariant, šis socialinis tinklas žmones ir liūdina, ir džiugina.

Pakartotinės gautų duomenų analizės metu paaiškėjo, kad feisbuko vartotojus galima suskirstyti į dvi aiškias grupes – aktyvius ir pasyvius.

Aktyvus naudojimas yra tada, kai žmogus dalyvauja diskusijose, ieško renginių, atnaujina ryšius su seniai matytais vaikystės laikų draugais, pats kelia tam tikrą turinį, kuria grupes. Pasyvus naudojimas – tiesiog kitų gyvenimo stebėjimas: nuo draugų, pažįstamų iki įžymybių.

Šis sugrupavimas leido daryti išvadą, kad aktyvus socialinių tinklų naudojimas gali būti naudingas, suteikti teigiamų emocijų, o pasyvus daro žmones nelaimingus: stebėdami, ką daro kiti, lyginame savo ir jų gyvenimus. Jei mūsiškis ne toks gražus, jaučiamės blogai.

Kaip nesijausti nevykėliu

Jei jaučiame, kad socialiniai tinklai, savęs lyginimas su kitais veikia neigiamai, metas imtis priemonių, kaip tą poveikį sumažinti ar visai panaikinti. Viskas mūsų pačių rankose, tik reikia žinoti, kaip elgtis.

Pasitelkti kritinį mąstymą. Visi žmonės, net ir garsenybės, į socialinius tinklus kelia gražiausias akimirkas. Tai, kas nuobodu, liūdna, buitiška, ten nepatenka. Nepamirškime ir nuomonės formuotojams bei žvaigždėms dirbančių specialistų, kurie fotografuoja, retušuoja, kuria tekstus ir t. t. Jei su mumis dirbtų visa komanda, gal ir įvaizdis būtų toks, į kurį norisi lygiuotis. Kiti svarbūs niuansai – profesionalus makiažas, stiliaus parinkimas, fotosesijos.

Atlikti informacinę higieną. Puikiai žinome, kokie dalykai ar žmonės labiausiai įjautrina, todėl išmintinga jų nesekti, nesidomėti. Socialiniuose tinkluose atraskime tai, kas įkvepia, skatina tobulėti, o ne gniuždo. Tačiau visiškai į burbulą neužsidarykime, pagrindinės naujienos vis tiek turėtų pasiekti, kad gyventume tuo pačiu ritmu, kaip ir visas pasaulis.

Riboti laiką. Kuo ilgiau būname socialiniuose tinkluose, tuo dažniau save lyginame ir prasčiau jaučiamės. Rekomenduojama per dieną ten praleisti ne daugiau nei valandą ryte, sužinant svarbiausias naujienas, ir valandą vakare tiesiog pramogai. Naudinga kuriam laikui apskritai atsitraukti, įvertinti, ką gražaus ir gero turime, nevertinant pagal kitų standartus.

Negalvoti apie sekėjus ir patiktukus. Garsenybių nuotraukos sulaukia tūkstančių, dešimčių tūkstančių, gal net milijonų reakcijų, tačiau tai neturėtų būti mūsų siekiamybė. Visų pirma, tai vargiai įmanoma. Visų antra, kas svarbiau – ar kaip tą akimirką jautėmės patys, ar kokia ji pasirodė nepažįstamiems žmonėms?

Būti sąžiningiems. Jei norime atrodyti, elgtis, pasiekti tiek, kiek kiti, ar dedame tiek pat pastangų? Tai pasakytina ir apie karjerą, ir apie išvaizdą. Jei jau seniai išsikėlėte tikslą, bet dar nė piršto nepakrutinote, kad jį pasiektumėte, reikėtų savęs paklausti: „Nieko nedarau, nes bijau, kad nepavyks, ar man iš tikrųjų to nelabai ir reikia?“

Bendrauti su pozityviais žmonėmis. Vengti tų, kurie verčia pasijusti menkaverčiais. Gyvenimas pernelyg trumpas kasdien jaustis nevykusiais, todėl naudinga ieškoti savų žmonių.

Vertinti tai, ką turite. Kiekvienas turi kuo pasidžiaugti ir kuo didžiuotis. Be reikalo nuvertiname mažus dalykus, lygindami juos su didesniais pasiekimais. Visų žmonių fizika ir psichologija panaši – funkcionuojame ir jaučiame pagal tuos pačius dėsnius. Padėkokime už kasdienes ramybės, laimės, meilės, sveikatos akimirkas, nes tai svarbiausia, o ne sekėjų ar patiktukų skaičius.

Autorius Laima Samulė