Gyvename krašte, kuriame saule lepintis galima ne taip ir ilgai: per metus Lietuvoje saulė šviečia vidutiniškai 1 770 val. Todėl šiltymečiu skubame mėgautis šiltais jos spinduliais. Tai reikėtų daryti saikingai ir atsakingai, nes saulė gali būti ne tik maloni, bet ir pavojinga!

 

saule

Saugoti akis!

 

Saulės akiniai – ne tik įvaizdžio dalis, bet ir būtinas palydovas saulėtą dieną. Įrodyta, kad ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis akims gali lemti akių obuolių junginių, geltonosios dėmės degeneraciją, pažeisti vyzdžius, netgi ragenas. Tai skatina ne tik regos prastėjimą, bet ir įvairių regos ligų vystymąsi, tarkime, kataraktos. Manoma, kad apie 20 % šios ligos atvejų galėjo atsirasti dėl UV spindulių poveikio akims. Ilgalaikis UV spindulių poveikis taip pat didina akių obuolių vėžio riziką. Jeigu akis paveiks itin ryški saulės šviesa, pavyzdžiui, kalnuose atsispindinti nuo sniego, galite patirti akių obuolių junginių arba ragenų nudegimus. Išskirtiniais atvejais galima kelioms ar keliolikai valandų netekti regėjimo. Dėl per didelio UV spindulių kiekio gali išsivystyti ragenų arba akių obuolių junginių uždegimas – žūsta dalis paviršinių ragenų ar junginių ląstelių ir dėl to atsiranda smulkių žaizdelių. Laimė, per kelias dienas akių būklė įprastai pagerėja ir nepasireiškia jokių komplikacijų.

 

Norint sumažinti visų šių potencialių pavojų riziką, būtina dėvėti saulės akinius. Rekomenduojama rinktis tuos, kurie 100 % apsaugo nuo UV spindulių. Akinių lęšiai turėtų būti pakankamai dideli, kad tikrai apsaugotų akis ir jautrią paakių odą. Užsidėjus akinius tarp jų ir veido neturėtų likti didelio tarpo, antraip pro šonus prasiskverbs saulės spinduliai. Lęšių spalva nėra tokia reikšminga, nors manoma, kad daugiausia UV spindulių sugeria gelsvi ir rusvi. Būtina atkreipti dėmesį į akinių filtro tamsumą – jis žymimas skaičiais 0–4 (0 – šviesiausi, 4 – tamsiausi). Lietuvoje tinkamiausi 2 ir 3 lygio filtrai. Svarbu akinius nuo saulės nešioti net esant šešėlyje, nes UV spinduliai gali jus pasiekti atsispindėdami nuo aplink esačių objektų.

 

Pavojus imuninei sistemai

 

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad per dideli UV spindulių kiekiai slopina imuninę sistemą. Todėl dažnai saulėje būnantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, įvairiomis infekcijomis, kenčia nuo alergijų ir autoimuninių ligų, jiems dažniau pasireiškia pūslelinė. Analizuojant pastarojo sveikatos sutrikimo sąsają su saule, JAV buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 38 savanoriai, reguliariai kenčiantys nuo pūslelinės. Per pirmą eksperimentą dalyviai buvo veikiami UV spindulių be jokios apsaugos. Tuomet 27 žmonėms pasireiškė pūslelinė. Pasveikus bandymas pakartotas, tik savanoriai jau naudojo apsaugines priemones nuo saulės. Po šio eksperimento nė vienam jų nepasireiškė pūslelinė. Tai įrodo, kad ultravioletiniai spinduliai silpnina viso organizmo gynybines funkcijos. Apskaičiuota, kad pasideginus saulėje imuninė sistema veikia silpniau ir 24 val. būna nusilpusi. Jeigu deginamasi reguliariai, imuninė sistema taip ir lieka nusilpusi bei neatsigauna. Dar blogiau, jeigu degindamiesi nusvilote saulėje.

 

Atsargiai – melanoma!

 

Odos vėžys – labiausiai paplitusi onkologinių susirgimų forma pasaulyje. Agresyviausias jo tipas – melanoma. Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 132 000 naujų jos atvejų. Melanomos atsiradimui labai daug įtakos daro UV spindulių poveikis. Rizika susirgti šia liga itin padidėja, jeigu vaikystėje buvote nudegę saulėje. Atlikus eksperimentus su pelėmis paaiškėjo, kad UV spinduliai skatina gausesnę melanocitų gamybą ir verčia juos skverbtis į paviršinius odos sluoksnius (įprastai šios ląstelės būna bazaliniame sluoksnyje, plauko maišelyje). Tai sudaro palankias sąlygas odos vėžiui atsirasti. UV spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR, gali sukelti jų mutacijas. Norint sumažinti melanomos riziką, būtina saikingai lepintis saulės spinduliais ir naudoti apsauginius kremus. Ypač budrūs turėtų būti tie, kurie turi daug apgamų, itin šviesią, jautrią odą (I ir II tipo odos savininkai sudaro apie 90 % sergančiųjų melanoma) ir tie, kurių šeimose yra giminaičių, sirgusių šia liga. Apie 10 % pacientų šeimose yra dar bent vienas žmogus, sirgęs melanoma.

 

Spartina senėjimo procesus

 

Įdegusi oda atrodo seksualiai, bet turi didžiulę kainą. Kuo oda tamsesnė, tuo labiau yra pažeista UV spindulių ir stipriau stengiasi save apsaugoti. Šokoladinis įdegis atsiranda dėl to, kad UV spinduliai suaktyvina pigmento melanino gamybą, bet kartu paveikia giliuosius odos sluoksnius, jungiamuosius audinius bei kraujagysles. Dėl to oda praranda elastingumą, drėgmę, greičiau raukšlėjasi, sensta, joje atsiranda dėmių.

 

Ne ką mažiau UV spinduliai kenkia ir plaukams. Jie ne tik blukina jų spalvą, bet ir keičia struktūrą. Plaukai tampa sausesni, šiurkštesni, lūžinėja, šakojasi galiukai. Todėl būnant saulėje svarbu nešioti galvos apdangalą, lepinti plaukus natūraliais aliejais, drėkinamosiomis ir maitinamosiomis kaukėmis.

 

Teikia ir naudą

 

Nors nesaikingas lepinimasis saule gali padaryti itin daug žalos, nedilelis jos spindulių kiekis sveikatai yra būtinas. Saulės šviesa ir šiluma svarbi normaliai psichinei būsenai, be to, pakelia nuotaiką. Taip pat stimuliuoja kraujotaką, organų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei deguonimi. Saulės spinduliai paskatina vitamino D gamybą organizme, kurio su maistu gauname vos 10–20 % reikiamo kiekio. Kai organizmui trūksta šio vitamino, padidėja osteoporozės, reumatoidinio artrito, išsėtinės sklerozės, cukrinio diabeto, hipertonijos, onkologinių ligų rizika, sutrinka kalcio ir fosforo įsisavinimas. Norint palaikyti reikiamą vitamino D kiekį organizme, šiltuoju metų laiku saulėje užtenka pabūti tris kartus per savaitę po 5–15 min.

 

Specialistės komentaras

Kosmetologė Evelina Gesevičiūtė

 

Saikingai mėgaujantis saulės spinduliais ne tik pagražėja odos spalva, bet ir organizme gaminasi vitaminas D, didėja vidaus sekrecijos liaukų aktyvumas, žmonės tampa darbingesni, pagerėja nuotaika ir bendra sveikatos būklė. Tačiau besaikis buvimas saulėje kenkia odai. UVA spinduliai patenka į gilesnį odos sluoksnį – dermą. Todėl sutrūkinėja plonos kraujagyslės ir dermoje prasideda uždegimas – saulės spindulių sukeltas dermatitas. Nuo UVA neigiamo poveikio kolageno ir elastino skaidulos išnyksta, oda netenka stangrumo, pragreitėja senėjimo procesai, atsiranda raukšlių. UVB spinduliai daro didžiausią poveikį odai: sukelia paraudimą, oda atrodo labai įdegusi (pradeda gamintis melaninas), atsiranda pakitimų gilesniuose odos sluoksniuose, skatinančių senėjimo procesus, pigmentaciją. Šie saulės spinduliai ardo ląsteles ir sukelia odos vėžį. UVC spinduliai naikina bakterijų mikroflorą odos paviršiuje ir suardo apsauginį hidrolipidinį odos sluoksnį. Tai sukelia odos dehidrataciją, atsiranda įtrūkimų, oda pradeda pleiskanoti. Norint išvengti neigiamo saulės spindulių poveikio, būtina teptis apsauginiais kremais. Svarbiausia, kad priemonė nebūtų pasenusi, todėl būtina atkreipti dėmesį į jos galiojimo laiką. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą apsauginio kremo nuo saulės rodiklį, kuris žymimas raidėmis SPF. Šalia pateikiami skaičiai dažniausiai (15–50) parodo, kokio stiprumo jis yra.

 

ĮDOMU

 
  • Saulė pavojingiausia 10–16 val. Lietuvoje ji aktyviausia būna birželio pabaigoje.
  • Nuo švaraus sniego atsispindi apie 85 % UV spindulių, nuo smėlio – apie 25 %, nuo žolės – apie 1–2 %.
  • Debesys neapsaugo mūsų nuo UV spindulių. Pro plonus debesis gali prasiskverbti apie 90 % kenksmingų saulės spindulių.
  • Kylant aukštyn UV spindulių poveikis stiprėja – kas 300 m po 4 %.
  • Vanduo sulaiko apie 5 % UV spindulių.
  • Iki 45 m. melanoma dažniau serga moterys nei vyrai, bet sulaukus daugiau nei 45 m. viskas apsiverčia aukštyn kojomis.
  • Lietuvoje miestiečiai melanoma serga du kartus dažniau nei kaimų gyventojai.
  • Vasarą organizmas gauna apie 70 % metinės UV spindulių dozės.
  • Juodaodžių oda praleidžia 5 kartus mažiau UV spindulių nei baltaodžių.
  • Apie 90 % lietuvių trūksta vitamino D.