Kaitriomis dienomis skubame atsigaivinti ledais ar šaltu gėrimu, o vėsų vakarą daugelis mielai gurkšnoja karštą arbatą. Gastroenterologai teigia, kad tiek už garuojantį, tiek ir ledo šaltumo maistą bei gėrimus skrandis tikrai nepadėkos. Kokią įtaką virškinimui turi toks valgis ir gėrimai?

 

Kai atbunka skonio receptoriaiLatte,,Americano,,Orange,Juice,,Lime,Tea,Served,On,Dark,Background.

 

Tėvai vaikus nuolat ragina kuo greičiau sėsti prie stalo, nes garuojantis patiekalas tuoj atvės. Bet ar karštą maistą iš tiesų sveika valgyti? Tikriausiai daugeliui teko pastebėti, kad joks gyvūnas neėda nei karšto, nei ledinio ėdesio, nes toks tiesiog kenkia. Gyvūnai dažniausiai instinktyviai renkasi tai, kas sveika. O kaip mes? Jei žmogus nuo vaikystės nebūtų tiek eksperimentavęs su skonio receptoriais ir jų atbukinęs, irgi jaustų, kas (ne)sveika. Bėgant metams įprantame valgyti keisčiausius produktų derinius, įvairiausios temperatūros patiekalus – ir tiesiai ištrauktus iš orkaitės, ir iš šaldymo kameros. Gastroenterologai teigia, kad tai itin kenkia virškinimo sistemai.

 

Koks greičiau virškinamas?

 

Specialistai sako, kad žmogui tinkamiausias 35–38 ºC šilumos maistas, panašiai kaip kraujo temperatūra. Toks valgis greičiau ir geriau virškinamas. Be to, valgant nedirginamas ne tik skrandis, bet ir burnos gleivinė, neardomas dantų emalis. Ši taisyklė galioja tiek maistui, tiek gėrimams. Jie irgi neturėtų būti karštesni nei 50–60 ºC. Taigi, norint išsaugoti sveiką virškinimo sistemą bei dantis, kraštutinumų geriau vengti.

 

Nemažai žmonių teigia įpratę valgyti karštą maistą. Ar tokiu atveju jie irgi kenkia sveikatai? Medikų teigimu – taip. Tačiau kyla natūralus klausimas – kaip suprasti, kada maistas per karštas ir netinkamas valgyti? Jeigu esate įpratę valgyti garuojančius patiekalus, karščio galite nejusti nei lūpomis, nei liežuviu. Bet tai nereiškia, kad nenukenčia burna ar ryklės gleivinė. Atlikti testą ir sužinoti, ar maistas arba gėrimas nėra per karštas, galima įkišus pirštelio galiuką. Jeigu nėra malonu ir net šiek tiek degina, vadinasi, toks maistas netinkamas vartoti. Turėtumėte palaukti, kol atvės.

 

Garuojantis valgis – vėžio šauklys?

 

Puodelis kvapios garuojančios arbatos darganotomis dienomis nuteikia labai jaukiai, tačiau kas vyksta, jei žmogus įpranta valgyti karštą maistą ir gerti karštus gėrimus? Toks maistas gali nudeginti tiek burnos, tiek stemplės gleivinę. Kokiems žmonėms karštas maistas pats pavojingiausias? Medikai tvirtina, kad tokio maisto reikėtų ypač vengti turintiems skrandžio opą. Jeigu toks žmogus valgo karštą maistą ar geria karštus gėrimus, jo liga gali tik paūmėti, net sukelti kraujavimą. Sergant opalige gastroenterologai griežtai draudžia vartoti karštą maistą, tokie ligoniai gali valgyti tik pravėsusius patiekalus. Be to, ilgalaikis karšto maisto vartojimas gali sukelti net vėžinius susirgimus, nes karšto maisto nuplikytose ir paveiktose vietose atsiranda rizika išsivystyti piktybiniams navikams, ypač gerklose ir stemplėje.

 

Šiltas maistas – ne visiems būtinas

 

Karštas maistas nėra naudingas nė vienam, o kaip su šiltu maistu? Dažnai girdime sakant, kad per dieną bent kartą turėtume suvalgyti šiltą patiekalą. Tiesa ta, kad yra žmonių, kuriems šiltas maistas išvis nebūtinas. Tai tokio konstitucinio tipo asmenys, kuriems retai šąla galūnės, jiems dažniau šilta nei šalta. Apie tokius žmones sakoma, kad jie užsiplieskia greitai, lyg degtukai, yra ūmaus būdo. Šiems žmonėms šilto maisto tikrai nereikia, o ką jau kalbėti apie karštą. Beje, jeigu jie valgo garuojančius patiekalus, gali nusilpti kepenys, skaudėti galvą, pilti prakaitas, sumažėti darbingumas. Tokiems asmenims taip pat nereikėtų valgyti ir aštraus maisto, kuris irgi sukelia karštį organizme. Nors dažnai labiausiai mėgsta aštrų, įvairiais prieskoniais skanintą maistą.

 

Šildantis iš vidaus

 

Aštrus maistas puikiai šildo iš vidaus, organizmui suteikia šilumos, gerina kraujotaką, virškinimą, spartina medžiagų apykaitą, valo kraują. Kai kuriems aštriais prieskoniais gardinto maisto mitybos specialistai pataria valgyti daugiau. Dažniau aštresniais patiekalais gali mėgautis liekni žmonės, kurie nuolat šąla, silpnas virškinimas. Taip pat tie, kurie yra lėti, stambesnio sudėjimo, dažnai šaltomis rankomis ir kojomis. Aštrūs prieskoniai tokius žmones išjudins, motyvuos veikti, suaktyvins protą. Tokie prieskoniai – kurkuminas, pipirai, aitriosios paprikos, imbieras. Kurkuminas ypač vertinamas, nes ištirta, kad slopina uždegimą, vėžinių ląstelių formavimąsi, mažina pilvo pūtimą. Visgi svarbu nepulti į kraštutinumus ir neprisivalgyti aštraus maisto dideliais kiekiais – nors sušilsite, galite sukelti rėmenį, gastritą, pažeisti skonio receptorius. Vėlgi – kur ta riba, nurodanti, ar maistas tik šiek tiek aštrus, ar pernelyg aštrus? Kokio aštrumo maistą žmogus toleruoja, priklauso nuo jo įpročių. Kaip žinia, kiekvienas turime savo jautrumo slenkstį. Vienas gali valgyti itin aštrius patiekalus ir puikiai jausis, o kitam vos nuo kelių kąsnių suskaus skrandį. Tiesiog valgant reikėtų vadovautis pojūčiais – jeigu valgydami net susiraukiame ar ištrykšta ašara, vadinasi, maistas per aštrus. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo kultūrinių dalykų: Rytų Azijos šalyse, Indijoje žmonės įpratę valgyti aštriau ir tai, kas europiečiui gali atrodyti aštru, jiems bus švelnu. Jeigu nesate įpratę prie aštraus maisto, geriau nei tokio, nei karšto nevalgyti, nes dirgina skrandį bei visą organizmą, ypač kenčia kasa, skrandis, diafragma, krūtinės ląsta.

 

Maistas iš šaldiklio

 

Šiltymečiu daugelis vengia šiltų patiekalų ir gėrimų, dažniau renkasi šaltą maistą. Gastroenterologai teigia, kad kambario temperatūros patiekalai ir gėrimai sveikatai žalos nepridarys, tačiau jei į burną iškart dedame ištrauktus iš šaldytuvo ar šaldiklio, galime turėti rimtų bėdų. Rytų medicinos specialistai griežtai pasisako prieš tokį maistą, teigdami, kad ilgą laiką valgant šaltus patiekalus bei geriant ledinius gėrimus, galime pajusti nemalonius fizinius pojūčius: mažėja darbingumas, blogėja nuotaika, dažniau šąla rankos ir kojos, sutrinka virškinimo sistemos darbas. Vartojant šaltą maistą organizmas atvėsta iš vidaus.

 

Didžiausios šalto maisto grėsmės

 

Toks valgis stimuliuoja virškinimo trakto veiklą, tad kyla grėsmė dažniau vaikščioti į tualetą. Šalti gėrimai skatina nuosėdų kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių, taigi gali sukelti aterosklerozę ir kitas širdies bei kraujagyslių ligas. Ilgainiui taip pat gali išsivystyti tokios ligos kaip skrandžio opa, astma, bronchitas, cukrinis diabetas. Per karščius geriami itin šalti gėrimai gali išprovokuoti galvos skausmą, nes organizmas patiria šoką, dėl šalčio burnoje susiaurėja kraujagyslės, reakcija juntama taip pat ir galvos smegenyse. Dažnai geriant šaltus gėrimus laikui bėgant gali išsivystyti skrandžio uždegimas. Ledai tiesiai iš šaldymo kameros neigiamai veikia dantis bei dantenas – jautrūs dantys gali pasidaryti dar jautresni, ima gelti dantenas. Tiesa, dantims ypač kenkia staigus temperatūrų skirtumas, kai, pavyzdžiui, prie puodelio karštos kavos valgomi ledai. Nuo šilumos dantų emalis plečiasi, o nuo šalčio traukiasi, todėl susidarius ekstremaliam temperatūrų skirtumui gali atsirasti mažyčių emalio įtrūkimų, dantys tampa dar jautresni, ima greičiau gesti. Staigus temperatūrų skirtumas gali blogai paveikti ir organizmą – jeigu įkaitęs žmogus staiga atsigers ledinio vandens ar kito gėrimo, pradės skaudėti gerklę, užklups sloga, vargins kosulys.