Šaltis – odos priešas ar draugas?

Grožio specialistai tikina, kad šaltymetis sukelia nemažai streso didžiausiam organui – odai. Ypač greitai nuo šalto oro, drėgmės trūkumo ir žvarbaus vėjo nukenčia veidas bei rankos. Tad atvėsus orams iš tiesų būtina kruopščiau rūpintis odos apsauga ne tik fiziškai ją pridengiant, bet ir kosmetikos priemonėmis sustiprinant natūralų jos apsauginį barjerą. Tačiau vėsos ir net labai žemos temperatūros vengti nereikia. Mat kontroliuojant šalčio poveikį, t. y. tinkamai taikant šalčio terapijos priemones, galima gauti nemažai naudos.

Svarbu žinoti, kas vyksta

Žiemą odos ląstelių apykaitos procesai šiek tiek pakinta, sulėtėja epidermio ląstelių atsinaujinimas. Taip pat dėl šalčio raginis odos sluoksnis pamažu storėja, nes taip organizmas bando apsisaugoti. Tad oda gali tapti šiurkštesnė, prarasti glotnumą. Neigiama temperatūra taip pat lemia riebalų liaukų aktyvumo sumažėjimą. Dėl to suplonėja hidrolipidų plėvelė, o pati oda tampa mažiau elastinga. Dėl šių pokyčių gali pasireikšti jautrumas, o odos viršutinis sluoksnis tampa greičiau pažeidžiamas. Spaudžiant šaltukui lauke praleidus 1–3 val. be jokių apsaugos priemonių galima pastebėti atsiradusius paraudimus, šerpetojimą lūpų, skruostų ir nosies srityse. Taip pat greitai nuo ilgalaikio šalčio poveikio nukenčia paakiai. Mat ši veido zona padengta jautria ir plona oda. Beje, šaltyje būnant itin ilgai net pradeda keistis odos tipas. Ji tampa gerokai sausesnė nei vasarą. Įvairius odos pokyčius ir net pažeidimus gali lemti ne tik vėsūs orai, bet ir ore sumažėjęs deguonies kiekis bei santykinės drėgmės pokyčiai. Iš vėsios ir neretai drėgnos aplinkos įėjus į sausą ir šildomą patalpą išorės dirgikliai sukelia odai šoką. Svarbu prisiminti, kad net nešąlant oda reaguoja į temperatūrų skirtumus, ir šios reakcijos gali būti itin ryškios – ant veido atsiranda raudonų dėmių. Sausas oras greičiau iš odos pašalina drėgmę. Ne mažiau įtakos odos būklei šaltymečiu turi ir kiek pasikeitęs gyvenimo būdas. Juk iš tiesų už lango tvyrant darganoms norisi dažniau užkandžiauti, paprastai pasirenkamas riebesnis ar gausiai prieskoniais gardintas maistas. Dėl dvigubos neigiamų veiksnių kombinacijos ne tik veido, bet ir viso kūno odos būklė gali pablogėti.

Padeda tinkama kosmetika ir vanduo

Nors šalčio sukeliami pakitimai skamba grėsmingai, tačiau jų išvengti galima pakoregavus odos priežiūros rutiną. Nepaisant metų laiko ir aplinkos temperatūros, sveikos ir išpuoselėtos odos raktas – tinkamas valymas. Žiemą pirmenybę, pasak grožio specialistų, derėtų teikti švelnesnės sudėties, nesausinantiems prausikliams. Veidas ir rankos turėtų būti prausiami drungnu vandeniu. Itin karštas sausina. Svarbu atkreipti dėmesį į produktų pH. Švelnių prausimo produktų pH vertė yra 5,5, kaip ir sveikos odos vidutinis pH. Šarminiai prausikliai suardo rūgštinę odos mantiją – ploną hidrolipidų plėvelę, saugančią nuo dehidratacijos ir mikrobų. Antras žingsnis – odos tonizavimas. Žiemos laikotarpiu net riebios odos savininkės turėtų rinktis drėkinamąjį toniką be alkoholio. Dažnai priemonėmis su alkoholiu susižavima, nes jos suteikia staigų matinį efektą. Deja, ilgainiui ši sudedamoji dalis stipriai išsausina odą. Trečias žingsnis – drėkinamasis serumas arba kremas. Šaltuoju metų laiku dėl neigiamo aplinkos poveikio oda prasčiau išlaiko drėgmę ir intensyviai garina vandenį. Vyrauja nuomonė, kad žiemą negalima naudoti drėkinamojo kremo, nes drėgmė gali užšalti ir pažeisti epidermį. Tai nenutiks, jeigu drėkinamajai priemonei bus skirta laiko susigerti (bent 10 min.). Galiausiai tepamas tirštesnės konsistencijos maitinamasis arba apsauginis kremas. Jis pasirenkamas pagal odos būklę. Visgi tvyrant dideliam šalčiui derėtų naudoti vadinamuosius šalčio kremus. Jie sukuria apsauginį sluoksnį, kuris neleidžia žemai temperatūrai pažeisti odos. Jeigu lauke ne itin šalta, pakanka įprasto maitinamojo kremo ir, žinoma, apsaugos nuo saulės. Net ir apniukusią dieną odą veikia žalingi UV spinduliai.

Netikėta ledo kubelių nauda

Puoselėjant ir saugant odos grožį žiemą labiau stengtis reikia todėl, kad ją įvairūs nepalankūs ir šoką sukeliantys veiksniai – temperatūrų, drėgmės kaita ir kita – veikia ilgesnį laiką nei pageidautina. Odai, kaip ir visam organizmui, trumpalaikis šalčio sukeltas šokas gali būti net labai naudingas. Trumpalaikis ir kontroliuojamas šalčio poveikis – nuo seniausių laikų žinoma grožio puoselėjimo priemonė. Senovės Azijos šalyse šalčio vonelės ir lediniai kompresai būdavo naudojami tam, kad išbalintų odą ir suvienodintų jos atspalvį. Šaltu dušu ir ledo kubeliais kasdien savo odą lepino ir legendinė kino aktorė Greta Garbo. Ir dabar kosmetologai rekomenduoja namų sąlygomis užsišaldyti žaliosios arbatos, ramunėlių ar mėtų arbatos ir kubelius rytais naudoti kaip tonizuojamąją priemonę. Tokia paprasta priemonė suaktyvina odos medžiagų apykaitą ir paspartina ląstelių atsinaujinimo procesus. Dėl trumpalaikio šoko (0,5–1 min.) į šaldomą zoną priplūsta daugiau kraujo, tad pagerėja aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Taip pat lengvas rytinis masažas ledo kubeliais itin naudingas, jeigu kamuoja paburkimai ir spuogai. Mat šaltis ir masažiniai judesiai slopina uždegimą. Visgi didžiausia nauda pastebima tokią šalčio terapiją taikant ilgesnį laiką (bent 2–3 mėnesius). Ledo kubeliais masažuojama oda padeda atkurti hipoksinę odos mikrocirkuliaciją. O tai stimuliuoja kolageno gamybą. Tad oda tampa stangresnė, elastingesnė ir labiau spindinti. Šaltis atpalaiduoja raumenis, o šie atpalaiduoja odą, tad raukšlės formuojasi lėčiau. Ypač veiksminga buitinė šalčio terapija norint sustangrinti suglebusį smakrą. Medvilninį rankšluostėlį suvilgyti lediniu citrinų sultimis parūgštintu vandeniu ir juo energingai tapšnoti per smakrą nuo vieno veido šono kito link. Kas minutę rankšluostį lediniu vandeniu suvilgyti iš naujo. Tokią procedūrą atlikti 1–2 kartus per dieną. O jau po kelių savaičių bus pastebimi pirmieji rezultatai.

Moderniomis technologijomis suvaldytas šaltis

Ypatingą šalčio poveikį pastebėjo ir mokslininkai. Jie įgalino šalčio terapiją grožiui puoselėti. Tai vadinama krioterapija. Jos metu pasitelkiamas skystas azotas, kurio temperatūra siekia –100–150 ºC. Pirmiausia krioterapija pradėta taikyti medicinoje, tačiau ji taip pat yra viena populiarių kosmetinių problemų sprendimo priemonių. Tokių šalčio procedūrų esmė paprasta: atšaldyto skysto azoto garų ir oro mišinys odą bei poodį per labai trumpą laiką (30–180 sek.) atšaldo iki 2–5 ºC. Ši stipri fizikinė reakcija sukelia terminį šoką. Tam, kad išvengtų peršalimo, organizmas mobilizuoja visus savo resursus. Tuomet kraujagyslių, esančių odos audiniuose, sistemiškas išsiplėtimas pagerina kraujotaką. Krioterapija – kaip savotiška odos treniruotė, kuri neišsekina jos resursų. Naudojama kosmetologijoje sprendžiant galvos odos ir plaukų problemas: galvos plaukų srities riebalinei seborėjai gydyti, apskritiminiam nuplikimui ar per didelio plaukų slinkimo prevencijai bei gydymui. Kriodestrukcija – gilus audinių užšaldymas, išprovokuojantis vadinamąjį audinių apmirimą, naudojamas apgamams šalinti. Kriodermaabrazija padeda atsikratyti neestetiškų randų. Ją rekomenduojama atlikti rudenį arba žiemą, kai yra minimali pigmentinių dėmių atsiradimo rizika. Kriomasažas panašus į cheminį šveitimą ir naudojamas senėjimo žymėms mažinti. Po jo sumažėja riebalų sankaupos ir pagerėja veido spalva. Skystas azotas pasižymi stipriu uždegimus mažinančiu poveikiu, todėl kriomasažas naudojamas gydant bėrimus, seborėją. Krioelektroforezė – radikalesnis būdas susidoroti su veido, kaklo raukšlėmis, suglebusia oda, riebalų sankaupomis, bėrimu, celiulitu. Procedūros metu į giliuosius odos sluoksnius su pulsuojančia žemo intensyvumo elektra dar suleidžiami gydomieji preparatai.

Naudinga žinoti

Krioterapijos procedūros net ir lokaliai neturėtų būti taikomos, jeigu žmogus karščiuoja, jam diagnozuotas širdies kraujagyslių nepakankamumas, tuberkuliozė ar nustatyta alergija šalčiui.