Susirgusiems keturkojams reikia tiek pat dėmesio ir priežiūros kaip vaikams, o gydymo išlaidos gali keleriopai viršyti sumą, išleidžiamą bet kuriam kitam šeimos nariui. Atsakingi šeimininkai turėtų ruoštis žiemai bei išsiaiškinti, kur ir kokie pavojai tyko jų numylėtinių. 

 

gyvunai

Šunys, kaip ir žmonės, gali sirgti sloga, gripu, plaučių uždegimu. Anot veterinarijos gydytojų, labiausiai kenkia drėgnas ir darganotas oras. Tuomet pastebimai daugėja įvairių viršutinių kvėpavimo takų susirgimų.

 

Kokie simptomai rodo, kad augintinis peršalo? Jis karščiuoja, netenka apetito, tampa vangus, kosčioja, iš nosies ir akių teka išskyros.

 

Kai sninga, pusto ar lyja, kritulių lengvai patenka į ausis ir jų kanaluose kaupiasi drėgmė. Jei šunelio ausys ilgos, nukarusios, drėgmė ilgai neišgaruoja ir gali susidaryti uždegimas. Tad po pasivaikščiojimo sningant ar lyjant pravartu sausai išvalyti šuns ausis.

 

Ausų uždegimą rodo nuolatinis galvos purtymas ir ausų kasymasis. Gydymą būtina patikėti veterinarijos gydytojams. Jei sykį augintinis sirgo ausų uždegimu, vėjuotą šaltą dieną jam reikia rišti kepurytę.

 

 

Subalansuota mityba – privaloma!

 

Visavertis racionas stiprina gyvūnų imunitetą, jie tampa atsparesni šaltymečiu užklumpančioms ligoms.

 

Žiemą tinkamas ėdalas labai svarbus, nes padeda gauti užtektinai energijos ir nesušalti būnant lauke.

 

Kuo šerti augintinį? Kokybišku, veterinarijos gydytojo rekomenduotu ėdalu pagal veislę, svorį, amžių, sveikatos būklę ir kitus ypatumus. Sausas ėdalas ir konservai turėtų sudaryti didžiąją gyvūno raciono dalį. Tačiau žiemą rekomenduojama kiek padidinti porcijas ir duoti šilto ėdalo. Tai labai svarbu daug laiko lauke praleidžiantiems gyvūnams.

 

Savo augintiniui kartą per dieną derėtų pagaminti greitai paruošiamų košių (jų galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse), papildytų daržovėmis, mėsa ar žuvimi. Jos teikia daug energijos, o subalansuotas gyvūninių baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis užtikrina puikią šuns savijautą.

 

Neužsibūti lauke

 

Šaltu oru vaikščioti lauke patariama trumpiau, bet dažniau. Nepalikti gyvūno vieno lauke, ypač esant labai žemai temperatūrai, pučiant žvarbiam vėjui.

Didžiausi šalčio išbandymai tenka trumpaplaukiams gyvūnams. Šeimininkai, norintys vaikštinėti ilgėliau, juos turėtų apvilkti specialiu šiltu megztuku ar vilnoniu paltuku. Nepamiršti grįžus namo padžiauti drabužėlio, nes kitąkart aprengus drėgnu peršalti itin lengva.

 

Trumpaplaukiai ir kai kurių kitų veislių atstovai (pavyzdžiui, pudeliai) labai jautrūs šalčiams. Tad žiemą jiems kyla rizika nušalti įvairias kūno dalis, gali išsivystyti hipotermija – kūno atvėsimas iki žemesnės nei 35 °C temperatūros.

 

Jei šuo laikomas aptvare, jo būda turi būti gerai apšiltinta, su tunelio formos landa, saugančia nuo vėjo. Būdos negalima statyti tiesiai ant žemės, nes viduje kaupsis drėgmė ir šaltis. Net jei šuo laikomas garaže, būtina tiesti šiltą paklotą.

 

Jei ketinama šunį laikyti būdoje žiemą, nuo pat ankstyvo rudens reikia pratinti ilgai būti lauke ir ten nakvoti. Per tą laiką užaugs pavilnė, sauganti nuo žiemos šalčio.

 

Šuniui visuomet būtinas geriamasis vanduo. Žiemą vanduo gali sušalti ir gyvūnas ims ėsti sniegą. Tai gali atšaldyti jo organizmą iki pavojingos ribos.

 

Nepalikti automobilyje

 

Žiemą ilgas buvimas automobilyje augintiniui ne mažiau pavojingas nei vasarą. Jei variklis paliekamas įjungtas, pavojų kelia išmetamas anglies monoksidas. Jei variklis išjungtas, temperatūra automobilyje greitai krinta ir augintinis (ypač mažesnis, smulkesnis, trumpakailis) gali mirtinai sušalti.

 

Apsinuodijimas antifrizu – mirtinas

 

Gyvūnai mėgsta viską uostinėti ir ragauti, todėl žiemą jiems gresia pavojus apsinuodyti antifrizu. Gyvūnų nelaimei, šis skystis yra saldus ir maloniai kvepia. Radęs ir sulaižęs nedidelę balutę keturkojis gali labai greitai apsinuodyti ir net nugaišti. Mat šaukštas šio skysčio gali numarinti apie 4,5 kg sveriantį šunį, o katinui mirtinas vos šaukštelis.

 

Kaip suprasti, ar gyvūnėlis grįžo į namus apsinuodijęs? Jis labai daug laka ir dažniau šlapinasi, neturi nuotaikos, keistai svirduliuoja. Pamačius šiuos simptomus reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

 

Saugoti pėdutes

 

Žiemą keturkojams tenka vaikščioti druska ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis barstomais šaligatviais. Dėl to pėdutės sausėja, oda skilinėja ir ilgainiui gali atsiverti žaizdų. Jei augintinis nulaižys ant letenų prikibusią druską ir chemikalus, sudirgs nasrai ir skrandis.

 

Po kiekvieno pasivaikščiojimo būtina nuplauti augintinio letenėles.

 

Švariai nuplautas ir nusausintas pėdutes tepti specialiu vašku arba balzamu. Naudoti labai mažai priemonės ir kruopščiai įmasažuoti, kitaip gyvūnui bus slidu vaikščioti, jis gali pargriūti ir susižeisti.

 

Jei šunelis visai negali vaikščioti šaltu grindiniu ar sniegu, metas įsigyti specialus batukus.

 

Tinkamai prižiūrėti kailį

 

Purvinas ir sulipęs kailis prastai sulaiko šilumą, todėl gyvūnas gali susirgti įvairiomis peršalimo ligomis. Žiemą rekomenduojama augintinį maudyti kas 6–8 savaites. Per dažnai maudant nuplaunamas apsauginis riebalinis odos sluoksnis, kuris padeda išlaikyti šilumą.

 

Jei šunelį puošia ilgas kailis, nuolat tikrinti, ar neprisikaupė sniego, ar nesusidarė ledo ir kailio kuokštų. Derėtų apkarpyti kailį tarp pirštų, nes šiose vietose gali kauptis ledo ir sniego. Jei augintinis lauke sušlapo, grįžusį namo kruopščiai iššluostyti rankšluosčiu, dar geriau – išdžiovinti plaukų džiovintuvu.

 

Specialistės komentaras

LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja, chirurgė Sandra Čechovičienė

 

Kokie dažniausi augintinių negalavimai šaltymečiu?

 

Vienas dažniausių gyvūnų susirgimų šaltuoju metų laiku – įvairios mechaninės traumos: sumušimai, kaulų skilimai ir lūžiai, sąnarių išnirimas. Mažų ir vidutinių veislių šunims dažniau plyšta priekinis kryžminis raištis.

 

Taip pat šaltuoju metų laiku augintiniams gali pasireikšti įvairaus laipsnio galūnių nušalimai, šlapimo pūslės, viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimai.

 

Kaip užtikrinti, kad gyvūnai nesirgtų? 

 

Pirmiausia laukiant šaltojo sezono reikėtų stiprinti ne tik savo, bet ir augintinio imuninę sistemą. T. y. šerti kokybišku subalansuotu ėdalu, duoti reikalingų maisto papildų ir užtikrinti atitinkamą fizinį aktyvumą.

 

Patalpose laikomi gyvūnai šaltam orui jautresni nei laikomi lauke. Todėl šaltuoju metų laiku, ypač vyraujant drėgniems orams, reikėtų pasirūpinti augintinio apdaru.

 

Tinkamiausi drėgmei atsparūs apsiaustai, kuriuos turėtų dėvėti ne tik mažų veislių atstovai, bet ir vidutiniai bei dideli trumpaplaukiai šunys. Taip pat galima įsigyti augintiniams skirtų batukų, saugančių pėdutes nuo sužeidimų dėl aštraus ledo ir neigiamo druskų poveikio. Batukai turėtų būti neslidžiais padais, kad gyvūnas nepaslystų ir nesusižeistų. Vengiant įvairių mechaninių traumų tamsiuoju paros laiku ir esant storai sniego dangai augintinį reikia vedžioti gerai tiek šeimininkui, tiek gyvūnui pažįstamose vietose. Kitaip galima nepastebėti tam tikrų pavojų (stiklo šukių, įvairių konstrukcijų ar per plonai užšalusio tvenkinio). Nepaleisti gyvūno nuo pavadėlio netinkamose vietose, segti atšvaitus arba šviečiančius antkaklius.

 

Ar žiemą serga lauke nevedžiojami gyvūnai?

 

Dažniausiai mažų veislių šunys (pavyzdžiui, Jorkšyro terjerai) ir katės žiemą nevedami į lauką. Tokie gyvūnai tampa jautresni skersvėjams, kurių kyla vėdinant namų patalpas. Todėl jiems dažniau pasireiškia viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimai bei paūmėja stuburo ligos. Prasidėjus šildymo sezonui dėl sausesnio oro augintinius gali varginti kosulys ir paūmėti odos ligos.