Medumi kvepiančios figos – itin sveikas vaisius. Apie jų naudą rašė pats graikų filosofas Aristotelis, o pasaulyje šiuo metu populiarėja iš skrudintų figų pagamintas, kavą primenantis, gėrimas. Jis, manoma, itin palankus sveikatai. Ir nors figas mėgsta daugelis, tačiau tikrai ne visi žino, kokių paslapčių šis vaisius slepia.

 

Truputį botanikos ir istorijosRipe,Fig,Fruits,With,Leaf,Close-up.,Beautiful,Sweet,Fresh,Organic

 

Figa – šilkmedinių šeimos medis, gražiu išsikerojusiu vainiku. Figų lapai stambūs. Žiedai susitelkę į savitus žiedynus, iš kurių išauga vaisiai. Botanikai aiškina, kad vertingiausias figmedis – skiautėtalapis fikusas. Šis užauga iki 12 m aukščio. Žiemą numeta lapus. Auginamas subtropikų kraštuose. Jūrinio klimato kraštuose auga lauke, užuovėjoje. Ištveria net iki –15 ºC. Visgi šaltis gali pažeisti šakas, bet pavasarį vėl sužaliuoja. Kai kas figmedžius augina ir Lietuvoje. Tai vieni seniausių kultūrinių augalų. Biblijoje rašoma, kad Adomas ir Ieva nuogumą prisidengė figos lapais. Senovėje figmedžiai auginti Arabijoje, iš ten pateko į Siriją, Egiptą, kitus kraštus. Ūkininkaujantys izraelitai figmedžių sodindavo vynuogynuose, bet nevaisingus sodinius iškirsdavo. Gaila buvo geros žemės nenaudingiems medžiams. Mat figmedžius apmokestindavo, tad kiekvienas nevaisingas medis duodavo nuostolių. Izraelitai pirmuosius vaisius valgydavo šviežius. Vėliau užderėjusius džiovindavo ir vartodavo ištisus metus. Senovėje džiovintas figas itin vertino Viduržemio jūros regiono gyventojai. Geriausias džiovintas figas Roma įsiveždavo iš Karijos – tuometės valstybės Mažojoje Azijoje. Ne veltui lotyniškas figų pavadinimas yra carica. Dabartinės Turkijos Karijos regionas ir šiandien pasauliui tiekia puikias džiovintas figas.

 

Ypatingai susiformuojantis vaisius

 

Natūraliai figos būna vyriškosios ir moteriškosios. Abu medžiai žydi, bet vaisius mezga tik moteriškasis medis. Figų žiedai tarsi išversti į vidų, o žiedadulkės susidaro tik uždaro vyriškojo žiedo viduje. Jų negali pernešti vėjas ar bitės. Šį svarbų darbą atlieka endeminės vapsvos, kurios deda kiaušinėlius tik šių medžių žieduose. Toks išskirtinis bendradarbiavimas vadinamas simbioze. Figos žiede yra nedidelė anga, kad vapsva galėtų patekti į vidų. Braudamasi per tą angą vapsva netenka sparnų. Jeigu vapsva patenka į moteriškąjį žiedą – tiesiog žūva, nes moteriškasis žiedas nepritaikytas vapsvų palikuonims auginti. Jei ji patenka į vyriškąjį žiedą, žūva taip pat, bet prieš tai padėjusi kiaušinėlius. Vyriškajame figos žiede išsirita vapsvų jaunikliai, kurie imasi dviejų svarbiausių darbų – poruotis ir griaužtis landas iš žiedo į išorę. Vapsvų patinai besigriauždami žūva, tačiau jų darbą pratęsia vapsvaitės, kurios išsiveržia į laisvę aplipusios vyriškosios figos žiedadulkėmis. Savyje nešdamos jau naują palikuonių kartą, jos ieško savo figos. Tos, kurios pasirenka moteriškąjį figos žiedą kiaušinėlias dėti, žūva žiede perdavusios žiedadulkes. Iš šio žiedo vėliau užsimezga figos vaisius, kuris augdamas ir nokdamas suvirškins savyje likusią vapsvą. Šis nuolat pasikartojantis gyvybės ir mirties ciklas vyksta Viduržemio jūros regione. Tokių vapsvų kituose regionuose nėra, todėl, norintiems užsiauginti vaisių, reikia įsigyti savidulkį figmedį.

 

Ir vaistas, ir maistas

 

Šių gėrybių sezonas prasideda rugpjūtį ir tęsiasi iki spalio. Egzistuoja apie 750 skirtingų figų rūšių. Daugiausia jų užauginama Turkijoje, Egipte, Alžyre, Irane bei Maroke. Figas valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Jose gausu vitaminų A, C, kalcio, geležies, magnio, todėl patartina įtraukti į mitybą. Vaisiaus minkštimas saldus, bet nesultingas. Valgomos su sėklomis. Net 83 % figos sudaro fruktozė. Tai skanus ir sotus užkandis. Džiovintos dažnai naudojamos kaip saldiklis įvairiems desertams ir kokteiliams. Tuose kraštuose, kur figos auga natūraliai, neretai pasitelkiamos ir liaudies medicinoje. Itin populiarus išskirtinis figų nuoviras. Du šaukštai sausų vaisių užplikomi stikline pieno ar vandens. Tuomet kelias minutes pavirinama ir atvėsinama. Gautu nuoviru rekomenduojama skalauti skaudančią gerklę, sergant angina, užkimus. Manoma, kad figų arbata palengvina atsikosėjimą. Nuoviro arba iš vaisių pagamintos arbatos geriama po pusę stiklinės 2–4 sykius per dieną ir sergant inkstų ar šlapimtakių ligomis. Štai iš figų pagamintas sodrus sirupas naudingas vaikams. Jis sužadina apetitą, pagerina virškinimą. Figų dažniau valgyti rekomenduojama norintiems mesti rūkyti. Dėl didelio šių vaisių šarmingumo, jais mėgaujantis mažėja noras užsidegti cigaretę. Kai kurie žmonės figas naudoja kaip kavos pakaitalą. Figos skrudinamos ir iš jų ruošiamas kavą primenantis gėrimas.

 

Įdomu

 
  • Figos buvo gausiai paplitusios senovės Graikijoje, o jų auginimo ypatumus ir nepaprastą skonį aprašė Aristotelis bei Teofrastas.
  • Figos – vienas pirmųjų augalų, kuriuos pradėjo auginti žmonės. Istoriniai šaltiniai byloja, kad figos augintos dar 9400–9200 m. pr. Kr.
  • Vaisiai gali būti ir baltos, žalios, rudos, raudonos ar violetinės spalvos. Jų formų taip pat egzistuoja pačių įvairiausių: nuo apvalios iki ovalios, primenančios kriaušę.
  • Troškintos figos – tipiškas prancūziškas delikatesas, vertinamas gurmanų ir valgomas kartu su žąsų kepenėlių paštetu. Figos derinamos ir su kiauliena, aviena arba antiena. Jos valgomos ir su įvairiausiais sūriais, ypač pelėsiniais ar pagamintais iš ožkų pieno.

 

Nauda sveikatai

 

Gerina virškinimą. Figos rekomenduojamos tiems, kurie nori pagerinti žarnyno veiklą, nes veikia kaip natūralios vidurius laisvinančios medžiagos. Dėl didelio skaidulų kiekio, esančio figose, žarnynas papildomas prebiotinėmis medžiagomis.

 

Antioksidantų šaltinis. Figos (ypač sunokusios) turi itin daug polifenolių. Šie veikia kaip stiprūs antioksidantai, neleidžiantys reaktyviems, toksiškiems deguonies radikalams pažeisti ląstelių.

 

Palaiko optimalų kraujo spaudimą. Daugelis per dieną suvartoja per didelį kiekį druskos, kurios itin gausu perdirbtuose maisto produktuose. Didelis natrio kiekis, esantis druskoje, gali lemti kalio kiekio sumažėjimą, o toks disbalansas – aukštą kraujo spaudimą. Desertui suvalgius keletą figų žalingas natrio poveikis iš dalies neutralizuojamas.

 

Palaiko kaulų struktūrą. Figos – puikus kalcio, magnio, kalio ir fosforo šaltinis. Šie mikroelementai leidžia organizmui palaikyti kaulus stiprius ir tvirtus, mažinti osteoporozės riziką.

 

Padeda kontroliuoti svorį. Didelis skaidulų, vitaminų ir mikroelementų kiekis, esantis figose, gali pagerinti maistinę dietos vertę ir padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų. Skaidulų gausa pailgina sotumo laiką ir taip sumažina norą užkandžiauti.

 

Svarbu! Žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar skrandžio ligomis, prieš dažniau nei 2 kartus per savaitę vartodami figas, ypač džiovintas, būtinai turi pasikonsultuoti su gydytoju!

 

Maistinė vertė                            100 g

Baltymai                                      0,8 g

Angliavandeniai                          19 g

Riebalai                                       0,3 g

Skaidulos                                     2,9 mg

Natris                                           1 mg

Kalis                                             232 mg

Geležis                                         0,4 mg

Magnis                                         17 mg

Kalcis                                           35 mg

Vitaminas C                                 2 mg

Vitaminas B6                               0,1 μg

100 g                                            74 kcal

 

Kišas su figomis ir ožkų pieno sūriu

 

4 porcijos

100 g 589 kcal

Ruošti 35 min.

 
  • 70 g sviesto
  • 200 g filo tešlos
  • 4 kiaušiniai
  • 80 ml grietinėlės
  • 40 g tarkuoto kietojo sūrio
  • Šaukštelis džiovintų čiobrelių
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
  • 5 šviežios figos
  • Nedidelė cukinija
  • 200 g ožkų pieno sūrio
  • Šaukštas alyvuogių aliejaus
  • Šaukštas medaus
  • Šviežių bazilikų puošti
 

GAMINIMAS. Išlydyti sviestą. 24 cm skersmens kepimo indą patepti lydytu sviestu. Sukloti jame filo tešlos lakštus, kiekvieną gausiai suvilgant lydytu sviestu. Kiaušinius išplakti su grietinėle, suberti sūrį, čiobrelius, pagardinti druska, pipirais. Plakinį supilti ant tešlos. Griežinėliais supjaustyti figas, cukiniją. Išdėlioti ant plakinio ir aptepti aliejumi su medumi. Apibarstyti stambiai trupintu ožkų pieno sūriu. Kepti apie 25 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C. Patiekti šiltą, papuošus bazilikais.

 

Traditional,French,Quiche,With,Fruits,,Vegetables,And,Feta,Cheese,Backed

 

Avižiniai dribsniai su figomis ir migdolais

 

2 porcijos

100 g 401 kcal

Ruošti 15 min.

 
  • 500 ml migdolų gėrimo
  • 100 g avižinių dribsnių
  • Druskos pagal skonį
  • Šaukštas rudojo cukraus
  • Šaukštelis vanilinio cukraus
  • Šaukštelis ispaninių šalavijų sėklų
  • Šaukštas granatų sėklų
  • 4 figos
  • 30 g migdolų
 

GAMINIMAS. Puode užvirinti migdolų gėrimą. Suberti dribsnius, pagardinti druska, ruduoju cukrumi, vaniliniu cukrumi. Gerai išmaišyti ir virti apie 5 min. Suberti sėklas ir nukelti. Leisti dribsniams ir sėkloms apie 5 min. brinkti. Figas supjaustyti ketvirčiais. Sudėti košę į lėkštes, apibarstyti migdolais, granatų sėklomis ir išdėlioti figas.

 

Delicious,And,Healthy,Oatmeal,With,Figs,,Almond,And,Chia,Seeds.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė