Saldusis vasaros karalius – melionas

Sunku įsivaizduoti geresnę atgaivą už nepaprastai saldžią, medumi ir gaiva kvepiančią meliono skiltelę. Šis tūkstantmečius skaičiuojantis moliūginių šeimos aristokratas stebina ne tik ypatingu aromatu, bet ir moksliškai pagrįsta nauda sveikatai, imuninei sistemai bei odos grožiui. Pats metas atrasti meliono paslaptis ir sužinoti, kaip parduotuvėje išsirinkti patį saldžiausią bei vertingiausią vasaros skanėstą.

Vaisius, daržovė ar uoga?

Botaniškai melionas (Cucumis melo) priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimai ir, nors gastronomijoje dėl savo saldumo bei naudojimo desertams dažniausiai laikomas vaisiumi, iš tiesų yra daržovė – tiksliau, modifikuota uoga, vadinama moliūgvaisiu (pepo).

Šie augalai pasižymi didele morfologine įvairove, o populiariausios kultūrinės grupės – šiurkštieji oranžiniai kantelupai, kvapieji ’Galia’ melionai bei lygia žieve pasižymintys žalsvi medaus melionai – skiriasi ne tik žievės tekstūra, bet ir minkštimo saldumu, aromato intensyvumu bei tinkamumu transportuoti.

Žmonija melionus atrado ir pradėjo auginti daugiau nei prieš 4 tūkst. metų Vidurio Azijoje (dabartinio Irano teritorijoje) bei Šiaurės Afrikoje. Senovės egiptiečių mene ir tekstuose jų atvaizdai bei sėklos aptinkami jau nuo 2400 m. pr. Kr. Šiandien šie šilumamėgiai augalai daugiausia auginami paatogrąžių ir atogrąžų klimato zonose. Nors didžiausia pasaulio melionų augintoja ir vartotoja išlieka Kinija, tarptautinėje rinkoje daugiausia šviežių melionų eksportuoja Ispanija.

Per tūkstantmečius melionai įgijo ir gilią simbolinę reikšmę: krikščioniškojoje Biblijoje jie minimi kaip Izraelio tautos nostalgijos Egiptui ir žemiškų malonumų troškimo simbolis, senovės Egipte buvo nešami į kapavietes kaip maistas sielai pomirtiniame gyvenime, o daugelyje Azijos kultūrų dėl gausybės sėklų ir geltonos spalvos iki šiol laikomi vaisingumo, turtų bei dvasinio klestėjimo simboliu.

Išsirinkti saldžiausią

Lietuvoje šviežių melionų sezonas tiesiogiai susijęs su importo bangomis ir vietiniu derliumi, todėl geriausias metas mėgautis saldžiausiais bei pigiausiais vaisiais prasideda birželį ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. Šiuo laikotarpiu prekybos centrus pasiekia gausus derlius iš Pietų Europos šalių, o vasaros pabaigoje rinkoje pasirodo ir lietuviškuose šiltnamiuose ar laukuose užauginti melionai. Norint prekybos centre ar turguje išsirinkti idealiai prinokusį ir medumi kvepiantį vaisių, verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius požymius:

• Svarbiausias – kvapas. Kokybiškas, visiškai sunokęs melionas (ypač kantelupai ar ’Galia’) ties koteliu turėtų skleisti stiprų, saldų, malonų ir vaisinį aromatą. Visai nekvepiantis arba žole dvelkiantis vaisius greičiausiai buvo nuskintas per anksti ir gali būti beskonis.
• Antrasis žingsnis – lytėjimas. Paimkite melioną į rankas ir švelniai paspauskite jo viršūnėlę, esančią priešingoje pusėje nei kotelis. Prinokusio vaisiaus žievė šioje vietoje turėtų būti šiek tiek elastinga ir vos pasiduoti spaudimui, tačiau išlikti tvirta. Per daug minkšta vieta gali rodyti prasidėjusį gedimą.
• Svarbu atkreipti dėmesį ir į svorį bei išvaizdą. Prinokęs melionas dažniausiai bus sunkesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes jame gausu sultingo minkštimo. Jo žievė turėtų būti matinė, be žalsvų dryžių (jei tai medaus melionas), gilių įdubimų, suminkštėjusių dėmių ar pelėsio pėdsakų.
• Galiausiai švelniai pabelsti į meliono šoną. Jei pasigirsta gilus, duslus garsas, tikėtina, kad vaisius yra sultingas, saldus ir tinkamas mėgautis kaip vasaros skanėstu.

Skonis išryškėja dėl kontrastų

Gastronomijos pasaulyje melionas vertinamas kaip itin universalus ingredientas, kuris dėl savo unikalios tekstūros ir saldumo gali būti patiekiamas tiek kaip gaivus užkandis ar desertas, tiek tapti sudėtingesnių, pikantiškų patiekalų pagrindu. Dažniausiai vasarą jis valgomas tiesiog supjaustytas skiltelėmis ir atvėsintas, tačiau pasaulio virtuvėse ypač vertinamas klasikinis kontrastų derinys – melionas su vytintu kumpiu (it. Prosciutto e Melone), kai vaisiaus cukringumas puikiai subalansuoja mėsos sūrumą.

Pikantiškuose patiekaluose šis ingredientas drąsiai derinamas su ožkų pieno sūriu, feta, šviežiomis mėtomis ir traškiais agurkais. Azijietiškoje virtuvėje iš meliono gaminama aštri salsa su aitriosiomis paprikomis, česnaku ir žaliosios citrinos sultimis, puikiai tinkanti prie keptos žuvies, krevečių ar vištienos.

Be šviežio vartojimo, melionai puikiai tinka perdirbti ir konservuoti: iš jų verdamos aromatingos uogienės su imbieru ar citrina, gaminami tiršti čatniai prie sūrių, o neprinokę vaisiai Italijoje bei Prancūzijoje marinuojami acto marinate kaip pikantiškas priedas prie mėsos užkandžių.

Konditerijoje ir gėrimų gamyboje iš trinto meliono minkštimo ruošiami gaivūs sorbetai, ledai, šaltos sriubos (pavyzdžiui, saldi gaspačo versija), spaudžiamos sultys ir plakami vasariški kokteiliai. Visa tai įrodo, kad ši saldi moliūginių šeimos daržovė kulinarijoje neturi griežtų ribų.

Sveikatai ir grožiui

Moksliškai pagrįsti biomedicininiai tyrimai rodo, kad reguliarus melionų vartojimas gali būti naudingas ne tik sveikatai, bet ir išvaizdai. Šiuose vaisiuose gausu biologiškai aktyvių junginių, vitaminų ir stiprių antioksidantų. Dėl itin didelio vandens kiekio (apie 90 %) ir subalansuoto elektrolitų, tokių kaip kalis bei magnis, santykio melionai padeda palaikyti organizmo hidrataciją, prisideda prie normalios kraujospūdžio reguliacijos ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos. Oranžinės spalvos melionų veislėse, pavyzdžiui, kantelupuose, gausu beta karoteno – vitamino A pirmtako. Kartu su liuteinu ir zeaksantinu jis padeda apsaugoti akių tinklainę ir palaikyti normalią regėjimo funkciją.

Kalbant apie grožį ir odos būklę, melionuose esantis vitaminas C kartu su variu prisideda prie kolageno sintezės, kuri svarbi odos elastingumui, stangrumui ir natūraliems atsinaujinimo procesams. Be to, antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir gali mažinti oksidacinio streso poveikį odos ląstelėms.

Mitybos požiūriu, melionuose esančios tirpiosios ir netirpiosios skaidulos gerina žarnyno veiklą bei padeda palaikyti sveiką mikrobiomą. Nedidelis kaloringumas leidžia juos įtraukti į subalansuotą mitybą, o juose esantys mikroelementai prisideda prie bendros organizmo būklės, odos, plaukų ir nagų sveikatos.

Naudingiausias, kai valgomas saikingai

Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama per dieną suvalgyti 200–300 g meliono minkštimo (maždaug 1–2 storas skilteles), kad organizmas gautų naudingųjų medžiagų neapkraunant virškinimo sistemos. Norint iš meliono gauti daugiau naudos, jį galima derinti su sveikaisiais riebalais ar baltymais, pavyzdžiui, šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus, sauja graikinių riešutų, ožkų pieno sūriu ar liesu kumpiu. Melione esantys beta karotenas ir vitaminas A yra tirpūs riebaluose, todėl tokie priedai gali pagerinti jų įsisavinimą.

Dėl gana didelio kiekio natūralių cukrų meliono vartojimą reikėtų riboti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, taip pat tiems, kurie turi inkstų funkcijos sutrikimų ir privalo kontroliuoti kalio kiekį maiste. Taip pat verta žinoti, kad jautresniems žmonėms melionas gali sukelti alerginių reakcijų, ypač jei jie yra jautrūs kai kurioms žiedadulkėms.

Jei šio skanėsto suvalgoma per daug, organizmas gali reaguoti virškinimo trakto diskomfortu: dėl didelio vandens ir fruktozės kiekio gali atsirasti pilvo pūtimas, raižymas, dujų kaupimasis ar viduriavimas. Siekiant išvengti nemalonių pojūčių, melioną patariama valgyti kaip atskirą užkandį tarp pagrindinių valgymų, o ne iškart po sunkaus, riebaus maisto.

Maistingumas                            100 g

Baltymai                                      0,84 g

Riebalai                                                                  0,19 g

Angliavandeniai                                                     8,16 g

Skaidulos                                     0,9 g

Natris                                                                      16 mg

Fosforas                                                                  15 mg

Kalis                                                                        267 mg

Kalcis                                                                      9 mg

Magnis                                                                    12 mg

Selenas                                                                    0,4 µg

Vitaminas A                                 169 µg

Vitaminas C                                 36,7 mg

Energinė vertė 100 g                 34 kcal

Melionų šaltsriubė

4 porcijos

100 ml 45 kcal

Ruošti 1,5 val.

• 2 kg prinokusio meliono
• Saujelė šviežių bazilikų ir mėtų
• 2 šaukštai citrinos sulčių
• 2 šaukštai ypač tyro alyvuogių aliejaus
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
• 4 griežinėliai vytinto kumpio

GAMINIMAS. Meliono minkštimą supjaustyti kubeliais (kelis kubelius atidėti) ir sudėti į kokteilių plakiklį. Sudėti pusę šviežių bazilikų bei mėtų, supilti citrinos sultis ir alyvuogių aliejų. Viską sutrinti iki vientisos šilkinės masės. Paragauti ir pagal skonį pagardinti prieskoniais. Prieš patiekiant sriubą bent 1 val. laikyti šaldytuve. Patiekti supilsčius į stiklines ar dubenėlius, papuošus meliono gabaliukais, susuktomis vytinto kumpio juostelėmis ir likusiais žalumynais.

Melionų sorbetas

6 porcijos

100 g 52 kcal

Ruošti 6,5 val.

• 2 kg prinokusio meliono
• 3 šaukštai klevų sirupo
• 2 šaukštai citrinos sulčių
• Mėtų lapų puošti

GAMINIMAS. Melioną minkštimą supjaustyti nedideliais kubeliais, suberti į sandarų maišelį ar indą ir įdėti į šaldiklį bent 3–4 val., kol visiškai suledės. Sušalusius meliono kubelius suberti į maisto smulkintuvą, supilti klevų sirupą, citrinos sultis. Viską sutrinti iki kreminės masės. Paragauti ir, jei trūksta rūgštelės, įlašinti dar kelis lašus citrinos sulčių. Paruoštą masę sukrėsti į ledų formeles, įsmeigti medinius pagaliukus. Šaldyti bent 3 val. Patiekti papuošus mėtomis.

Autorė Eglė Stratkauskaitė