Saldūs ir maistingi pastarnokai

Šakniavaisiai daugeliui asocijuojasi su morkomis ar burokėliais, tačiau verta paskanauti ir kitų, pavyzdžiui, pastarnokų. Kadaise šios daržovės lietuvių mityboje buvo itin populiarios. Ir ne be priežasties. Mat pastarnokai ne tik pasižymi maloniu saldžiu skoniu, bet ir turi daugybę sveikatai naudingų savybių.

Tingių daržininkų daržovė

Paprastieji pastarnokai (lot. Pastinaca sativa) priklauso salierinių šeimos augalų genčiai. Nenustatyta, ar pastarnokai auginti senovėje, tačiau Europoje juos gerai žinojo jau VIII a. pabaigoje. Kaip kultūriniai pašariniai augalai ir daržovės, pastarnokai daržuose pradėti auginti XVIII a. Viduramžiais buvo populiarus garnyras, panašiai kaip šiais laikais bulvės. Pastarnokai kilę iš Viduržemio jūros pakrančių šalių. Laukiniai auga Pietų Europoje ir Vakarų Azijoje. Paplitę Vidurio Europoje, auginami Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Beje, natūraliai auga ir Lietuvoje. Laukinių pastarnokų galima pamatyti pakelėse, pagrioviuose, dykvietėse, pievose. Pastarnokai – dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais susiformuoja lapai ir šakniavaisiai, o antraisiais – stiebas su žiedais. Žydi birželį–liepą. Augalai nepaprastai medingi – iš 1 ha jais užsodinto ploto sunešusios nektarą bitės pagamina apie 100 kg medaus. Vaisiai dvisėkliai. Dauginami sėklomis. Vaisiai subręsta liepą–rugpjūtį. Gydymo tikslams naudojami žydintys augalai, o kulinarijoje – šaknys. Neretai vadinami tinginių daržovėmis, nes jų priežiūra nesudėtinga. Patariama sėti ar jų daigus sodinti į lysves, kuriose prieš tai augo kopūstai, agurkai, svogūnai ar bulvės. Sėti nereikėtų ten, kur prieš tai augo giminingi augalai – salierai ir petražolės. Tam, kad išaugtų kokybiški šakniavaisiai, geriausia juos auginti panašiai kaip morkas vagose. Be to, pastarnokai atsparūs šalčiams. Todėl jų derlius gali būti nuimamas vėliausiai, kai kitos daržovės jau saugiai paslėptos rūsiuose.

Saldūs ir aromatingi

Tie, kurie pastarnokų lysvėse auginti nesiryžta, jų gali rasti prekybos centruose. Tiesa, ieškoti reikėtų ne greta bulvių ar morkų, bet šaldytuvo lentynose. Mat pastarnokai mėgsta vėsų orą. Tad ir parsinešus namo verta sudėti į specialų daržovėms skirtą šaldytuvo skyrių. Tinkamai laikomi išsilaikys net kelias savaites. Išsirinkti gardžiausią pastarnoką padeda jo išvaizda. Reikėtų ieškoti tvirtų ir lygių, nesudžiūvusių ir ne per didelių. Geriausiomis savybėmis pasižymi tie pastarnokai, kurie yra vidutinės morkos dydžio. Pastarnokai, nors vizualiai atrodo panašūs į morkas ir dėl to gali būti vadinami jų pusbroliais, skonio prasme morkas lenkia. Apdorojus termiškai tampa gerokai saldesni nei morkos. Be to, valgant juos galima atpažinti ir petražolės, saliero skonio natų, netgi cinamono. Ne veltui pastarnokai vertinami už savo prieskonines savybes. Supjaustytus ir apšlakstytus aliejumi kepkite orkaitėje vienus ar su kitomis daržovėmis. Britai kepdami orkaitėje dar mėgsta pastarnokus pagardinti klevų sirupu ar skystu medumi. Pastarnokų galima dėti į troškinius, sriubas, įtakuoti į salotas. Salotos su pastarnokais itin kvapnios ir sodraus skonio, tad reikia tik pagardinti grietine ar jogurtu. Ši daržovė – puiki alternatyva bulvėms. Su šlakeliu aliejaus ir žiupsneliu druskos orkaitėje kepti pastarnokai – nuostabus garnyras prie mėsos ir žuvies patiekalų. Ši daržovė dera su imbieru, aitriosiomis paprikomis, kardamonu. Toks derinys sukuria tobulą aitrumo ir saldumo balansą. Galbūt dėl to pastarnokus itin mėgsta garsūs virtuvės šefai. Jie, beje, deda pastarnokų į bulvių košę.

Dažnai naudojami liaudies medicinoje

Pastarnokai vertinami ne tik dėl malonaus skonio bei aromato, tačiau ir dėl puikios sudėties. Ištirta, kad storose mėsingose pastarnokų šaknyse yra daugiau kaip 12 % angliavandenių, apie 1,5 % azotinių medžiagų ir 0,4 % riebalų. Taip pat daug vitamino C, B₁ ir B₂, E, K, provitamino A, folio rūgšties, baltymų, pektinų, mineralinių medžiagų kalio, mangano, magnio, fosforo, cinko ir geležies. Visgi dar iki mokslininkams laboratorijoje ištiriant pankolių maistinę vertę žiniuoniai ir gydūnai žinojo, kaip panaudoti pastarnokus susirgus. Liaudies medicinoje pastarnokai vertinami dėl to, kad žadina apetitą ir gerina virškinimą, ypač kenčiant nuo skrandžio dieglių. Apetitui gerinti, nusilpus organizmui ir sveikstant po ligų, labai nualinusių organizmą, patariama 4 sykius per dieną gerti prieš valgį po ketvirtadalį ar trečdalį stiklinės pastarnokų antpilo. Antpilas gaminamas iš 2 šaukštų smulkintų šaknų ir stiklinės verdančio vandens. Nuo kosulio padeda pastarnokų lapų arbata: 1–1,5 šaukšto smulkintų lapų arba ketvirtadalis šaukštelio sėklų stiklinei vandens. Šis nuoviras geriamas kaip ir šaknų antpilas. Gydomuoju tikslu vartojami iš pastarnokų pagaminti preparatai nuo odos ligų, stenokardijos. Pastarnokų nuoviras, manoma, gelbsti susirgus inkstų akmenlige, nes pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis. Iš šių šakninių daržovių, kaip ir iš bulvių, gaminami karšti kompresai skausmui, ypač spazmams malšinti. Pastarnokais seniau gydydavo ne tik žmones, bet ir gyvulius. Pastarnokai, kaip galvijų pašarų ar paukščių lesalo priedas, veiksmingai pagerina pieno bei kiaušinių kokybę.

Nauda sveikatai

Didina organizmo atsparumą. Pastarnokuose gausu flavonoidų ir kverticino – antioksidantų, saugančių nuo laisvųjų radikalų, mažinančių uždegimą ir stiprinančių imunitetą. Antioksidantai gali užkirsti kelią ir lėtinėms ligoms, tokioms kaip vėžys, cukrinis diabetas, širdies ligos.

Nėščiosioms ir nusiminusiems. Šiose daržovėse esanti folio rūgštis padeda sumažinti apsigimimų riziką, palaiko gerą nuotaiką. Tad pastarnokų valgyti rekomenduojama besilaukiančioms ir kamuojamiems depresijos.

Mėgstami vaikų, bet naudingi ir suaugusiesiems. Pastarnokų tyrė dažnai naudojama ruošiant tyreles vaikams. Pastarnokai suteikia maistui natūralaus saldumo, taip pat ši daržovė gausi ląstelienos. O jos kasdien reikia vartoti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Mat užtikrina sklandų virškinimą ir padeda išlaikyti sveiką žarnyno mikroflorą.

Kalio ir magnio šaltinis. Pastarnokuose yra kalio, kalcio ir magnio. Jie reikalingi ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir kaulams bei nervų sistemai. 200 g pastarnokų yra daugiau nei 45 mg magnio, net 600 mg kalio ir 90 mg magnio. Tad vos viena porcija pastarnokų leidžia reikšmingai papildyti šių mikroelementų atsargas.

Maistinė vertė 100 g

Riebalai 0,4 g

Angliavandeniai 12 g

Skaidulos 5 g

Vitaminas C 17 mg

Vitaminas B ₁0,1 mg

Geležis 0,6 mg

Magnis 29 mg

Natris 10 mg

Kalis 375 mg

Kalcis 36 mg

100 g 75 kcal

Pastarnokų blyneliai

4 porcijos

100 g 229 kcal

Ruošti 30 min.

•  500 g pastarnokų
•  300 g bulvių
•  Šaukštas citrinos sulčių
•  50 g miltų
•  Šaukštelis kepimo miltelių
•  3 kiaušiniai
•  Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
•  Alyvuogių aliejaus kepti

Padažui:

•  200 g varškės
•  200 g jogurto
•  Skiltelė česnako
•  Druskos pagal skonį
•  Šakelė šviežių čiobrelių

GAMINIMAS. Nulupti ir stambiai sutarkuoti pastarnokus, bulves. Supilti citrinos sultis, pagardinti druska, pipirais, įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Suberti miltus, kepimo miltelius ir dar kartą gerai išmaišyti. Kepti iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Iškepus dėlioti ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Padažui sumaišyti varškę ir jogurtą, pagardinti druska, smulkintu česnaku ir čiobreliais.

Trinta pastarnokų sriuba

6 porcijos

100 ml 501 kcal

Ruošti 50 min.

•  600 g pastarnokų
•  200 g kriaušių
•  30 g sviesto
•  100 g salierų stiebų
•  200 g porų
•  Svogūnas
•  200 ml vištienos sultinio
•  100 ml grietinėlės
•  Pusė šaukštelio malto muskato
•  Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
•  100 g skrudintos šoninės
•  Petražolių puošti

GAMINIMAS. Pastarnokus nulupti ir supjaustyti nedideliais kubeliais. Kriaušes nulupti, išimti sėklalizdžius, supjaustyti kubeliais ir sumaišyti su pastarnokais. Pagardinti druska, muskatu, pipirais. Viską kepti apie 20 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 °C. Salierus, porus ir svogūną smulkiai supjaustyti ir kepti svieste, kol suminkštės. Apkeptas daržoves ir orkaitėje keptus pastarnokus su kriaušėmis sudėti į puodą, supilti sultinį ir virti 10–15 min. Nukėlus supilti grietinėlę ir sriubą sutrinti elektriniu trintuvu. Patiekti su skrudinta šonine ir papuošus petražolėmis.

Autorius Eglė Stratkauskaitė