Kai už lango dažniau lynoja ir stūgauja vėjai, natūraliai ieškome būdų, padedančių nuvyti šalin niūrias mintis. Kai ant viduje tampa lengviau, gerėja ir sveikata. Jau seniai įrodyta, kad patikimi vaistai nuo rudens slogučio – meno terapija. Skirtingus jos būdus galima išbandyti ir namuose.

 

menas

Sprendžia fizines ir emocines problemas

 

Meno terapija – viena psichoterapijos krypčių, apimančių metodus, kuriais žmogus skatinamas imtis meninės kūrybos (piešti, šokti, muzikuoti). Visgi su meno terapija susiduriame net tada, kai užrašų knygelėje nesąmoningai keverzojame ar prausdamiesi duše niūniuojame melodiją. Meno terapeutų teigimu, norint sąmoningai taikyti kasdienybėje meno terapiją, pravartu apie ją žinoti daugiau.

 

Pirmą kartą meno terapijos terminas nuskambėjo 1938 m. Ją atradusio gydytojo Adriano Hilo metodas greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Bendras pavadinimas „meno terapija“ apima dailę, šokį, muziką. Užsienio šalyse šios terapijos specialistai rengiami aukštosiose mokyklose. Lietuvoje meno terapijos seansus dažniausiai veda dailininkai, muzikai, šokėjai. Ši terapija gali ne tik atstoti mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą, bet ir būti puiki pagalbininkė sprendžiant fizines bei emocines problemas.

 

Kam ir kada taikoma

 

Meno terapija, kai dirbama su specialistu grupėje ar individualiai, taikoma tiek sergantiems sunkiomis psichikos ligomis, tiek žmonėms, turintiems didelių asmenybės ir bendravimo problemų, tiek ir visiškai sveikiems, trokštantiems geriau pažinti save. Terapija orientuota ne į konkretaus meno kūrinio sukūrimą, o į patį procesą. Be jokių išankstinių nuostatų ir lūkesčių kurdamas žmogus gali išreikšti problemas ir bandyti jas įveikti. Kūrybinė veikla, kai neprisirišama prie galutinio rezultato, teikia neįtikėtinai daug džiaugsmo ir pasitenkinimo, leidžia pajusti gyvenimo prasmę.

 

Muzikos terapija namuose

 

Jei didelių problemų neturite, nebūtina kreiptis į meno terapeutą. Muzikos terapiją galite taikyti ir namuose. Tai, kad muzikos garsai daro stiprų poveikį žmogui, žinota dar senovės Egipto laikais. Išlikusių šaltinių duomenimis, Egipto piramidės pastatytos dainuojant tūkstančių dainininkų chorams. Manoma, kad tai suteikė statytojams ryžto ir valios, įkvėpė dideliems darbams. Šiais laikais muzikos terapija plačiai taikoma užsienyje. Specialistų teigimu, kiekvieną dieną susiduriame su tam tikrais garsais, kurie daro poveikį, pavyzdžiui, po klasikinės muzikos koncerto žmonės gerokai principingiau vertina nusikaltėlius nei tokios muzikos neklausiusieji. Tyrimais nustatyta, kad, pavyzdžiui, rokas gali sukelti didelius pykčio protrūkius, o visiškai priešingai gali veikti klasikos, tarkime, V. A. Mocarto, kūriniai. Pasiklausius jų gali praeiti liūdesys, atsirasti noras gyventi ir veikti. Tačiau reikėtų prisiminti, kad kiekvienas kūrinys veikia individualiai, todėl klausydamiesi bet kokios muzikos atsižvelkite į pojūčius.

 

Garsai, stiprinantys imuninę sistemą

 

Amerikiečių muzikos terapeuto Dono Campbello tyrimų rezultatai atskleidė, kad muzika skatina endorfinų sintezę, stiprina imuninę sistemą, gerina atmintį, koordinaciją, net padeda atkurti teigiamus tarpusavio ryšius. Specialisto atlikti eksperimentai parodė, kad tie pacientai, kurie po sunkių operacijų klausėsi ramios muzikos, suvartojo tik pusę rekomenduojamos vaistų nuo skausmo dozės. Tyrimais įrodyta, kad kiekvienas garsas turi įtakos tam tikram organui. Tinkamai parinkta muzika vieniems padeda atsibusti ir žvaliai pradėti dieną, kitiems – atsipalaiduoti ir pailsėti. Tiesa, ryte, kai esame tingūs, kad pamažu susivoktume ir pasirengtume dienai, tiks ne itin ekspresyvi muzika. Agresyvūs dinamiški garsai nerekomenduojami, nes gali per daug padidinti raumenų tonusą. Švelni ir rami dienos pradžia ypač svarbi vyresniems ir silpnos sveikatos žmonėms. Rinkitės gamtos garsų muziką dar gulėdami lovoje. Skambant tokiems garsams atlikite kelis raumenų tempimo pratimus ir tik tada kelkitės. Atsikėlę jau galite klausytis ir dinamiškesnės muzikos, nes organizmas jau bus pasirengęs aktyvesniems ir energijos suteikiantiems garsams. Jei tolesnė dienos veikla reikalauja protinių pastangų, klausykitės ramios instrumentinės muzikos. Ji padės susikoncentruoti.

 

Paleisti neigiamas emocijas

 

Egzistuoja daugybė mitų, susijusių su terapinės muzikos pasirinkimu. Vienas jų – kad susierzinus nusiraminti iškart padeda rami, harmoninga muzika. Jei esate įtūžę, ji gali dar labiau sunervinti, todėl streso atveju iš pradžių pasiklausykite trankios, garsios muzikos bei aktyviai pajudėkite, pašokite ir tik tada, kai išjudės neigiamos emocijos, išgaruos pyktis, muziką pakeiskite ramesne, melodingesne. Dar vienas mitas – liūdesį įveikti padeda ypač linksma muzika. Visgi jei užklupo minorinė nuotaika, neskubėkite ieškoti pačios nuotaikingiausios melodijos, nes ji gali tik dar labiau nugramzdinti į depresiją. Iš pradžių pasiklausykite ramesnių akordų ir tik paskui keiskite juos aktyvia, žvalia melodija. Prieš miegą atsipalaiduoti padės ramūs, romantiški arba rimtosios muzikos kūriniai.

 

Daugiau šokti!

 

Senovėje žmonės tikėjo, kad šokiu galima prisikviesti palankius orus, įvairiais judesiais stengdavosi susikurti tam tikras emocijas. Pirmuoju šokio ir judesio terapijos specialistu įvardijamas austrų psichiatras Vilhelmas Reichas, kuris pastebėjo, kad tam tikros psichologinės būsenos atsispindi kūne – iš raumenų įtampos konkrečiose vietose susidaro tam tikri spazmai. Toks susiformavęs raumenų šarvas neleidžia žmogui laisvai gyventi – slopinami vidiniai išgyvenimai. Šokio ir judesio terapija padeda žmogui išsilaisvinti iš tokių kaustančių pančių. Leisdamas sau laisvai judėti žmogus tarsi iš naujo ima pažinti save. Ir tai vyksta ne per protu grįstą supratimą, bet per tiesioginį savęs pajautimą, išgyvenimą, patiriant kūno pojūčius. Tačiau šokant ar laisvai judant nereikia specialiai stengtis – nereikia per prievartą kankinti kūno, kad laisviau judėtų – prie visko reikia eiti ramiai, savo tempu. Iš lėto atlikdamas norimus šokio judesius žmogus pamažu ima susipažinti su savo baimėmis, kompleksais. Judesiu nesunkiai galima atsikratyti neigiamų emocijų: pykčio, agresijos, nusivylimo.

 

Problemą galima išpiešti

 

Nuo seniausių laikų taikoma ir dailės terapija. Ji jungia gydymą spalvomis, formomis. Ištirta, kad bet kokia kūrybinė veikla stimuliuoja dešinįjį smegenų pusrutulį, kuris atsakingas už intuiciją, orientavimąsi erdvėje. Todėl dailės terapija padeda suvokti bei pakeisti požiūrį į bėdas, suprasti savo vietą gyvenime.

 

Egzistuoja daug dailės saviraiškos būdų: vieniems patinka piešti fraktalus, kitiems – mandalas, tretiems – dzen raizgalynes… Apskritai bet koks piešimas padeda išreikšti susikaupusius jausmus, emocijas ar patirtį, džiaugtis kūrybiniu procesu, o dailės terapija – suvokti bei įsisąmoninti emocijas, jausmus, netgi tai transformuoti. Juk visiems žinoma situacija, kai žmogus pyksta, bet nepripažįsta savo pykčio. Tuomet pyktis jį valdo. O jei žmogus suvokia savo pyktį, jį įsisąmonina, dažnai situacija pasikeičia – asmuo pradeda valdyti emocijas ir tada pyktis nuslopsta. Per dailės terapiją žmogus „išpiešia“ problemą, pats ją vizualiai pamato ir įvardija. Toks procesas padeda susitaikyti su problema, priimti ją, o tada ji nebeatrodo tokia didelė, grėsminga ir neišsprendžiama.

 

Geriau sekasi nemokantiems piešti

 

Dailės terapija ypač aktuali šiomis dienomis, nes padeda susidoroti su milžiniška įtampa, stresu. Taip pat tinka tiems, kurie turi žemą savivertę. Dailės terapija – plati sritis. Įdomiausia, kad tai spontaninė saviraiška – žmogus gali iš viso nemokėti piešti (kas netgi geriau), nes tada nėra jokių suvaržymų. Dažnas iš mokyklos laikų turi neigiamų patirčių, galvoja nemokantis piešti, nes pedagogas sukritikavo darbus. Taigi, pirmasis uždavinys neretai būna iš to išsivaduoti. Kai iš to išsikapstoma, pradedama gilintis į save, vyksta savigydos procesas. Piešinys perteikia jausmus, emocijas bei nuotaikas. Į savo piešinį žvelgiama tarsi į save patį. Svarbu save priimti tokį, koks esate. Per dailės terapijos procesą žmogus, žvelgdamas į savo piešinius, palaipsniui supranta, iš kur kyla problemos ir kaip jas galima išspręsti.

 

Išbandyti!

 
  • Jei staiga apėmė nevaldomas pyktis, geriausias būdas jį išlieti – negailint jėgų kumščiuoti pagalvę arba bokso kriaušę. Ir pyktis sumažės, ir įtempti raumenys atsipalaiduos, ir širdyje taps ramiau. Tai laiko patikrintas metodas, kuris 100 % veikia!
  • Susinervinus pasileisti mėgstamą muziką ir šokti. Taip, kaip išeina ir kaip tuo metu norisi. Net jeigu gyvenime nė karto neteko šokti, jokia bėda – šokio ir judesio terapijai nereikia mokėti jokių šokio žingsnių bei paisyti taisyklių. Svarbiausias tikslas – judėti taip, kaip norisi, kad atsipalaiduotumėte.
  • Judesiai išduoda nuotaiką ir nusiteikimą. Unikaliausia tai, kad judesiai gali tai ir pakeisti. Pabandykite patys pajausti: nuleiskite galvą ir lėtu žingsniu pereikite per kambarį. Stebėkite, kokia nuotaika užplūsta. Tą patį pakartokite ryžtingai ir pakelta galva žengdami per kambarį.
  • Jei ilgą laiką buvote statiškoje padėtyje, pavyzdžiui, sėdėjote, bandykite įsiklausyti, kaip jaučiasi kūnas. Jis veikiausiai bus sunkus, aptingęs, gal net aptirpęs. Tuomet gerai pasirąžykite, ištieskite kojas, nusižiovaukite ir iškart pastebėsite, kaip atsipalaiduosite, pagerės savijauta.
  • Ant popieriaus lapo užsimerkę keverzokite nedominuojančia ranka. Esant aktyviai emocijai pageidautina tai daryti kuo stipriau ir aktyviau, nesiekiant jokio meninio rezultato. Perkėlus vidinį chaosą ant lapo, viduje įsivyrauja tvarka. Atsimerkus ir pažvelgus į piešinį patartina rasti ten slypinčius konkrečius objektus bei simbolius ir juos dominuojančia ranka paryškinti, padailinti.
  • Užvaldžius dideliam pykčiui galima nupiešti „pykčio veidą“. Vėliau jį suplėšyti. Vaikai, turintys psichologinių problemų, piešdami išteplioja dažais beveik visą savo kūną. Siekiant terapinio tikslo, to nedrausti.