Krikštynos – viena gražiausių šeimos švenčių. Nesvarbu, šia proga organizuojama didelė puota ar viskas vyks kukliame artimųjų ratelyje, bet kokiu atveju didelis dėmesys skiriamas aprangai – tiek mažylio, tiek tėvų. Ką vertėtų žinoti ją renkantis?

 

Šviesūs atspalviaiPair,Of,White,Baby,Shoes,On,Embroidered,Christening,White,Dress,

 

Katalikų tradicijoje krikštijamus mažylius buvo įprasta rengti visiškai baltai. Tai – nekaltumo ir tyrumo spalva. Šiais laikais tokios griežtos taisyklės nėra laikomasi, tačiau vis tiek dominuoja šviesūs rūbai. Kreminiai, dangiškai melsvi, švelniai rausvi ar žalsvi – šventės koloritą kiekviena šeima renkasi asmeniškai, dažnai derindama visos šeimos aprangą ir net šventės dekoracijų akcentus.

 

Puošnūs akcentai

 

Kadaise krikšto rūbelius mažyliui siūdavo krikštamotė, šiandien juos įprasta nusipirkti. Vis dėlto tiek seniau, tiek dabar išliko vienas bendrumas – krikšto rūbeliai turi būti išskirtinai puošnūs. Kūdikių rūbeliai dekoruojami nėriniais, raukiniais, išsiuvinėjami. Vyresnių mažylių garderobą gali papildyti kaspinėliai, peteliškės, kaklaraiščiai, kepuraitės, batukai ir kiti stilingi akcentai. Vertinamas dėmesys detalėms. Tik svarbu išsaugoti skoningą saikingumą, nepersistengti. Subtilumas padės išsaugoti tyrumo įvaizdį.

 

Du komplektai

 

Jau tapo gana įprasta, kad per vestuves jaunoji vilki vieną suknelę, o vakarėlyje persirengia paprastesne patogesne. Tos pačios taisyklės verta laikytis ir per krikštynas. Dažnai ceremonijos metu vilkimi mažylio rūbai būna labai dailūs, bet varžantys judesius, nepatogūs. Vaikas dėl to jaučia gerokai didesnį diskomfortą nei suaugęs žmogus, kuris gali sąmoningai paaukoti komfortą dėl grožio. Todėl mažyliui derėtų parūpinti atskirą šventinių rūbų komplektuką, kurį aprengsite šventėje po ceremonijos bažnyčioje. Jis gali būti spalvingesnis (dažniausiai su ryškesnėmis mažomis detalėmis), laisvesnis, labiau orientuotas į komfortą, sykiu ne mažiau puošnus. Madinga mažylius aprengti lyg mažus suaugusiuosius – berniukams siuvami kostiumėliai, mergaitėms dailios suknutės.

 

Natūralūs audiniai

 

Seniau krikšto rūbelius būdavo įprasta siūti iš balinto lino ar plonytės vilnos. Turtingesnės šeimos siūdavo ir šilkinius apdarus. Šiandien krikšto rūbams gaminti naudojami įvairiausi audiniai, taip pat ir sintetiniai. Visgi jau ne vienus metus pastebima tvarumo tendencija ir atsigręžimas arčiau gamtos. Žmonės vėl ieško natūralių audinių krikšto rūbelių, nes jie ne tik gražiai ir skoningai atrodo, bet ir patogūs mažyliui: leidžia odai kvėpuoti, turi puikias termoreguliacines savybes, greitai išgarina susikaupusią drėgmę. Renkantis šventės akcentus ir dekoracijas vertinamas natūralumas, saikingumas, minimalistinė estetika.

 

Ką rengtis (krikšto) tėvams ir svečiams?

 

Šiuo atžvilgiu jokių griežtų taisyklių nėra, įprasta derintis prie bendro šventės kolorito ir stilistikos. Vienos šeimos renkasi paprastą kuklų įvaizdį ir nedidelį paminėjimą, kitos nori didelės šventės su išskirtinai prabangia apranga. Visais atvejais tiek gimdytojai, tiek krikšto tėvai (kaip ir visi svečiai) dažniausiai renkasi šviesius pastelinius drabužius su ryškesniu akcentu. Moterims patartina vengti pernelyg atvirų suknelių ar bent jau turėti skraistę ar šalį, kurį patogu užsimesti bažnyčioje ceremonijos metu. Krikštynos – sakrali šventė, todėl derėtų atrodyti kukliau nei kitomis progomis.

 

Jeigu svečiams siunčiami kvietimai į krikštynas, pravartu nurodyti aprangos kodą. Tuomet šventė atrodys itin stilingai ir darniai, turėsite puikių nuotraukų, o šventės dalyviai galės jaustis patogiai. Juk vienaip rengiamės, kai šventė vyksta prabangiame restorane, kitaip, kai minima lauke, trečiaip, kai po ceremonijos keliaujama linksmai padūkti į vaikų žaidimų kambarį. Svarbiausia, kad visi šventės dalyviai jaustųsi priklausantys vienai šeimai.

 

Įdomu

 

  • Seniau manyta, kad krikšto rūbeliai per ceremoniją įgauna apsauginių galių, todėl jie buvo saugomi visą gyvenimą.
  • Šiandien krikštijami įvairaus amžiaus vaikai, o anksčiau buvo įprasta pakrikštyti kūdikį iki jam sukanka 40 dienų arba daugiausia 3 mėnesiai.
  • Seniau į bažnyčią krikštyti mažylį veždavo tik krikšto tėvai ir jį priėmusi pribuvėja. Motina paprastai dar nebūdavo atsigavusi po gimdymo, tad likdavo namuose.
  • Vežant kūdikį krikštyti į jo vystyklus berta truputį druskos, kad nebūtų nužiūrėtas. Taip pat įsukdavo pinigėlį linkint turtingo ir patogaus gyvenimo.
  • Seniau krikšto tėvais tapdavo tik artimi giminaičiai. Juos rinkdavosi kruopščiai ir atsakingai, nes tikėta, jog vaikas būna panašus į savo krikšto tėvus.
  • Tikima, kad nėščia moteris negali tapti krikštamote, nes esą kyla grėsmė tiek jos nešiojamam, tiek krikštijamam mažyliui.
 

Autorius Jūratė Survilė