Rekordinės šildymo sąskaitos: ekspertai atskleidžia, kas lemia galutinę sumą

Sausio mėnesį išaugusios centralizuotai tiekiamos šilumos kainos bei panaikinta jai taikyta PVM lengvata dar kartą priminė, kad didžiausia finansinė našta tenka energiškai daugiabučiams. Nors kainų pokyčius formuoja išoriniai veiksniai, ekspertai pabrėžia, kad veiksmingiausias būdas mažinti išlaidas – kompleksinė pastato modernizacija.

Renovuotas daugiabutis. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Lemia pastato savybių visuma

Sausį centralizuotai tiekiamos šilumos kainos augo daugelyje Lietuvos savivaldybių. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kaina, palyginti su praeitų metų gruodžiu, didėjo tik apie 4 proc., o nebetaikant PVM lengvatos, vien tik galutinis kainos augimas siekė apie 15 proc. Lyginant 2026 m. sausį su 2025 m. gruodžiu, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina pridėjus 21 proc. PVM tarifą Vilniuje ir Kaune brango 16 proc., Klaipėdoje 18 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis mokėjimų dydį, išlieka pastato energinis efektyvumas.

„Pastatų energinės savybės labai skiriasi, todėl tame pačiame mieste renovuotų ir nerenovuotų namų sąskaitų skirtumas vidutiniškai yra apie 2,5 karto. Atskirais atvejais už 60 kv. m butą vieni moka apie 50 eurų, kiti – net 300 eurų. Taigi,jeigu gyventojai gauna dideles sąskaitas, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek šilumos sunaudojama jų name ir ar šis rodiklis neviršija miesto vidurkio“, – teigia V. Lukoševičius.

Anot jo, didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per nesandarias sienas, stogus, langus, rūsio perdangas bei dėl išbalansuotų vidaus šildymo sistemų.

„Daug šilumos suvartoja siauri ir aukšti sovietiniai daugiabučiai, tam įtakos turi langų ar balkonų plotas ir jų kokybė. Modernizavus šilumos punktą ir vidaus sistemas galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos, o butuose įrengus termostatus bei šilumos apskaitą galima sutaupyti net iki 25 proc. šildymo energijos“, – pažymi asociacijos vadovas.

Atsinaujinantys ištekliai padeda sutaupyti

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, renovacija ir atsinaujinančios energijos šaltiniai pasitelkti kartu suteikia didžiausią naudą. Vien pastato atnaujinimas dažniausiai užtikrina bent 40 proc. mažesnį šilumos suvartojimą, o nemažai atvejų šis rodiklis siekia ir 50 proc. ar daugiau.

„Renovacija naudinga ne tik dėl mažesnių sąskaitų už šildymą ar elektrą. Ji prailgina ir pastato gyvavimo laiką, didina nekilnojamojo turto vertę. Modernizacijos metu vis dažniau įrengiamos saulės elektrinės šilumos negamina, tačiau leidžia sumažinti elektros išlaidas, taip dar labiau mažinant bendras sąskaitas. Daliai gyventojų svarbus ir kitas aspektas – galimybė naudoti mažiau iškastinio kuro ir taip švelninti poveikį klimatui“, – sako M. Nagevičius.

Aktyviau domisi modernizacijos galimybėmis

Šaltuoju metų laiku visuomet padidėja užklausų apie renovacijos sąlygas ir finansavimą, teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Ypač tai jaučiama šiemet, kai žiema buvo tokia šalta, kokios seniai buvome nematę, o šilumos kainas augino ir kitos aplinkybės.

„Šiuo metu APVIS sistemoje kas savaitę gauname bent po dešimt naujų paraiškų. Pastebime, kad keičiasi žmonių požiūris – jie vis dažniau vertina renovaciją kaip ilgalaikę investiciją ir sieja ją ne tik su mažesnėmis išlaidomis šildymui, bet ir didesniu saugumu, komfortu bei geresne gyvenimo kokybe“, – sako G. Burbienė.

Ji primena, kad modernizacijos metu siekiama ne žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės ir bent 40 proc. sumažinti šilumos sąnaudas. Tačiau yra pavyzdžių, kai po renovacijos 50 kv. m buto šildymo išlaidos sumažėja gerokai daugiau, nuo maždaug 70 eurų iki 27 eurų per mėnesį.

Primename, jog APVA kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti galioja iki balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Autorė Benita Gaižiūnaitė