Reabilitacija reikalinga sveikstantiems po įvairių traumų, operacijų ar kenčiantiems nuo lėtinių ligų ir skausmo. Tai itin svarbus gydymo etapas, kuriuo pacientui siekiama sugrąžinti normalią būklę, užtikrinti tinkamą organizmo veiklą, spartesnį sveikimą, padėti atgauti judėjimo laisvę ir gyvenimo kokybę. Visgi prieš registruojantis pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją vertėtų žinoti keletą svarbių aspektų.

 

Kokiais atvejais ir kam reikalingaThe,Patient,Undergoes,Orthopedic,Rehabilitation,In,A,Rehabilitation,Center.,Physiotherapy.

 

Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad su reabilitacija tenka susidurti itin ligotiems ar garbaus amžiaus žmonėms. Tačiau jos prireikia ir vyresniems pacientams, ir mažiems vaikams, tiek sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems, tiek sveikiems ir aktyviems, bet įvairių traumų patyrusiems asmenims. Neretai reabilitacijos reikia ir profesionaliems sportininkams. Visgi bene dažniausiai būtina po ortopedinių sąnarių operacijų – peties sąnario, alkūnės, riešo kanalo sindromo. Taip pat į reabilitaciją skubama po kelio meniskų, čiurnos raiščių plyšimų, operacijų bei įvairių lūžių. Reabilitacija po traumatologinių ortopedinių operacijų – viena pagrindinių gydymo priemonių, padedančių sugrįžti prie įprasto gyvenimo ir pamėgtų laisvalaikio užsiėmimų, susigrąžinti socialines funkcijas ir darbingumą. Antra dažniausia tikslinė reabilitacijos grupė – žmonės po įvairių neurologinių susirgimų, operacijų ir traumų: stuburo išvaržų ir pažeidimų, radikulopatijos, insulto ir kt. Reabilitacijos kartais prireikia ir vaikams. Dažniausiai jaunieji pacientai pas reabilitologą atvyksta dėl netaisyklingos laikysenos – skoliozės, taip pat dėl įgimtų ortopedinių kojų patologijų ir įvairių traumų.

 

Pasitaiko atvejų, kai reabilitacija skiriama ar rekomenduojama paūmėjus lėtinėms ligoms, prieš suplanuotą operaciją ar kitą medicininę procedūrą, kaip raumenų stiprinimo ir kūno paruošimo priemonė. Fizinės medicinos ir reabilitacijos srityje dirbantys gydytojai reabilitologai, kineziterapeutai, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, masažuotojai, ergoterapeutai ir kiti specialistai sako, kad tinkamai parinkta ir nuosekliai atlikta reabilitacija padeda išsivaduoti iš skausmo, sustiprėti, o kai kuriais atvejais prisitaikyti prie pasikeitusių kūno galimybių judėti. Tiesa, reabilitacijos efektyvumas dažnai priklauso nuo to, kaip greitai pradedama taikyti po operacijos ar traumos. Štai fizioterapijos procedūras galima pradėti anksti, o vėliau gydymo kursą papildyti kineziterapija – mankštomis ir masažais. Jeigu reabilitaciją delsiama pradėti, organizmas atsigauna ilgiau ir skausmingiau. Kitas svarbus aspektas – jos sėkmė itin priklauso nuo paties paciento pasiryžimo atgauti judėjimo funkcijas, kasdien nuosekliai atlikti paskirtas mankštas ir lankytis procedūrose.

 

Skirtingos rūšys pagal skirtingus poreikius

 

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad šeimos gydytojo išrašytą siuntimą būtina panaudoti per 60 dienų. Pacientas pats gali rinktis įstaigą, kurioje nori atlikti reabilitaciją. Kokį reabilitacijos pobūdį reikia taikyti, nusprendžia reabilitologas. Konsultacijoje įvertinama paciento būklė, patirtos traumos pobūdis, gydytojas išklauso nusiskundimus, o tuomet išduoda siuntimą konkrečiai reabilitacijos rūšiai. Šis siuntimas irgi galioja 60 dienų. VLK specialistai sako, kad kai kuriais atvejais reabilitacija privalo būti teikiama toje pat įstaigoje, kurioje konsultavo reabilitologas. Dėl to žmonės turėtų įvertinti, ar pasirinkta įstaiga bus patogiai pasiekiama. Juk reabilitacija gali trukti nuo kelių dienų iki 6 mėn. Skiriamos trys jos rūšys – pradinė, ambulatorinė ir stacionarinė. Pradinė reabilitacija teikiama tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Šiai reabilitacijos rūšiai priskiriamos kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos ir masažo paslaugos. Tuo atveju, kai pacientui pradinė reabilitacija teikiama stacionare, jos trukmė priklauso nuo to, kiek laiko žmogus guli ligoninėje. Gaunant pradinės reabilitacijos paslaugas ambulatoriškai, reabilitologas gali skirti nuo 5 iki 25 procedūrų.

 

Ambulatorinė reabilitacija taikoma, kai funkcijų sutrikimai išlieka ir joms atstatyti prireikia intensyvesnių pastangų. Šio tipo reabilitacija apima daugiau priemonių. Pacientui, be mankštų ir gydomųjų procedūrų, parenkamos įvairios ortopedinės ar kitos techninės priemonės. Ambulatorinės reabilitacijos metu paprastai taikomos 3 procedūros per dieną. Tačiau pacientas nelieka nakvoti įstaigoje, atvyksta tik procedūroms ir po jų grįžta namo. Priešingai būna, kai skiriama trečioji reabilitacijos rūšis – stacionarinė. Tuomet paslaugos teikiamos pacientui jau būnant stacionarinėje įstaigoje visą parą. Taikomi visi reabilitacijos metodai, kuriuos parenka fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Paciento sveikatos būklė sekama visą parą, prireikus konsultuoja gydytojas. Svarbu įsidėmėti, kad pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos skiriamos ne pagal diagnozes, o vertinant funkcijų sutrikimus. Vieno gydymo epizodo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama iki 25 reabilitacijos procedūrų, kurios pritaikomos individualiai kiekvienam pacientui.

 

Sveikstant po traumų gelbsti kineziterapija

   

Traumų pasekmės pasireiškia per ilgą laiką. Tad, be konservatyvaus gydymo ir operacijos, daugeliu atvejų būtina kvalifikuota reabilitacinė priežiūras siekiant visiškai atkurti prarastas funkcijas. Iš pradžių po traumos pastebimas audinių paraudimas, pažeidimas ir juntami įvairaus laipsnio skausmai. Taip pat kurį laiką sunku judinti pažeistą galūnę ar sąnarį. Šie simptomai neturėtų kelti nerimo, paprastai tai visiškai normali organizmo reakcija. Tačiau, norint kuo greičiau atgauti jėgas ir gebėjimą judėti, būtina kreiptis pagalbos. Šioji pagalba itin įvairi, atsižvelgiant į traumos pobūdį, bendrą sveikatos būklę ir kitas aplinkybes. Reabilitacija skirstoma į kelis etapus. Iškart po traumos ar operacijos pirmenybė teikiama skausmui ir patinimui mažinti naudojant masažą bei kitus fizioterapijos metodus. Gydomasis masažas itin mėgstamas sveikstant po traumų, nes gerina kraujotaką, limfotaką, medžiagų apykaitą, atpalaiduoja įsitempusius raumenis, o atliekant sistemingai padeda mažinti sąnarių kontraktūras. Toks masažas padeda atsipalaiduoti, gerina nuotaiką, mažina nervingumą ar įtampą. Tačiau beveik visada viena svarbiausių reabilitacijos procedūrų yra kineziterapija. Tai specialiai pacientui pagal jo patirtą traumą ir judėjimo amplitudę pritaikytų pratimų visuma. Juos atliekant pažeista sritis – raumenys, audiniai, sąnariai, sausgyslės – vėl prisitaiko prie judėjimo ir palaipsniui pradeda normaliai funkcionuoti.

 

Galiausiai paskutiniame etape reabilitacija sutelkiama į raumenų jėgos atkūrimą atliekant specialius pratimus ir tempimą. Dažnai prireikia ir ergoterapijos. Tai paciento galimybių apsitarnauti pačiam sugrąžinimas, palaikymas ir sutrikimų kompensavimas. Ergoterapeutas, taikydamas specialius testus, ištiria paciento kasdienį savarankiškumą valgant, apsirengiant, rūpinantis asmens higiena, išsiaiškina apie reikiamą pagalbą darbinėje veikloje ir, kiek įmanoma, pritaiko priemones, reikalingas įgūdžiams atgauti. Reabilitacija gali vykti ligoninėje arba sporto klube ir sveikatingumo centre, kuriame dirba reikalingų sričių profesionalai. Tinkamai išmokęs atlikti kineziterapinius judesius, sveikstantis žmogus gali juos kartoti savarankiškai namuose. Tai mažina komplikacijų riziką, palaiko bendrą fizinį pajėgumą ir mobilumą.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė