Šiuolaikinis miesto žmogus gyvena beveik nuolatiniame triukšme, įskaitant nakties metą, kai tylą drumsčia pravažiuojantys automobiliai, pasigirstančios signalizacijos, įvairūs kaimynų garsai. Nors daugelis garsų kelia įtampą ir trikdo poilsį, yra tokių, kurie veikia harmonizuojamai, padeda atgauti ramybę ir jėgas. Sužinokime, ką klausytis sveika kūnui ir sielai.

 

Klasikinė muzikaNature,,Seasonal,And,Timeless,Music,Concept.,Hand,Holding,Leaves,With

 

Daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, kad klasikinė muzika turi teigiamą poveikį žmogaus savijautai ir sveikatai. Bene geriausiai žinomas Japonijos Jokohamos universiteto mokslininko, alternatyviosios medicinos gydytojo Masaru Emoto tyrimas su vandens molekulėmis. Juk daugiau nei 70 % žmogaus ląstelių masės sudaro vanduo. Garsiojo tyrimo metu vienoms vandens molekulėms buvo grojama klasikinė muzika, o kitoms – rokas. Visos molekulės buvo sušaldytos ir vėliau apžiūrėtos po mikroskopu. Paaiškėjo, kad klasikinės muzikos „klausiusios“ vandens molekulės suformavo taisyklingus, simetriškus kristalus, primenančius tobulas snaiges, o roko „klausytojos“ virto netvarkingomis duženų krūvomis. Taip, M. Emoto priėjo išvadą, kad klasikinė muzika yra palankesnė.

 

Kiti tyrimai parodė, kad procentaliai aukštesniu intelektu pasižymi vaikai, kurie klasikinės muzikos klausėsi įsčiose ir ankstyvoje kūdikystėje. Pasak mokslininkų, klasikinė muzika veikia raminamai, o kai protas ramus, jis geba daugiau įsiminti, išmokti, suprasti. Tranki, pernelyg sudėtinga muzika kaip tik išmuša iš vėžių, neleidžia susikaupti, todėl patariama kuo daugiau klausytis klasikos. Yra sukurta daugybė instrumentinių šedevrų, tad tikrai galima susidaryti mėgstamą grojaraštį ir jo klausytis, kai norime nurimti, atsipalaiduoti bei atkurti balansą.

 

Baltasis triukšmas

 

Baltasis triukšmas – tai monotoniški garsai, primenantys šnypštimą, kurie efektyviai gali užmigdyti tiek mažus, tiek didelius. Tyrimai rodo, kad baltasis triukšmas itin ramina kūdikius. Jis veikia maskuodamas trikdančius garsus ir sukuria ramų, vienodą foną primenančius garsus, girdėtus gimdoje. Tai gali sukurti saugumo jausmą ir padėti kūdikiams lengviau užmigti bei geriau miegoti. Baltąjį triukšmą sukuria grasas, kuriame yra visų dažnių garsų spektras, pasiskirstęs vienodai. Jis gali būti panašus į plaukų džiovintuvo ar dulkių siurblio ūžesį, lietaus garsą, vėjo švilpimą ar net kraujo tekėjimą. Dėl šio vienodo pobūdžio, jis užgožia kitus garsus, kurie gali trikdyti miegą, pavyzdžiui, automobilių triukšmą ar šunų lojimą.

 

Kai kurie moksliniai tyrimai patvirtino, kad taikant baltojo triukšmo terapiją kūdikių miegas trunka ilgiau. Žinoma, baltasis triukšmas gali būti naudingas ir suaugusiesiems, nes veikia raminamai ir padeda užmigti, ypač esant triukšmingoje aplinkoje. Kai kurie dar prisimena, kad anksčiau, pasibaigus televizijų transliacijoms, įsijungdavo baltasis triukšmas, kad neišbudintų prie ekranų užmigusių žiūrovų.

 

Gamtos garsai

 

Žmogus bene efektyviausiai ramybę atgauna būdamas gamtoje. Tačiau svarbu čia leisti laiką sąmoningai – netriukšmauti patiems, neleisti trankios muzikos, nebūti su ausinukais. Dažnas bėga pabėgioti į mišką ar parkelį klausydamas motyvuojančios muzikos, tačiau būtų daug naudingiau klausytis gamtos. Taip patirtume dvigubą naudą – iš fizinio aktyvumo ir gamtos garsų. Norint pailsinti nuolat perkrautą protą, gamtoje reikia pabūti bent pusvalandį. Geriausia būti ten, kur garsai intensyvesni, pavyzdžiui, rinktis ne pievą, o mišką, kur ramina ir medžių ošimas, ir paukščių giesmės. Labai naudinga leisti laiką prie vandens telkinių, nes ramina ne tik vandens tekėjimo, bangavimo, čiurlenimo, lašėjimo garsai, bet ir pats žiūrėjimas į vandenį.

 

Mieste taip pat galima pasimėgauti gamtos garsais, t. y. klausantis specialių įrašų, kuriuos galima rinktis pagal labiausiai patinkantį garsą – jūros ošimą, miško šlamėjimą, paukščių čiulbėjimą, lietš ar kt. Tokių įrašų galima klausyti tiek dirbant, tiek mokantis, o ypač naudinga einant miegoti. Ne veltui gamtoje daug geriau išsimiegame, net jei miegame palapinėje: pasąmoningai klausydamiesi gamtos garsų sugrįžtame prie natūralaus, mums artimiausio gamtos ritmo, jaučiamės saugūs, tarsi sugrįžę į prigimtinius namus.

 

Mantros

 

Iš Indijos atkeliavusių mantrų giedojimas taip pat veikia raminamai, tačiau prieš praktikuojant mantras verta paklausyti įrašų, kad žinotume, kaip tariami žodžiai ir kurie skiemenys pabrėžiami. Tikslus atlikimas labai svarbus, nes padeda sukurti tam tikras vibracijas, kurios veikia raminamai ir sveikatinamai. Norint patirti teigiamą mantros poveikį, ją reikia kartoti mažiausiai 108 kartus, pasitelkus maldos karolių vėrinį – malą. Kurios mantros veikia raminamai?

 

OM pagal Vedas yra pirmasis kada nors nuskambėjęs garsas, tai tarsi Kūrėjo parašas, pirminė visos kūrinijos išraiška. OM kartojimas padeda prisijungti prie dieviškosios energijos, nuraminti protą ir harmonizuoti ne tik savo, bet ir visa, kas mus supa.

 

RAM turi stiprų raminamąjį poveikį, taip pat harmonizuoja trečiąją čakrą, esančią saulės rezginio srityje, ir gerina virškinimo procesą. Kalbama ne tik apie maisto, bet ir apie informacijos bei emocijų apdorojimą.

 

HRIM apvalo nuo baimės ir nerimo, išsklaido proto iliuzijas, stiprina vidinę ašį.

 

SO HAM reiškia „Aš egzistuoju“, „Esu čia, šioje akimirkoje“. Intensyviai kartojama drauge su kvėpavimu (įkvepiant sakoma „so“, iškvepiant – „ham“), sukuria galingą vibraciją, kuri giliai atpalaiduoja, išlaisvina užgniaužtas emocijas, nuramina visas mintis ir padeda atsidurti palaimingoje būsenoje čia ir dabar.

 

Vėjo varpeliai

   

Iš medžio, metalo, stiklo ir kitų medžiagų pagaminti vėjo varpeliai skleidžia malonius, raminančius garsus, taip pat neutralizuoja neigiamą energiją namuose. Vėjo varpeliai laikomi teigiamos energijos laidininkais, priviliojančiais laimę ir sėkmę. Nuo seno jie buvo kabinami prie namų augančių medžių šakose, virš durų slenksčio ir kitur, kur pučiant vėjui varpeliai gali laisvai suptis ir skambėti. Žinoma, jų skambesys priklauso nuo vėjo, t. y. itin intensyviai judinami varpeliai gali kelti per daug triukšmo. Pernelyg daug garsų sukuriama ir tada, kai varpelių prikabinama be saiko. Geriau rinktis vieną, kurio skambesys veikia maloniausiai. Svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių pagaminti varpeliai, nes labai skirtingai skamba mediniai ir stikliniai, metaliniai ir pagaminti iš kriauklyčių. Dėl šios priežasties vėjo varpelių geriau nedovanoti. Pagal norimą energetinį poveikį varpelius reikia kabinti skirtingose vietose. Jei norite, kad namuose padaugėtų džiaugsmo, pozityvios energijos, gerų emocijų ir santarvės, vėjo varpelį patartina kabinti prie šviestuvo svetainės centre. Tinka ir kito kambario, kuriame šeima leidžia daugiausia laiko, centras. Iš skambančių vamzdelių ir paukščio plunksnų pagamintą vėjo varpelį rekomenduojama kabinti ant langų, balkonuose, virš pagrindinių durų. Jis kuria lengvą atmosferą, gerina nuotaiką, išsklaido niūrias mintis, siunčia ramybę ir santarvę, apsaugo nuo košmarų.

 

Tylos terapija

 

Kad ir kokie malonūs garsai vyrautų namuose, kiekvienam žmogui naudinga pabūti visiškoje tyloje. Per dieną be pašalinių garsų reikėtų praleisti bent valandą, o per savaitę padovanoti sau gerą pusdienį ar net visą dieną nepertraukiamos tylos. Tai nereiškia, kad jus turi supti spengianti tyla. Geriausiai pailsėti, atsipalaiduoti padeda buvimas gamtoje ir klausymas natūralių jos garsų. Taigi, raskite laiko pasivaikščioti mišku, pajūriu, ežero pakrante be ausinukų ir išmaniųjų prietaisų. Jei visiškai apleidusios jėgos, dingo aistra darbui, visi ir viskas erzina, galima išvykti į vis labiau populiarėjančias tylos stovyklas, kur nekalbant, nenaudojant išmaniųjų prietaisų atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos.

 

Dar viena tylos / garso terapijos forma – atsigulti ir keliolika minučių ar pusvalandį klausyti savo širdies plakimo, savo, vaiko ar augintinio kvėpavimo. Tai nuramins, leis pailsėti protui ir vėl galėsite grįžti į įprastą kasdienybę.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Saviugdos studijos „InRai“ įkūrėja Inga Kaselienė

 

Tibeto ir krištolo dubenys bei gongai skleidžia ne tik malonų garsą, bet ir tam tikrą vibracinį dažnį bei sferinius garsus, kuriuos kiekvienas žmogus, atsižvelgiant į būseną, girdi skirtingai. Ši garsų sąmoningai nesuvokiame, tačiau jie smegenyse aktyvuoja natūralias elektromagnetines bangas, kurios atpalaiduoja protą ir kūną.

 

Garsų terapija dar vadinama „garsų maudynėmis“, nes garsai tarsi išmaudo kūną: išplauna, išsklaido visas susikaupusias įtampas, subalansuoja protą ir kūną, suvienija į vientisą vibraciją. Tokiu būdu harmonizuojami biolaukai, todėl po terapijos jaučiamės gyvybingi ir pailsėję.

 

Ilsintis ar miegant įtampa iš kūno šalinama natūraliai. Tačiau kai jos kaupiasi per daug, žmogus nebegali atsipalaiduoti net naktį. Toks miegas būna nekokybiškas, organizmas išsibalansuoja. Žmonės sako, kad neturi konkrečios priežasties, tačiau nebejaučia gyvenimo džiaugsmo, negali nusiraminti ar nutildyti minčių. Valanda garsų terapijos gali atstoti net pusę nakties kokybiško miego.

 

Dienos nuovargį ir įtampas puikiai padeda pašalinti kvėpavimo praktikos, meditacija, gongo terapija. Šios veiklos neturi pabaigos. Iš pradžių jos skirtos traumoms gydyti, emocijoms paleisti, o paskui vis gilesniam savęs pažinimui.

 

Dar viena tylos / garso terapijos forma – atsigulti ir keliolika minučių ar pusvalandį klausyti savo širdies plakimo, savo, vaiko ar augintinio kvėpavimo.

 

Autorė Laima Samulė