Sėkmės lydimas šiuolaikinis vyras – aktyvus, daug dirbantis, aukštų rezultatų siekiantis žmogus. Tam, kad tai būtų įmanoma, svarbu nepamiršti pasirūpinti sveikata, nes ji – viso gyvenimo kokybės pagrindas. Pastebima, kad vyrai vis dar į gydytojus dažniausiai kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa nepakeliami. Tai didelė klaida, mat profilaktinė sveikatos patikra padeda užbėgti ligoms ir sunkioms komplikacijoms už akių!

 

Ne pasirinkimas, o būtinybėProfessional,Female,Doctor,Smiles,And,Shows,Positive,Examination,Results,To

 

Vyrų sveikata dažnai tampa pokalbių tema tik tada, kai liga jau įsibėgėjusi. Tyrimai rodo, kad net 70 % vyrų pirmą kartą į gydytoją kreipiasi tuomet, kai simptomai tampa nepakeliami arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Neretai stipriosios lyties atstovai linkę ignoruoti simptomus, atidėlioti apsilankymą pas gydytojus ir tikisi, kad negalavimai praeis savaime. Tačiau statistika kalba ką kitą: Lietuvoje vyrai gyvena trumpiau nei moterys vidutiniškai net 9 metais. Pagrindinės priežastys – vėlyvas ligų nustatymas, per mažas dėmesys profilaktikai ir nesubalansuota gyvensena. Kiekvienam vyrui svarbu suprasti: profilaktinis sveikatos tikrinimas nėra pasirinkimas – tai būtinybė. Jis leidžia:

 
  • Nustatyti lėtinių ligų pradžią, kol jos dar neturi simptomų.
  • Laiku aptikti rizikos veiksnius (padidėjusį cholesterolį, kraujospūdį, cukraus kiekį ir kt.).
  • Išvengti komplikacijų ar invazinių gydymo būdų ateityje.
  • Gerinti gyvenimo kokybę – tiek fiziškai, tiek emociškai.
 

Kada ir ką tikrinti?

 

Rekomenduojami profilaktiniai sveikatos tyrimai ir jų dažnumas priklauso nuo daugybės individualių veiksnių. Jie svarbūs kiekvienai amžiaus grupei. Pateikiame bendrų rekomendacijų lentelę, padėsiančią įsiminti, ką ir kada turėtų pasitikrinti kiekvienas vyras.

 
Amžiaus grupė Rekomenduojami tyrimai
20–30 m. Bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, cholesterolio profilis, lytiškai plintančių ligų (LPL) testai, spermos tyrimas (planuojant šeimą).
30–40 m. + Testosterono lygis, gliukozė, EKG, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai.
40–50 m. + PAS (prostatos specifinis antigenas), išsami širdies ir kraujagyslių sistemos patikra, ultragarsiniai tyrimai.
50 m. ir daugiau + Dažnesni prostatos, širdies ir kraujagyslių, onkologiniai tyrimai, kaulų tankio matavimas.
 

Reguliariai tikrintis verta kartą per metus, o esant rizikos veiksniams – dar dažniau.

 

Apie svarbiausius specifinius tyrimus

 

Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo ligų. Tačiau daugumą jų galima atitolinti, kontroliuoti ar net išvengti, jei problema nustatoma anksti. Vyrai, kurie rūpinasi savo sveikata profilaktiškai, dažniau gyvena ilgiau, darbingiau, patiria mažiau streso, yra aktyvesni, geriau jaučiasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

 

Širdies ir kraujagyslių sistemos patikra. Vyrams dažniau nei moterims pasireiškia infarktai, insultai, kraujagyslių ligos. Nors pirmieji požymiai gali būti neryškūs – pavargimas, dusulys, sunkumas krūtinėje, juos ignoruoti pavojinga. Svarbiausi tyrimai:

 
  • Arterinio kraujo spaudimo matavimas
  • Bendras kraujo tyrimas
  • Cholesterolio (bendro, MTL, DTL) ir trigliceridų lygiai
  • C reaktyvusis baltymas (uždegimo žymuo)
  • EKG (elektrokardiograma).
 

Rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, ypač po 40-ies. 40–55 m. vyrai raginami dalyvauti nemokamoje asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programoje. Tam reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris surinks anamnezę, duomenis apie žalingus įpročius, gyvenseną, atliks elektrokardiogramą, ištirs cholesterolį, nustatys gliukozės kiekį kraujyje. Gavus tyrimų rezultatus vertinama, kokia rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų per artimiausius 10 metų. Jeigu didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus kardiologų konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.

 

Prostatos tyrimai. Šios liaukos sveikata ypač aktuali nuo 40–45 m., o vėžinių susirgimų rizika ženkliai didėja nuo 50-ies. Prostatitas, gerybinė prostatos hiperplazija ar vėžys – dažniausios prostatos ligos. Nedelsiant susirūpinti reikia, jei pasireiškia dažnas ir pasunkėjęs šlapinimasis, skausmas dubens srityje, būdinga silpna šlapimo srovė, šlapime ar spermoje pastebima kraujo priemaišų. Net ir nesant tokių simptomų reguliariai rekomenduojami šie profilaktiniai tyrimai: PAS, bendras šlapimo tyrimas, prostatos echoskopija (pagal poreikį). 50–69 m. vyrai raginami dalyvauti nemokamoje priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Nemokamai atliekama kas 2–5 metus, priklausomai nuo amžiaus ir tyrimų rezultatų. Šis profilaktinis sveikatos tikrinimas itin reikšmingas, nes prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga. Patikra atliekama imant kraujo mėginį ir jame nustatant specifinio antigeno (PSA) kiekį.

 

Onkologiniai tyrimai. Be jau minėto PAS tyrimo, aktuali storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–74 m. žmonėms. Nemokamai atliekama kartą per 2 metus. Kasmet Lietuvoje nuo šios ligos miršta apie 800 žmonių, mat tai vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų. Liga klastinga, ankstyvojoje stadijoje įprastai nepasireiškia jokių simptomų, todėl sunerimstama tik tuomet, kai vėžys jau išplitęs. Patikra atliekama tiriant išmatas ir nustatant, ar nėra slapto kraujavimo. Papildomai saugantis onkologinių ligų galima atlikti mokamą vėžio žymenų tyrimą. Vėžio žymenys – tai biologinės medžiagos (dažniausiai baltymai), kurias gamina vėžinės arba kai kurios sveikos ląstelės, reaguodamos į naviko buvimą organizme. Randami kraujyje, šlapime ar kituose organizmo skysčiuose, o jų kiekio pokyčiai gali padėti įtarti tam tikrų vėžio rūšių buvimą. Nors šie tyrimai nėra skirti tiksliai diagnozei nustatyti, jie naudingi kaip papildomas įrankis ankstyvai prevencijai. Vėžio žymenų tyrimą ypač rekomenduojama atlikti vyrams nuo 45m. bent kartą per kelerius metus, ypač jei šeimoje būta onkologinių ligų. Beje, svarbu suprasti, kad vėžio žymenų padidėjimas nebūtinai reiškia vėžį, tačiau tai signalas, kad reikia išsamesnio tyrimo.

 

Reprodukcinės sveikatos tyrimai. Daug vyrų neskiria dėmesio reprodukcinei sveikatai tol, kol nepradeda planuoti šeimos ir nesusiduria su vaisingumo iššūkiais. Hormonų sutrikimai, spermos kokybės pokyčiai ar seksualinės funkcijos problemos gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Reprodukcinius sveikatos tyrimus verta atlikti, nes jie padeda sužinoti, ar organizme pakanka testosterono, įvertinti spermos būklę – spermatozoidų judrumą, kiekį, gyvybingumą, atpažinti galimus infekcinius ar autoimuninius procesus. Naudingi testosterono, FSH, LH tyrimai, prolaktino kiekio nustatymas, spermograma, LPL testai.

 

Tai tik keletas svarbiausių profilaktinių sveikatos tyrimų vyrams. Įvairios klinikos siūlo išsamias vyro sveikatos ištyrimo programas. Jos – puiki dovana sau ar mylimam vyrui. Juk sveikata yra didžiausias ir neįkainojamas turtas!

 

Autorė Jūratė Survilė