Portrait_of_Mlle_Lenormand_from_The_Court_of_NapoleonVardas: Marie Anne Adelaide Lenormand

Gimimo data ir vieta: 1772 m. gegužės 27 d., Alansonas, Normandija, Prancūzija.

Mirties data ir vieta: 1843 m. birželio 25 d., Paryžius.

 

Viena žymiausių aiškiaregių pasaulio istorijoje Marie Adelaide Lenormand išgarsėjo ne tik ypatinga Taro kortų dėstymo ir būrimo sistema, bet ir taikliomis pranašystėmis garsiausiems to meto žmonėms. Visgi Juodosios Marijos pravardę pelniusios prancūzės likimas išties nelepino.

 

Tėvai išsižadėjo ne tik dėl išvaizdos

 

Galingoji pranašė gimė mažame miestelyje Alansone, kuris nuo seno garsėja neįtikėtinais gamtos reiškiniais ir mirtingiesiems sunkiai suvokiamomis energetinėmis struktūromis. Senovės žyniai ir magai teigė, kad būtent ši vietovė netoli Paryžiaus suteikė galios jų išskirtinėms įžvalgoms, o sakralinė energija leido neįprastai mąstyti ir jausti. Čia neva rinkdavosi ir raganos. Tačiau akušerę, išvydusią naujagimę, pravirkdė ne įvairūs prietarai, o mergaitės išvaizda. Neišnešiota mažylė gimė ilgais juodais plaukais, pilna burna dantų, nesveika koja ir kreivais petukais. Anot motinos Marie Anne Lenormand, nėščia ji smarkiai griuvusi, tai ir galėjo sukelti negalią.

 

Visgi jos tėvas Jeanas Louis Antoine Lenormand, turtingas medvilnės tekstilės pirklys, su žmona ilgai negalėjo susilaukti vaikų, tad buvo pasiryžęs mylėti bet kokių defektų turinčią atžalą. Tačiau nuo kūdikystės pasireiškė neįprasti mergaitės gebėjimai – ji girdėjo daiktų alsavimą ir jų kalbą, regėjo žmonių auras ir skaitė mintis, puikus orientavosi tamsoje. Nepalanki visuomenės nuomonė palaužė tėvus. Jie dukrą išsiuntė į benediktinių vienuolyną, kur ją augino vienuolės.

 

Pranašavo iš visko, kas pasitaikė po ranka

 

Guvi, smalsi, ne itin paklusni auklėtinė netrukus pradėjo savo gebėjimais stebinti aplinkinius. Tarkime, sulaukusi 6-erių ji įspėjo, kad vienuolyno vyresnioji greitai atsisakys pareigų ir ištekės už turtingo vyro. Kituose šaltiniuose teigiama, kad mergaitė vienuolyno viršininkei išpranašavo stulbinamą karjerą turtingesnėje abatijoje. Kad ir kokia versija iš tiesų būtų tikroji, tačiau po mėnesio mergaitės žodžiai tapo tikrove, vyresnioji iškeliavo į Paryžių. Žmonės, nors ir baiminęsi mažosios aiškiaregės galių, pradėjo ją gerbti. Naujienos apie jauną pranašę pradėjo sklisti žaibišku greičiu, tad į ją pradėjo kreiptis ir aukštas pareigas einančių asmenų.

 

Mergaitė augo vis labiau atstumiančios išvaizdos: vienas petys buvo mažesnis nei kitas, plonos kojos dar ir kreivos, o akys išsprogusios. Taip atrodančiai mergaitei buvo prognozuojama vienuolės dalia, nes joks vyras nebūtų norėjęs jos vesti. Visgi ir čia gyvenimas jaunai moteriai pažėrė staigmenų. Mirus tėvui vienuolynas nebegavo jai išlaikyti skirtų pinigų, tad visą su magija susijusią literatūrą išnagrinėjusi M. A. Lenormand susikrovė daiktus ir išvyko į Paryžių. Padedama vienuolyno vyresniosios stropi mokinė atidarė būrimo saloną. 16-metė žmonių likimą prognozavo tik jai vienintelei žinomu būdu iš kortų, įvairiausių daiktų, gėlių aromato, spalvų, rėmėsi astrologija, chiromantija.

 

Iki šių laikų nežinoma, kokiomis tiksliai kortomis aiškiaregė būrė ateitį. Teigiama, kad ji naudojo 36 kortų malką, sukurtą pagal to meto pranašautojo, okultisto ir kabalisto Jeano Baptiste‘o Alliette taisykles ir vėliau papildytą siužetiniais piešiniais. Kaip teigia specialistai, M. A. Lenormand.

 

Jai priskiriamas būrimas prancūziškomis kortomis (komplektą sudaro 32 arba 36 kortos) bei didžiąja Lenormand (54 kortos) kalade. Pranašavimo metodai ir technika buvo tik iš dalies atkurta jos mokinių ir pasekėjų.

 

Įspėjo santuoką su N. Bonapartu

 

Kuo salonas buvo labiau apgultas, tuo dažniau čia lankėsi žinomų veikėjų. 1788 m. vasarą karalienė Marija Antuanetė neatsispyrė pagundai sužinoti savo likimą, tad įsakė atgabenti jauną moterį į jos valdas. Tuomet žymioji Prancūzijos valdovė iš persigandusios būrėjos išgirdo apie ją laukiančią giljotiną. Prasidėjus Didžiajai Prancūzijos revoliucijai nulėkė ne tik jos didenybės, bet ir sutuoktinio galva.

 

Tačiau liūdnos pranašystės galingiesiems tuo nesibaigė. 1793 m. pas M. A. Lenormand atėjo trys garsiausi Prancūzijos revoliucijos veikėjai – J. P. Maratas, M. Robespierre‘as ir L. S. de Saint-Justas. „Nė vienas iš jūsų neatrodys gražiai netekęs galvos“, – žinoma moteris visiems trims išpranašavo smurtines mirtis. Pirmasis nelaimėlių sąraše turėjo atsirasti Maratas, tad pažvelgęs būrėjai tiesiai į akis atšoko iš siaubo: „Aš būsiu pirmasis, pamatęs kraujo jūras šios bjaurios moteriškės akyse.“ Po kelių mėnesių Maratą nužudė fanatikė Charlotte Corday, o po metų Robespierre‘as ir Saint-Justas buvo apkaltinti valstybės išdavimu ir padėjo galvas po giljotina.

 

Į Juodosios Marijos pravardę pelniusios moters saloną užsukdavo daugybė smalsuolių, norinčių sužinoti savo likimą, tarp jų buvo ir dvi ponios, M. A. Lenormand gyvenimui suteikusios dar didesnę šlovę. Vienai jų, Theresai Tallien, pranašė prognozavo kunigaikštienės titulą ir aistringą meilę, o jos draugės, generolo našlės Josephine Bogarnet, rankose matė visą Prancūzijos likimą. Netrukus dviejų vaikų motina sutiksianti vyrą, kurį pamils visa širdimi, tapsianti labai žymi, tik galiausiai… išduota. Marie abejojančiai moteriai auksine adata įdūrė į mažąjį pirštelį ir tepasakė: „Aš parodysiu jums tai, ko niekas iki tol nematė. Tačiau gavusi valdžią turėsite atsidėkoti ir mane apsaugoti.“ Kraujo lašas įkrito į dubenį ir įgavo įvairias formas: pirmiausia žibuoklės, vėliau tulpės (tai buvo mėgstamiausios Josephine gėlės), o vėliau moterys išvydo violetinės spalvos karūną. „Jūs būsite imperatorienė“, – tarė pavargusi pranašė.

 

It apdujusi iš salono išėjusi J. Bogarnet tik akies krašteliu pastebėjo tamsiame kampe sėdintį vyrą. „Netrukus jūs vesite, užimsite šešias aukšto rango pozicijas ir tapsite valdovu. Iki 40-mečio gyvensite prabangiai ir šlovingai, tačiau pamiršite, kad mylimąją jums siuntė Apvaizda ir ją paliksite. Tai taps jūsų tragiško gyvenimo finalo pradžia: mirsite kentėdamas, o artimieji ir draugai nuo jūsų nusisuks“, – vyrui prognozavo M. A. Lenormand. Po metų, 1796 m. kovą, buvo įregistruota jauno divizijos generolo Napoleono Bonaparto ir Josephine Bogarnet santuoka. Po penkerių metų Napoleonas pasiskelbė imperatoriumi ir kartu su žmona buvo karūnuotas.

 

Matė tris savo mirtis

 

Imperatorienė J. Bogarnet visus tuos metus nepamiršo garsiosios pranašės, tad ši Taro kortas valdovei dėliodavo kone kasdien. Vieno seanso metu būrėja pamatė, kad prancūzų armiją sutriuškins Rusijos kariuomenė. Apie tai išgirdęs N. Bonapartas įsiuto, nusprendė demaskuoti apgavikę, ją apkaltinti šarlatanizmu ir išsiųsti iš šalies. Per klasta sugalvotą pasiplaukiojimą Marie iškrito iš apsivertusios valties ir nemokėdama plaukti vos nenuskendo. Jos gyvybę išgelbėjo žvejai, radę moterį. Ant plaukiančio medžio gabalo ją prilaikė tik korseto raištelis. Visgi išsikapsčiusi iš pražūtingos lemties būrėja iš Prancūzijos dingo šešeriems metams, o sugrįžo tik tada, kai žymusis karvedys nebevaldė.

 

Teigiama, kad garsioji pranašė tris kartus regėjo vizijose savo mirtį. Pirmą kartą jos gyvybės vos nepasiglemžė vanduo iškritus iš valties. Antrą kartą ji matė ugnį. 60-mečio sulaukusi būrėja pirmą kartą įsimylėjo už save 40 m. jaunesnį kaimyną Pjerą. Juos jungė ne tik meilė, bet ir domėjimasis anapusiniu pasauliu. Siaubo apimti jaunuolio tėvai padegė namą, kuriame įsimylėjėliai vienas kitam demonstravo kūnišką meilę. Vienintelis ją išties mylėjęs vyras žuvo liepsnose, o Marie liko gyva. Vėliau žymioji moteris teigė, kad mylimojo žūties negalėjo numatyti dėl labai paprastos priežasties – ją apakino iki tol nepatirti jausmai, tad buvo visiškai abejinga aplinkai.

 

Trečioji vizija, kurioje Marie matė juodas pirštines, ir tapo lemtinga gyvenimo pabaiga. Anot vienos versijos, nepažįstamasis juodomis pirštinėmis tol spaudė moters, garsėjusios tiesmukiškumu ir atvirumu, burną pagalvėle, kol jos kūnas išleido paskutinį atodūsį. Skeptikų teigimu, tai buvo vienintelis būdas nutildyti aiškiaregę, kuri nelaimes ne išpranašaudavo, bet pritraukdavo. Kita mirties versija yra ne tokia teatrališka – neva ji tapo gatvėje vykusių neramumų auka.

 

Įdomu

 
  • M. A. Lenormand savo biografijos faktams suteikė romantiškų atspalvių. Savo biografijoje ji teigė, kad jos tėvas buvo vienuolis, dėl meilės romanų slėpęsis Afrikoje. Jį ten suvalgė kanibalai, o mergaitė buvo išsiųsta pas giminaičius į Prancūziją.
  • Gyvendama vienuolyne mergaitė ant kaklo nešiojo ne kryželį, o įvairių amuletų.
  • Į pagalves Marie prikimšdavo džiovintų vaistažolių.
  • Už netinkamas pranašystes aiškiaregei teko pabuvoti kalėjime. Visgi įtakingi užtarėjai ją iš vienutės ištraukdavo.
  • N. Bonapartui pranašė patarė saugotis akmenų. Vėliau tyrinėtojai kėlė klausimą, ar moteris turėjo omenyje akmenuotą Elbos salą, į kurią karžygys buvo ištremtas, ar inkstų akmenligę, nuo kurios, anot kai kurių versijų, jis ir mirė.
  • Jos klientų sąraše buvo ne tik Prancūzijos galingieji, bet ir rusų didikai, tarkime, imperatorius Aleksandras I, kompozitorius Gioachino Rossini, rašytojas Honore de Balzacas.
  • M. A. Lenormand buvo užmezgusi kelis romanus, tačiau vaikų taip ir nesusilaukė.