Aokigahara arba „medžių jūra“ – Japonijoje, Fudžijamos kalno papėdėje plytintis miškas, nėra toks, kaip visi miškai. Tai vieta, kuri lyg magnetas traukia savižudžius. Nėra jokio konkretaus atsakymo, kodėl ši vieta tokia patraukli nusprendusiems pasitraukti iš šio gyvenimo. Svarstoma, kad galbūt žmones į jį vilioja piktosios dvasios…

 

Kalbama, kad išėję į šį tankų mišką, iš jo daugiau nebegrįžta. Kiekvienais metais japonų atsakingi asmenys įvairiose miško vietovėse randa per šimtą ant medžių pasikorusių žmonių kūnų. Dar daugiau kūnų neaptinkama metų metus.

 

Kodėl tiek daug žmonių, nusprendžia užbaigti savo gyvenimo dienas šiame miške – iki šiol paslaptis. Japonai sako, kad į mišką vilioja piktosios dvasios „Juri“.

 

Pastebėta, kad į mišką pradėjo traukti daugiau savižudžių po to, kai populiarus japonų rašytojas Seicho Matsumoto išleido bestseleriu tapusią knygą „Juoda medžių jūra“. Romane pasakojama apie du žmones, kurie nusižudė Aokigaharos miške. Miškas esą toks tankus, kad jame tamsu lyg naktį net patį pusiaudienį, todėl atrasti kūnus praktiškai yra neįmanoma.

 

Sunerimusi miesto valdžia miško pakraštyje liepė pastatyti įspėjamąsias lentas su tokiais ir panašiais užrašais: „Gyvenimas yra brangus dalykas! Prašau, apsigalvok!“, „Pagalvok apie savo šeimą!“.

 

Aokigaharos miškas traukia ne tik savižudžius. Sužinoję, kad daugelis savižudžių į mišką eidavo, turėdami pinigų ar papuošalų, sukluso plėšikai. Rizikuodami pasiklysti ir patys gyvi nebegrįžti į mišką jie eidavo plėšikauti, tikėdamiesi lengvo grobio.