Plokščiapadystė arba pėdų skliautų suplokštėjimas – tai tokia organizmo patologija, kai pėdos vidurys nėra pakilęs nuo žemės, šiek tiek išgaubtas. Įgimta plokščiapadystė diagnozuojama ankstyvoje vaikystėje tada, kai išilginis išorinis pėdos skliautas nevisiškai išsivysto. Tokiu atveju ji dažnai praeina iki 10 metų, nes žmogui augant, raiščiai, laikantys pėdos skliautą tampa stipresni. Retai, bet pasitaiko, kad plokščiapadystė nėra išaugama. Daugelis žmonių, turintys šią patologiją, nejaučia jokių nemalonių simptomų, todėl jiems nereikia ir specialaus gydymo. Kai kuriems padeda tradicinis gydymas, kitiems prireikia operacijos.

 

pedos

Iš pradžių padų deformacija bandoma pataisyti alternatyviais būdais, mankšta, kurios metu stiprinami kulno ir pėdų raiščiai. Plokščiapadžiams kasdien rekomenduojama atlikti paprastą tempimo pratimą: atsistoti, rankas laikyti pečių aukštyje ir delnais remtis į sieną. Žengti žingsnį atgal su viena pėda. Kulną laikant ant žemės, lenkti kelį link priekyje esančios kojos. Tokioje pozoje pastovėti 30 sekundžių, atpalaiduoti raumenis. Pratimą su kiekviena koja kartoti 3 – 4 kartus. Pėdos skliauto raumenis taip pat stiprina pratimai, kai reikia suriesti kojų pirštus ir pakelti kulnus nuo žemės.

 

Be mankštos taip pat gali padėti ortopediniai batų įdėklai. Tačiau egzistuoja ir kita nuomonė. Prieš daugiau nei dešimtmetį amerikiečių mokslininkai publikavo tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad ortopedinių įdėklų dėvėjimas nekoreguoja plokščiapadystės. Manoma, kad jie ne tik netaiso patologijos, bet ir apriboja pėdų judrumą, neleidžia vystytis pėdų kaulams. Anot vokiečių gydytojų, plokščiapadžiai vaikai turėtų daugiau vaikščioti, bėgioti basi. Bėgiodamas basas vaikas mokosi išlaikyti pusiausvyrą, stiprina blauzdų raumenis.

 

2012 metų duomenimis Lietuvoje septynis gyventojus iš dešimties vargina įvairių rūšių plokščiapadystė. Pėdų deformacija gali kelti skausmą, jei žmogus turi antsvorio, todėl gydytojai rekomenduoja numesti nereikalingus kilogramus. Jei jaučiamas skausmas, reikėtų apriboti arba pakeisti fizinę veiklą: vaikščiojimą, bėgimą. Skausmą malšina vaistai ir speciali avalynė žema pakulne ir platesne sritimi pirštams. Negydoma plokščiapadystė gali sukelti nuolatinius kojų skausmus, greitina sąnarių susidėvėjimą, kartais skatina kremzlių kaulėjimą.

 

Operacija atliekama tik tais atvejais, kai kiti gydymo būdai būna neveiksmingi. Yra nemažai skirtingų chiriurginių pėdos rekonstrukcijos būdų, tarp jų: sausgyslės pailginimas, sausgyslės priauginimas, kaulus prilaikantys implantai ir (arba) kaulų pjovimas. Reabilitacija po operacijos, kurios metu įstatomas naujoviškas implantas, trunka apie mėnesį, tačiau vaikščioti galima jau kitą dieną. Po operacijų, kurios atliekamos ne pačiais naujausiais būdais, reabilitacijos trukmė gali būti kur kas ilgesnė. Pėdų rekonstrukcijos operacijos dažniausiai atliekamos asmenims, kurių kaulinis audinys jau yra visiškai susiformavęs. Vaikai iki dvylikos metų (kai kuriais atvejais iki šešerių) paprastai gydomi nechirurginiais metodais, nes jų kaulai sparčiausiai kinta, todėl operacija gali būti neveiksminga. Įdomu tai, kad mergaitėms pėdų skliautas didėja iki 12 metų, o berniukams – iki 14 metų. Į tai taip pat reikėtų atsižvelgti prieš atliekant operaciją.

 

Kokia rizika kyla, jei yra atliekama plokščiapadystės operacija? Kiekviena operacija yra tam tikra rizika, pėdų – ne išimtis. Visų pirma chirurginės operacijos atliekamos su vietine arba visiška nejautra, t. y. suleidžiami vaistai, kurie gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Kaip ir kiekviena operacija, išlieka komplikacijų rizika. Dėl nenumatytų padarinių ne visada kaltas gydytojas ar pacientas. Prieš operaciją visada reikia įvertinti, kokie pavojai kyla.

 

Po plokščiapadystės operacijos gali kilti įvairių komplikacijų: infekcija, skausmas (trumpalaikis ir ilgalaikis), patinimas, hematoma, kraujavimas, kraujo krešulių susidarymas, ilgas ir sunkus žaizdų gijimas, netinkamas pjūvis, blogas kaulų gijimas (nesuaugantys kaulai), nervų pažeidimai, neįgalumas, patologijos pasikartojimas, pėdos piršto deformacija, metatarsalgija, negražus randas, nelankstumas, sutrumpėję kojų pirštai ir kt. Kartais gali kilti poreikis atlikti pakartotinę operaciją.