Pirkinių krepšelis – kaip išvengti „riebalų žudikų“?

Transriebalai, hidrinti riebalai, riebalai žudikai. Šiuos terminus girdime, skaitome produktų etiketėse, bet ar tikrai žinome, kokie tai riebalai? Kaip atpažinti sveikatai nepalankius produktus ir nepasiklysti parduotuvių lentynose?

Praėjusią savaitę sveikatos ministro pasirašytas įsakymas dėl transriebalų kiekio visuose maisto produktuose ribojimo iki 2 g / 100 g riebalų. Maisto produktuose, kuriuose riebalų kiekis nedidelis (t. y. iki 3 %), transriebalų bus leidžiama iki 10 g /100 g riebalų.  Norma bus taikoma taip pat ir viešajame maitinime gaminamam maistui bei įsigalios nuo 2019 m. lapkričio 1 d.

Renkantis produktus – didžiausias dėmesys produkto etiketei

Norint išvengti transriebalų, reikėtų atpažinti juos skaitant maisto produktų sudėtis. Dažniausiai transriebalai sutinkami produktuose su iš dalies hidrintais riebalais.

„Dažniausiai iš dalies hidrinti riebalai dedami gamyboje į saldainius, sausainius, tortus, pyragus, bandeles, vaflius, šakočius, šaldytus tešlos ir konditerinius gaminius.Jų taip pat randama sūrio produktų sudėtyje, glaistytuose varškės sūreliuose, sultinio kubeliuose. Tačiau transriebalų gali būti ir tepiuose riebalų mišiniuose, margarine, konditeriniuose gaminiuose ir kituose produktuose, kurių sudėtyje yra visiškai hidrintų ir rafinuotų riebalų, ypač kai produktai kaitinami aukštose temperatūrose, gruzdinami, spraginami. Pavyzdžiui, tikėtina, kad didelis  kiekis bus gruzdintose bulvytėse, traškioje vištienoje ar traškioje žuvyje“, – perspėja iniciatyvos „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė 147 rizikingiausius maisto produktus ir juose nustatė transriebalų kiekį. Buvo tiriami saldainiai, sausainiai, konditerijos kepiniai, bandelės, pyragaičiai, vafliai, šakočiai, šaldyta tešla, glaistyti varškės sūreliai, margarinas, tepieji riebalų mišiniai, konditeriniai riebalai, glaistai.

„Net 48 % tirtų maisto produktų mėginių transriebalų kiekis buvo didesnis nei nustatytas kitose šalyse. Didesnis kaip 2 g /100 g transriebalų kiekis buvo nustatytas 89 % tirtų saldainių, 50 % riebalų ir glaistų, 39 % sausainių, 33 % kitų įvairų kepinių, 27 % pieno produktų“, – teigia iniciatyvos „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

Darželiuose ir mokyklose uždrausti, o namuose kasdienybė

Pagal teisės aktų reikalavimus ženklinimui, visų aliejų, riebalų privalo būti nurodyta konkreti kilmė. A. Lekavičiūtė primena, kad galima įvardinti kaip grupę, pvz. augaliniai riebalai, tačiau po šiuo užrašu iš karto turi būti pateikiamas detalus sąrašas, nurodant konkrečią kiekvienų jų kilmę (pvz. augaliniai riebalai: saulėgrąžų, rapsų, palmių, kokosų). Jeigu tai yra hidrinti riebalai, aliejai ženklinimo informacijoje turi būti pažymėta, kad tai visiškai hidrinti riebalai/aliejai arba iš dalies hidrinti. Turbūt 99,9 proc. visų rinkoje esančių maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše rasime rafinuotus riebalus/ aliejus arba iš jų pagamintus sukietintus hidrintus riebalus.

„Renkantis produktus prekybos vietose reikia itin atidžiai skaityti ženklinimo etiketes bei pasidomėti sveriamų produktų sudedamosiomis dalimis. Radus sudedamųjų dalių sąraše iš dalies hidrintų riebalų, reikia vienareikšmiškai jų atsisakyti. Žinoma, transriebalų pagrindinis šaltinis iš dalies hidrinti riebalai, bet produktuose pridėti rafinuoti aliejai ir visiškai hidrinti tikėtina, kad sveikatos nepridės, nes tai yra žmogaus sukurtų, dirbtinių cheminių reakcijų metu susidarę produktai. Visai hidrintuose riebaluose vandenilis būna „cis“ padėtyje, todėl sotieji riebalai, nors ir yra blogi, tačiau mažiau toksiški ir kancerogeniški už iš dalies hidrintus riebalus,“ – perspėja sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Pasak specialistės, kol kas konkrečiai sužinoti, koks būtent kiekis produkte yra transriebalų vartotojai negali. Maistingumo deklaracijose privalo būti nurodomas tik bendras riebalų kiekis ir juose esantis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis.

Darželiuose ir mokyklose iš dalies hidrinti riebalai, gruzdintas maistas – draudžiami. Tačiau, kaip teigia Raminta Bogušienė, namuose vaikai valgo gruzdintas bulvytes, užkandžiauja sausainukais, smaguriauja saldainiais.

„Tai negali būti norma, vaikų mityboje transriebalai turi sudaryti nulį“ – įsitikinusi specialistė.

Riebalų bijoti nereikia

Mityboje riebalų turi būti, jų bijoti nereikia, nes riebalai suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tik svarbu, kad riebalai maiste būtų ne tik kaip transriebalai, o praturtintų maistą.

„Riebalų mūsų subalansuotoje mityboje rekomenduojama apie 30 proc. nuo visos gaunamos energinės maisto vertės. Tik reiktų suvokti, jog tai nėra vien pridėtinių riebalų kiekis (jų turi būti mažuma t.y. ne daugiau 2-3 šaukštai per dieną),“ – teigia „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Paprastai riebalus gauname iš mėsos, pieno, žuvies, grūdinių kultūrų, net nepridėjus aliejaus. Minėtuose produktuose riebalų yra natūraliai. Mityboje riebalų pagrindą turime gauti iš nesočiųjų r. rūgščių (skystieji riebalai), sočiųjų r. rūgščių (kietieji riebalai) turi būti mažiau. Vengti reikia transriebalų, kurių šaltinis yra gruzdintas, skrudintas, spragintas maistas.

Pasak R. Bogušienės, jei yra galimybė visuomet renkantis produktą atmeskite iš dalies hidrintus riebalus, o namuose maisto gamyboje naudokite sveikatai palankius riebalus t.y. nerafinuotus augalinės kilmės aliejus, lydytą sviestą, avokadą, riešutų ir sėklų sviestus.

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, tel. 8 645 17 472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.