Skyrybos vyresniame amžiuje, dar vadinamos pilkosiomis arba žilosiomis (grey divorce), pastaraisiais dešimtmečiais tampa vis dažnesniu reiškiniu. Tai apibūdina santuokos nutraukimą tarp žmonių, kuriems 50 ar daugiau metų. Nors anksčiau buvo įprasta manyti, kad ilgametės santuokos yra tvirtos ir stabilios, statistika rodo, jog ši tendencija keičiasi. Kodėl taip nutinka ir kokios to pasekmės?

 

Didelis mastasAnnoyed,Ignoring,Senior,Couple,Sitting,On,Home,Couch,Back,To

 

Statistikos duomenimis, Lietuvoje išsiskiria apie 34 % oficialią santuoką sudariusių porų. Skyrybų reitingai – vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Vidutinis laikas santuokoje – 12 metų. Dažniausiai skyrybų iniciatorėmis (du trečdaliai atvejų) būna moterys. Daugiausia skyrybų įvyksta tarp 30–50 m. amžiaus žmonių. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje pastebima tendencija, kad vis dažniau skiriasi vyresni žmonės. Kiek daugiau nei 5 % visų skyrybų Lietuvoje įvyksta partneriams drauge pragyvenus daugiau nei 25 m., kai vaikai jau suaugę ir palikę namus. Tai atspindi kintančias socialines normas ir požiūrį į santuoką bei asmeninę laimę.

 

Tipinės priežastys

 

Kiekviena pora turi savų priežasčių, kodėl nusprendžia skirtis. Tačiau, kalbant apie pilkąsias skyrybas, galima išskirti kelias dažniausias priežastis.

 

Ilga – nebūtinai laiminga. Iš šono gali atrodyti, kad pora, kartu praleidusi 30 ar 40 m., gyvena darniai. Tačiau daug santuokų iš tikrųjų tęsiasi ne dėl meilės, o dėl pareigos vaikams, įpročių, baimės likti vienam ar ekonominių priežasčių. Kai šie veiksniai išnyksta – pavyzdžiui, vaikai užauga ir palieka namus – sutuoktiniai gali suprasti, kad jų niekas nebesaisto.

 

„Tu (ne)pasikeitei“. Natūralu, kad bėgant metams žmonės keičiasi. Įgaudami gyvenimiškos patirties vystosi, tobulėja, bet ne visi vienodai. Gali nutikti taip, kad vienas iš partnerių nespėja su kito evoliucija ir tai kelia jausmą, kad vienas patobulėjo, o kitas taip ir liko stovėti vietoje. Tai gali kelti nepasitenkinimą abiem pusėms. Vienas kaltins antrąją pusę, kad ta netobulėja, o kitam kaip tik nepatiks, jog partneris pasikeitė. Tokiu atveju darnūs santykiai gali tapti neįmanomi, nes pora neturi bendrų interesų ar tikslų.

 

Tuščio lizdo sindromas. Viena didžiausių krizinių akimirkų ilgalaikėse santuokose – vaikų išsikraustymas iš namų. Kol vaikai gyvena kartu, tėvai dažnai susitelkę į jų auginimą ir gerovę. Kai atžalos išvyksta, pora gali suprasti, kad juos sieja tik bendra praeitis, o ne bendros svajonės ar interesai. Tai skatina permąstyti gyvenimą ir kartais priimti sprendimą skirtis.

 

Ilgesnė gyvenimo trukmė. Šiandien žmonės gyvena ilgiau, yra aktyvesni net sulaukę 60–70 m. Dar mūsų senelių laikais tokio amžiaus žmogus jau buvo lyg nurašytas, o šiandien į brandų amžių žiūrima visai kitaip. Jis nesiejamas su viso ko pabaiga ir stagnacija. Šiuolaikiniai senjorai pradeda naują karjerą, keliauja, mokosi, netgi kuria naujus santykius. Vis daugiau žmonių renkasi nepraleisti likusio gyvenimo nelaimingoje santuokoje.

 

Moterų finansinis savarankiškumas. Anksčiau daugelis moterų buvo finansiškai priklausomos nuo vyrų, todėl skyrybos joms atrodė kaip didžiulis pavojus. Tačiau šiandien dailiosios lyties atstovės vis dažniau turi savo pajamų, pensijų, investicijų, todėl nebijo likti vienos. Tai leidžia priimti sprendimą skirtis be ekonominio spaudimo.

 

Socialinės normos. Prieš kelis dešimtmečius skyrybos laikytos gėdingu dalyku, ypač vyresniame amžiuje. Dabar visuomenė daug atviresnė ir priima įvairias gyvenimo situacijas. Tai suteikia žmonėms daugiau laisvės rinktis tai, kas geriausia, nepaisant aplinkinių nuomonės.

 

Kur tai veda?

 

Įprastai skyrybos vyresniame amžiuje būna gerai apgalvotos, toli gražu neskubotos, tačiau vis tiek atneša tam tikrų iššūkių. Skyrybos visada yra emocinis sukrėtimas. Vyresnio amžiaus žmonėms tai gali būti dar sunkiau, nes gali jaustis išduoti, vieniši ar netekę gyvenimo prasmės. Ypač tas partneris, kuris nebuvo skyrybų iniciatorius. Tai gali sukelti depresiją, nerimą ar netgi sveikatos problemų. Kita vertus, kai kuriems skyrybos tampa atgaiva – galimybe pradėti iš naujo ir pagaliau gyventi taip, kaip nori.

 

Ilgą laiką kartu gyvenę žmonės dažnai turi bendrą turtą – namus, investicijas. Skyrybos reiškia, kad visas šis turtas turi būti padalytas. Daugeliui tai tampa dideliu finansiniu iššūkiu, nes po skyrybų kiekvienam partneriui gali tekti gyventi iš mažesnių pajamų. Be to, vienišiems vyresniems žmonėms sunkiau rasti gerai mokamą darbą, ypač jei ilgą laiką nedirbo arba buvo priklausomi nuo sutuoktinio pajamų.

 

Skyrybos gali paveikti ir santykius su vaikais bei anūkais. Nors vaikai pilkųjų skyrybų atveju jau būna suaugę, vis tiek gali jautriai reaguoti į tokį tėvų sprendimą. Dažnai atžalos palaiko vieną iš tėvų, kitą kaltina, kartais net visai su juo nutraukia ryšius. Sumaištį jaučia ir vaikaičiai, konfliktinių skyrybų atveju jie gali būti atriboti nuo vieno iš senelių. Taigi, pilkosios skyrybos gali paliesti ištisas kartas ir kardinaliai pakeisti jų gyvenimus.

 

Ar galima išvengti?

 

Kai apie skyrybas svarsto jauna pora, dažnai patariama neskubėti ir pabandyti rasti alternatyvių sprendimų. Pilkosios skyrybos įprastai nėra skubotas sprendimas. Tad ar įmanoma kažką pakeisti jų atveju? Pabandyti niekada nevėlu! Pirmiausia partneriams rekomenduojama neužsisklęsti ir atvirai išsikalbėti apie lūkesčius, jausmus, kylančias problemas. Galbūt kartu pavyks rasti sprendimų, nevedančių į gyvenimą atskirai? Labai svarbu būti lankstiems, gebėti prisitaikyti, išklausyti partnerį. Net jeigu prieš daug metų tam tikras santykių modelis puikiai tiko, nereiškia, kad jis išliko veiksmingas iki šiol. Žmonės ir jų lūkesčiai keičiasi, svarbu spėti augti kartu. Daugelis pripažįsta, kad bendri pomėgiai suvienija ir padeda atkurti bendrumo jausmą, todėl visuomet verta ieškoti naujų veiklų, kuriomis partneriai galėtų mėgautis abu drauge. Kartais tereikia išsklaidyti įsisenėjusią pilką rutiną, kuri temdo bendro gyvenimo džiaugsmą. Galiausiai, jeigu niekas neveikia, verta išbandyti profesionalaus porų konsultanto paslaugas. Porų terapija ar šeimos konsultacijos padės rasti bendrą kalbą, geriau suprasti tiek partnerį, tiek save.

 

Įdomu

 
  • JAV 1990–2020 m. skyrybų rodiklis tarp 50 m. ir vyresnių amžiaus asmenų padvigubėjo.
  • Japonijoje nuo 1985 m. iki dabar skyrybų skaičius tarp porų, kurios kartu pragyveno per 20 m., išaugo keturis kartus.
  • Europoje daugiausia skyrybų fiksuojama Danijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.
  • Didžiausias pilkųjų skyrybų rodiklis pastebimas Vakarų šalyse, kur didesnis individualizmas ir mažesnė socialinė stigma.
  • Ekspertai prognozuoja, kad iki 2030-ųjų skyrybų skaičius tarp 60 m. ir vyresnių žmonių išaugs 30 %.
 

Autorius Jūratė Survilė