Gražūs miestai ir gamta, sukrečianti kova dėl laisvės, darbštūs žmonės ir demokratinė visuomenė – mūsų valstybė netobula, tačiau galime ja didžiuotis. Kaip įskiepyti vaikams patriotiškumą, kad užaugtų ne tik dorais piliečiais, bet ir tolerantiškais žmonėmis?

 

patriotiskumas

Meilė Tėvynei

 

Simbolika. Kaskart, kai su vaiku pamatysite Lietuvos vėliavą, atkreipkite dėmesį ir paaiškinkite, ką ji reiškia žmonėms ir ką simbolizuoja spalvos. Tai vienas iš būdų parodyti pasauliui, kas esame ir kas mus vienija. Mūsų vėliava ypatinga, todėl elgiamės su ja pagarbiai, naudojame per šaliai svarbias šventes, taip išreikšdami vienybę. Panašiai mus sutelkia kiti valstybiniai simboliai: Vytis, Gediminaičių stulpai, Jogailaičių (dvigubas) kryžius.

 

Himnas. Ar atžala žino, kaip elgtis renginyje, pavyzdžiui, prieš krepšinio varžybas, išgirdus Lietuvos himną? Tautiškos giesmės žodžius vaikai išmoksta mokykloje. Tačiau daugelis, priklausomai nuo amžiaus, ne iki galo suvokia jos prasmę. Paaiškinkite, kodėl prisimename protėvius ir semiamės tvirtybės iš jų pavyzdžio, kodėl svarbu būti dorais ir darbščiais piliečiais. Vaikams suprantama tamsos (blogio) ir šviesos (gėrio) kovos metafora bei mintis, kad mūsų stiprybė slypi vienybėje.

 

Valstybinės šventės. Nereikia laukti vasario 16-osios ar kovo 11-osios, norint papasakoti atžaloms, kuo ypatingos yra šios datos, kas nutiko praeityje ir kaip įvykiai lemia dabartį. Paminėkite valstybines šventes ne tik namuose, pavyzdžiui, iškeldami vėliavą. Užsukite į miesto renginius, lankykite muziejus, dalyvaukite edukacijose pažindami šalies istoriją. Švęsti smagu ir linksma, tačiau svarbu suprasti, kodėl tai darome. Kurkite naujas ir puoselėkite senas tradicijas.

 

Mūsų gynėjai. Prisiminkite kovotojus už laisvę, kurie paaukojo gyvybes dėl kitų žmonių gerovės. Tarkime, miške galima papasakoti apie partizaninę kovą, prie TV bokšto Vilniuje – apie tragiškus sausio 13-osios įvykius, karių kapinėse – apie Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Nevalia pamiršti ir šių dienų didvyrių, kurių užduotis – saugoti ir padėti. Tai policijos pareigūnai, ugniagesiai – gelbėtojai, kariai, šauliai savanoriai, pasieniečiai ir kt. Tik dėl jų darbo galime jaustis saugūs.

 

Šaknys. Pažintis su giminės šaknimis skatina bendrumo ir tęstinumo jausmą, leidžia jaustis svarbia šeimos ir šalies dalimi. Prisiminkite įvykius, susijusius su tremtimi, holokaustu, okupacija. Padiskutuokite, ką anuomet veikė ir kaip jautėsi seneliai arba proseneliai, kodėl svarbu išsaugoti atminimą. Pavartykite šeimos albumus. Keliaukite po kraštą ir atkreipkite į dalykus, kas jį puošia. Ką mena piliakalniai ir pilys? Kokiomis legendomis apipintos girios ir ežerai? Kuo išskirtinė regionų architektūra, tautiniai kostiumai, tarmės, papročiai?

 

Mūsų gynėjai. Kol vaikas nesimoko istorijos mokykloje, pasirūpinkite, kad žinotų, kas yra valstybės galva ir kokia jos funkcija. Paaiškinkite, kad būti prezidentu nėra tas pats, kas karaliumi. Puiki proga atskleisti demokratijos principus ir tai, kad žmonės renka savo patikėtinius valdžioje balsuodami per rinkimus. Leiskite atžaloms pamatyti ir sudalyvauti šiame procese. Mes turime galimybę rinktis ir spręsti, tačiau kai kuriose šalyse galioja daug suvaržymų ir autoritarinis valdymas. Jeigu šeima laikysis demokratijos principų, vaikai įvertins jos reikšmę valstybiniu lygmeniu.

 

Mūsų teisės. Šalis garantuoja savo piliečiams konkrečias teises – laisves. Parodykite vaikams, kaip kas dieną jomis naudojatės: meldžiatės (arba ne), skaitote spaudą ir reiškiate savo nuomonę, renkatės patinkantį darbą ir siekiate didesnio atlygio, streikuojate ar protestuojate, galiausiai turguje deratės dėl kainų. Paklauskite vaiko, kokios laisvės svarbiausios jam. Su vyresnėmis atžalomis aptarkite Konstituciją. Joje surašyti svarbiausi valstybės įstatymai, kurių visi laikosi. 

 

Mūsų pareigos. Mainais į laisvę ir ramų, saugų gyvenimą turime prisiimti įsipareigojimų. Kaip šeimoje laikomės susitarimų, taip valstybėje veikia įstatymai. Kiekvienas šalies pilietis atlieka svarbią funkciją: vaikai eina į mokyklą, suaugusieji dirba ir moka mokesčius. Visi stengiasi nepakenkti vieni kitiems, nenusižengti įstatymams, nes už vagystes, smurtą, melą ir kitus nusikaltimus gresia bausmės. Teisinė sistema garantuoja, kad visiems būtų atlyginta pagal nuopelnus. Tačiau būti geru piliečiu reiškia daugiau negu taisyklių laikymąsi.

 

Pagarba kitokiems. Mes žinome savo laisves ir suprantame, kad kiti turi tokias pačias reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus. Žmonės keliauja po pasaulį ir keičia gyvenamąją vietą. Ši teisė gerbtina tiek, kiek atkeliavęs asmuo gerbia svečios šalies įstatymus ir gyventojus. Mintis, kad mūsų valstybė yra patraukli kitiems žmonėms, nepaprastai gili. Ji skatina didžiuotis savo šalimi. Nepriklausomai nuo amžiaus, užimamų pareigų, odos spalvos, kūno masės, religijos ar lytinės orientacijos, visi yra lygūs ir nusipelno laisvės būti savimi. Sudarydami sąlygas vaikui bendrauti su įvairiais žmonėmis, padedame suprasti svarbią sąvoką, tokią kaip teisingumas.

 

Bendruomeniškumas

 

Šeima – maža valstybės ląstelė. Ikimokyklinuko pasaulio supratimas dažnai apsiriboja tik artimaisiais. Augdamas jis pamato, kad aplink gyvena ir daugiau žmonių, su kuriais sieja santykiai. Kasdien susiduriame su kaimynais, to paties miesto gyventojais. Galiausiai suprantame, kad šalyje gausu žmonių, kalbančių viena kalba ir sujungtų viena istorija.

 

Pasivaikščiokite po apylinkes ir pasikalbėkite apie vertybes, kuriomis dalijasi bendruomenės nariai. Parodykite vaikui, kaip žmonės dirba kartu ir priklauso vieni nuo kitų. Nuo autobusų vairuotojo iki kiemsargio, nuo pardavėjos kasininkės iki gydytojos odontologės… Visi svarbūs ir reikalingi. Gyvenimas paremtas bendradarbiavimu. Štai kodėl svarbu įnešti savo indėlį į bendruomenę. Rodykite vaikams teigiamą pavyzdį: tvarkykite ir gražinkite aplinką, remkite gyvūnų prieglaudą, atiduokite labdarai nereikalingus rūbelius ar žaislus, pagelbėkite vienišiems senoliams ir pan.

 

Išmokykite rūpintis žmonėmis, nepriklausančiais uždaram artimųjų ratui. Remiantis JAV Harvardo universiteto apklausa, 80 % jaunuolių tvirtina, kad tėvai labiau susirūpinę mokslo pasiekimais, o ne tuo, ar atžalos yra malonios, empatiškos bendraklasiams ir mokyklos bendruomenei. Norime, kad vaikai būtų moralūs, rūpestingi, pagarbūs ir atsakingi, tačiau turime atitinkamai juos auklėti. Jie privalo išmokti suderinti savo ir kitų poreikius, nesvarbu, ar tai kamuolio perdavimas komandos draugui, ar sprendimas užstoti klasės draugą, iš kurio tyčiojamasi. Įrodyta, kad žmonės, įpratę reikšti dėkingumą, dažniau būna paslaugūs, dosnūs, užjaučiantys, atleidžiantys, laimingi ir sveiki.

 

Kitos kultūros

 

Ruoškite nacionalinius patiekalus. Pažintis su kitomis kultūromis – puikus būdas parodyti vaikui įvairiapusį pasaulį, o maistas suartina ir skatina bendrauti. Kiekviena tauta turi išskirtinį meniu, garsėjantį savo skoniais. Kodėl nepanaudojus savo receptorių kitai kultūrai tyrinėti? Galima kartu išbandyti naujus receptus, paskelbti itališko maisto savaitę ar prancūzišką savaitgalį. Prisiminkite, kad kai kurie žmonės valgo kitaip, pavyzdžiui, su lazdelėmis, arba turi savitų ritualų, tarkime, arbatos gėrimo ceremoniją.

 

Išmokite kitą kalbą. Turint po ranka internetą, nesunku rasti populiarių frazių visomis pasaulio kalbomis. Kaip atspirties tašką vartokite standartines mandagias frazes: „Laba diena“, „Ačiū“, „Prašau“. Kitose kultūrose naudojami skirtingi simboliai, todėl bandykite parašyti vaiko vardą rusų kirilica arba kinų hieroglifais. Paanalizuokite skirtumus ir panašumus. Prisiminkite, ar žinote žmonių, šnekančių keliomis kalbomis.

 

Planuokite atostogas. Pasiūlykite vaikui išsirinkti savo svajonių šalį, į kurią norėtų nukakti. Sukurkite virtualų savo kelionės maršrutą. Jame nurodykite, kokius miestus ar gamtos objektus aplankysite, kas labiausiai masina turistus. Pasižvalgykite po virtualias galerijas ir muziejus, susipažinkite su kitų šalių istorija bei menu.

 

Domėkitės papročiais. Vaikų mokymas apie kitas kultūras – vienas iš būdų kovoti su rasizmu ir kitomis šališkumo formomis bei išvengti patyčių. Jeigu mūsų šalyje esame įpratę važinėti dešine kelio puse, mirusiuosius laidojame kapuose, o prie pietų stalo sėdime ant kėdžių, kitose kultūrose galbūt paplitę visiškai kitokie papročiai. Ar žinote, kokioje šalyje raugėti – dėkingumo ženklas ir kokios tautybės žmonės grįžę namo ne tik plauna rankas, bet ir skalauja burną?

 

Klausykitės muzikos. Automobilyje arba žaisdami klausykitės skirtingų šalių muzikos. Ši patirtis leis pasišnekėti apie kalbas, instrumentus, muzikos stilius ir šalis. Smalsaukite, apie ką dainuoja žmonės, kodėl vieni kūriniai linksmi, o kiti niūrūs. Paklauskite vaiko, kokia daina jam patinka labiausiai ir kokias asociacijas kelia.

 

Pagerbkite nuopelnus. Pasiūlykite atžalai pažinti garsiausius pasirinktos šalies žmones. Tai gali būti prezidentai, sportininkai, dainininkai, aktoriai, mokslininkai ir Nobelio premijos laureatai. Arba, atvirkščiai, internete pasidomėkite apie konkrečius asmenis, kurie daro vaikui įspūdį. Iš kokios šalies kilo? Kokia jų gyvenimo istorija? Kaip rūpinasi kitais žmonėmis? Šie žaidimai atveria platesnes perspektyvas ir skatina ugdyti talentus. Tegul vaikas mato, kad visi gali prisidėti prie visuomenės gerovės ir būti pavyzdžiu kitiems.

 

Suraskite susirašinėjimo draugą. Jeigu atžala gana didelė, pasiūlykite susidraugauti su vienmečiu iš kitos šalies. Tai puikus būdas tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, papasakoti pasauliui apie savo šalį bei sužinoti apie kitas kultūras. Jeigu vaikas rašys tradicinius laiškus, lavės smulkioji motorika, kaskart atidarant pašto dėžutę kirbės netikėtumo jausmas. Informacija iš pirmų lūpų suteikia didesnį efektą negu medžiaga internete. O netikėtai užsimezgusi draugystė per atstumą gali išlikti visą gyvenimą.