Ar kas galėtų pasiginčyti, kad kiekvieno jauno žinduolio gyvybės eliksyras yra pienas? Jis aprūpina organizmą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, padeda sutvirtėti ir vystytis, teigiamai veikia imuninę sistemą. Vidurio Europos istorijos šaltiniuose pieno, kaip žmonių maisto produkto vartojimas, minimas daugiau nei prieš 10000 metų. Tuomet populiarėjo sėslus gyvenimo būdas, žemdirbystė, buvo prijaukintos ir melžiamos karvės. Pienas padėjo įvairinti skurdų mitybos racioną, buvo naudojamas grožio ritualuose. Daugelį metų šis pieno liaukų gaminamas skystis laikytas nepakeičiamu kalcio, vitaminų šaltiniu, iš kartos į kartą būdavo perduodamos žinios, kad jį vartoti labai naudinga ir sveika. Kaip yra iš tikrųjų?

 

pienas

Sveika ar ne?

Šiandien pieno produktų vartojimas kelia vis daugiau diskusijų.  Žmogus yra vienintelis iš 94 tūkst. žinduolių rūšių, kuris geria kitų žinduolių pieną. Dažnai spaudoje nuskamba frazės „pienas skirtas veršiukams, o ne žmonėms“, „pienas – baltoji mirtis“. Kiti specialistai prieštarauja ir randa daug priežasčių, kodėl šis produktas yra naudingas sveikatai. Kokį pieną geriausiai vartoti? Kokiais būdais perdirbamas pienas yra bevertis? Kokia jo nauda sveikatai ir grožiui?

 

Kaip pienas praranda naudingąsias medžiagas?

 

Pieno pasterizavimas ilgina produkto galiojimo laiką, tačiau pernelyg aukšta temperatūra pražudo jame esančius vitaminus, mineralines medžiagas, pakeičia vertingų baltymų struktūrą. Alternatyva – žemoje temperatūroje pasterizuotas, neperkaitintas pienas.

 

Teigiama, kad organizmas iš pasterizuoto pieno labai sunkiai pasisavina kalcį ir netgi eikvoja jo atsargas! Vartojant daug tokių pieno gaminių organizmas yra rūgštinamas, o jo neutralizavimui reikalingi kalcio jonai – jei jų trūksta kraujyje, organizmas pradeda naudoti kalcį iš kaulų. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog daugiausiai pieno produktų pasaulyje suvartoja (vienam žmogui vidutiniškai tenka 272 kg pieno produktų per metus) Amerikos gyventojai. Osteoporoze dažniausiai serga taip pat jie. Specialistų nuomone, saikingai arba mažais kiekiais pieno produktus vartojantiems žmonėms reikia 50 % mažiau kalcio, nei šių gaminių mėgėjams.

 

Dar vienas didelis pasterizavimo trūkumas – laktozė verčiama į beta laktozę, kuri yra žymiai greičiau įsisavinama. Todėl cukraus kiekis kraujyje staigiai pakyla ir nusileidžia, greitai pajaučiamas alkis, norisi saldumynų.

Pieno virškinimą apsunkina ir antrasis perdirbimo etapas – homogenizavimas. Jis atliekamas specialiais filtrais tolygiai paskirstant riebalus, kad nesikauptų paviršiuje. Taip suardoma natūrali pieno baltymų ir riebalų molekulių struktūra. Nesuvirškinti baltymai patenka į kraują, gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, lėtines ligas – bronchinę astmą, šienligę.

 

Kam negalima vartoti pieno produktų?

 

Pieno ir jo gaminių virškinimui reikalingas fermentas laktazė, kuri suskaido pieno cukrų ir iš jo gautos medžiagos absorbuojamos į kraują. Vaikai šio fermento turi pakankamai, tačiau jo kiekis kinta su amžiumi. Atlikti tyrimai rodo, jog 70 %  suaugusiųjų yra būdingas laktozės netoleravimas.  Tokiems žmonėms, kuriems pavartojus pieno produktų, pučia vidurius, prasideda viduriavimas, patariama nevartoti gaminių iš karvių pieno. Kai kurių specialistų teigimu, šių virškinimo fermentų kiekio mažėjimas yra dar vienas ženklas, skatinantis atsisakyti pieno, kaip visiškai žmonių organizmui nereikalingo produkto.

 

Alergija karvių pienui yra viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijų maistui. Ji įgimta, pasireiškia kūdikystėje – egzema, dusimu, svorio kritimu, pilvo diegliais. Taip pat, moksliniais tyrimais įrodyta, jog nesaikingas šių produktų vartojimas aštrina aknės simptomus, sukelia bėrimus.

 

Sveika!

 

Šviežiame piene yra daug, B grupės vitaminams priskiriamo, cholino. Tai būtina maistinė medžiaga, kuri palaiko ląstelių membranų struktūrą, reguliuoja riebalų rūgščių apykaitą. Taip pat cholinas padeda įveikti miego sutrikimus, gerina atmintį, mąstymą, reakciją. Įrodyta, kad šio vitamino vartojimas per nėštumą teigiamai veikia vaisiaus smegenų vystymąsi. Taip pat šviežias pienas yra natūralus aukštos kokybės baltymų šaltinis, kurių žmogaus organizmas geba pasisavinti net iki 96 %. Pieno baltymai atstato raumenis, palaiko jų vystymąsi, padeda padidinti masę ir jėgą, taip pat kontroliuoti kūno svorį. Pienas yra puikus vitamino D šaltinis. Pakankamas pastarojo kiekis gerina nuotaiką, užkerta kelią depresijai, lėtiniam nuovargiui, mažina priešmenstruacinio sindromo simptomus, stiprina kaulus ir dantis.

 

Pieno išrūgos atsiranda jį kaitinant, gaminant varškę ir sūrius. Tai yra nekaloringas (100 g apie 24 kcal), didžiulę biologinę vertę turintis produktas. Išrūgose lieka 50 % naudingų maisto medžiagų – baltymų, lecitino, vitaminų, organinių rūgščių, kalcio, fosforo, natrio. Įrodyta, kad išrūgų baltymai mažina storosios žarnos, kepenų, plaučių vėžio riziką, stabdo navikų augimą, padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Išrūgose esantis lecitinas padeda gydyti nervų sistemos sutrikimus, saugoti kepenis nuo žalingų produktų poveikio (alkoholio, vaistų, konservantų ir t.t.). Be to, tai puiki profilaktika apsinuodijus – skatina šlapimo išskyrimą, slopina rūgimo procesus, stabdo viduriavimą.

 

Gerti ar negerti?

 

Pieno produktai mitybos piramidėje yra per patį vidurį – rekomenduojama vartoti ne daugiau nei 1–2 porcijas per parą. Viena porcija tai: 240 ml pieno, rūgpienio arba kefyro, 120 ml jogurto, 60 g fermentinio sūrio, 80 g varškės sūrio, 100 g varškės. Be abejo, nemažiau svarbu yra, kaip produktai ruošiami, koks jų riebumas, ar išsaugomos maistingosios medžiagos.

 

Sveikiems žmonėms yra būtinas saikingas, tinkamai perdirbtų pieno bei jo produktų vartojimas. Tiesa, vertėtų rinktis liesesnius pieno gaminius – iš jų geriau pasisavinamos naudingosios medžiagos, reikalingos mažinti „blogąjį“ cholesterolį ir nepriaugti svorio. Be to, nors pieno riebalai yra vertingi, tačiau žmogui jų reikia labai nedaug.

 

Jaunystės ir grožio eliksyras

 

Žavingoji Egipto valdovė Kleopatra propagavo daugybę grožio ritualų, vienas populiariausių iš jų – pieno vonios. Manoma, kad rūmuose buvo auginama net 700 asilių tam, kad valdovė kasdien galėtų maudytis piene su medumi ir rožių žiedlapiais. Tikėta, kad tokia procedūra padeda išlaikyti odą skaisčią, jauną, švelnią ir subtiliai kvepiančią. Kleopatros pavyzdžiu sekė kitos garsios ir turtingos moterys – Romos imperatoriaus Nerono žmona Popėja Sabina, Napoleono Bonaparto sesuo Paulina, Anglijos karalienė Elžbieta I.

 

Bėgant laikui, grožio receptai kito, tapo prieinami vis platesnei auditorijai, atsirado daugybė pieno pagrindu gaminamų kaukių, kremų, muilų, vonios eliksyrų. Posakis „lyg iš pieno plaukusi“ tapo neatsiejamu stulbinamo grožio, lygios ir skaisčios odos, tikrojo moteriškumo apibūdinimu. Ir neveltui, nes piene esančios rūgštys, baltymai ir vitaminai skatina giliausių odos sluoksnių atsinaujinimą, drėkina, kovoja su raukšlėmis, šviesina pigmentines dėmes ir naikina strazdanas.

 

Skirtingų žinduolių pienas pasižymi tam tikromis ypatybėmis – vienų stipriau drėkina, kitų intensyviau maitina arba mažina raukšles, todėl renkantis tokius produktus reikėtų atsižvelgti į individualius odos poreikius.

 

Šiaurės elnių pienas yra labai riebus, todėl iš jo pagaminti veido priežiūros produktai stabdo senėjimo procesus, skatina kolageno, užtikrinančio odos elastingumą, gamybą. Ožkų pienas šiek tiek riebesnis nei karvių, todėl puikiai tinka drėkinti, suvienodinti odos spalvą ir mažinti negilias raukšles. Jame esantys vitaminai ir mineralai yra lengvai įsisavinami, dekano rūgštis atstato odos pH pusiausvyrą, padeda apsaugoti plaukus nuo išsausėjimo. Plaukams naudingos ir karvių pieno išrūgos, nes tai – vienas geriausių būdų valyti ir maitinti galvos odą, drėkinti ir stiprinti plaukus. Asilių pienas tinka odai balinti, švelninti ir naikinti raukšles. Natūralios įvairių pieno produktų kaukės padeda nudegus odą saulėje, nes vėsina, ramina, švelnina, sutraukia nuo karščio išsiplėtusias kraujagysles. Odos šveitikliai  su pieno baltymais puikiai atkemša poras, valo inkštirus.

 

Meilei, seksualumui ir vidinei ramybei

 

Puikiai žinomas, populiarus posakis „šventa karvė“ atkeliavo iš tolimosios Indijos. Šioje šalyje šie naminiai galvijai laisvai vaikšto gatvėmis. Karvės yra ypač mylimos ir vertinamos, o tautosakoje net vadinamos antrąja motina – maistingiausio ir vertingiausio produkto tiekėja. Karves draudžiama skersti ir valgyti, o jų skriaudimas užtraukia dideles bausmes. Žmogus bandęs sužeisti ar užmušti šį ypatingą gyvulį gali būti pasodintas į kalėjimą!

 

Šventuosiuose Indijos raštuose karvė simbolizuoja mokymąsi mylėti, dalintis. Kartu su pienu perduodama meilės energija. Tikima, kad toks valgis gali padėti atgauti vidinę ramybę, pajusti gyvenimo pilnatvę, atsigręžti į save. Pieno gėrimas prieš naktį stipriai veikia ir fiziologines funkcijas – užtikrina gilų ir ramų miegą, saldžius sapnus. Ajurvedoje pienas – tai unikalus produktas padedantis moterims atskleisti tikrąjį moteriškumą, o vyrams – veikiantis lyg stiprus afrodiziakas, gerinantis spermos kokybę ir atkuriantis jėgas po lytinių santykių.

 

Pienas yra sunkiai virškinamas, todėl rekomenduojama vartoti pašildytą su prieskoniais. Aukštoje temperatūroje išskaidomi baltymai ir cukrus. Su pienu dera egzotiškas šafranas (grožio prieskonis), lydytas sviestas, juodieji pipirai, cinamonas, vanilė. Pagal ajurvedą pieną gerti svarbu tinkamu laiku. Jame susikaupusi Mėnulio energija geriausiai įsisavinama ankstų rytą arba vakarą, o kitu metu netenka galios.