Maždaug prieš 30 metų amerikiečių autorius ir radijo laidų vedėjas Gary Chapmanas sukūrė teoriją apie penkias skirtingas meilės kalbas. Nuo 1992 m. pasaulyje parduota apie 20 mln. jo knygos „Penkios meilės kalbos“ egzempliorių. Ji išversta net į 49 kalbas! Populiarumas neginčijamas, tik ar teorija tikrai turi realaus pagrindo?

 

Kilo iš praktikos5,Languages,Of,Love.,Support,,Time,,Presents,,Touches,,Help.,How

 

Penkių meilės kalbų teoriją vertinantys šių dienų psichologai ir santykių ekspertai dažnai pabrėžia, kad ją sukūrė atitinkamo išsilavinimo neturintis žmogus. G. Chapmanas tuo metu iš tiesų ėjo baptistų pastoriaus pareigas ir daug metų konsultavo poras. Būtent šiose konsultacijose aptikti pastebėjimai leido užgimti penkių meilės kalbų teorijai. Tad grįsta gryna praktika, o ne moksliniais teoriniais pastebėjimais. Jos autorius iš tiesų neturi jokio psichologinio išsilavinimo. Nepaisant to, G. Chapmanas ilgus metus mokė poras, kaip prisitaikyti vienam prie kito, aiškino apie skirtingas meilės išraiškas ir tai, kaip svarbu jas suprasti. Autorius tikėjo, kad meilės kalbos – intuityvus ir paprastas būdas kurti darnesnius tarpusavio santykius.

 

Kodėl tai svarbu?

 

Penkių meilės kalbų teorijos autorius neabejoja, kad meilės kalbų išmanymas, supratimas ir šių žinių pritaikymas praktikoje būtinas laimingiems santykiams. Esą žinoti, kokia meilės kalba svarbi partneriui, naudinga dar prieš užmezgant rimtus santykius. Teigiama, kad laimingiausios tos poros, kuriose partneriai bendrauja ta pačia meilės kalba. Jos patiria mažiau iššūkių ir nesutarimų nei tos, kur mylimųjų pagrindinė meilės kalba skiriasi. Visgi nereikia nusiminti, jeigu išsiaiškinote, jog su antrąja puse kalbate skirtingomis meilės kalbomis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad einate skyrybų link. Anot G. Chapmano, daug naudos santykiams duoda tai, kai partneriai žino, kokia meilės kalba svarbi antrajai pusei, ir moka prisitaikyti prie tos kalbos. Iš esmės ši idėja grįsta sena gera prisitaikymo ir gebėjimo eiti į kompromisus teorija. Žmonės jaučiasi laimingi tuomet, kai yra suprasti, palaikomi, jais rūpinamasi.

 

Meilės kalbų išmanymas ir teorijos taikymas praktikoje moko vertinti vienas kito skirtumus, matyti juos kaip privalumą, o ne trūkumą. Taip pat skatina supratingumą, empatiją, besąlygišką meilę ir pagarbą vienas kitam, ugdo emocinį intelektą. Stengdamiesi suprasti ir kalbėti kito meilės kalba, užgožiame savanaudiškumą, mokomės valdyti savo ego. Tai duoda daug naudos ne vien santykiuose su kitais, bet ir savimi.

 

Beje, meilės kalbų išmanymas pritaikomas ne tik romantiškuose santykiuose, bet ir plėtojant vaikų ir tėvų ryšį, bendraujant su kolegomis, draugais bei mezgant visus kitus ryšius.

 

Kokios tos kalbos?

 

G. Chapmanas teigia, kad žmonės įprastai vartoja visas penkias meilės kalbas, tik viena jų labiau išreikšta ir laikoma pagrindine. Būtent jai reikėtų skirti daugiausia dėmesio puoselėjant santykius. Išskiriamos tokios meilės kalbos:

 

Palaikymo žodžiai. Tai meilės išraiška per išsakytus ar parašytus žodžius, pagyrimus, išreikštą vertinimą. Tiems žmonėms, kurių pagrindinė meilės kalba yra būtent ši, labai svarbu, kad partneris kartotų, jog myli, girtų, palaikytų žodžiais, siųstų mielas tekstines žinutes.

 

Kokybiškas laikas drauge. Kalbantiems šia meilės kalba svarbiausia – partnerio rodomas dėmesys ir skiriamas laikas. Tokie žmonės jaučiasi mylimi, kai antroji pusė skiria laiką specialiai jiems, nuveikti kažką bendro. Visi telefonai, kompiuteriai ir kiti dirgikliai tegul lieka nuošalyje.

 

Veiksmai ir pagalba. Tai įvairi praktinė pagalba partneriui – nuo išplautų indų ar išdžiaustytų skalbinių iki kelionės suplanavimo. Tie žmonės, kuriems ši meilės kalba yra pagrindinė, visuomet pastebi ir labai vertina antrosios pusės padarytas tiek mažas, tiek dideles paslaugas. Tuomet jaučiasi mylimi.

 

Dovanos. Asmenims, kurių pagrindinė meilės kalba yra ši, kažką gauti ar dovanoti prilygsta sakyti „aš tave myliu“. Per daiktus išreiškia rūpinimąsi ir prisirišimą prie antrosios pusės. Mėgsta teikti dovanas be jokios progos, stebinti. To nori ir patys. Vertina ne tik pačią dovaną, bet ir skirtą laiką bei dėtas pastangas.

 

Fizinis prisilietimas. Tai ne tik seksas, bet ir apsikabinimai, laikymasis už rankų, sėdėjimas susiglaudus ar trumpas paglostymas prasilenkiant. Šios meilės kalbos atstovams prisilietimai svarbūs kaip oras. Trokšta būti kuo arčiau mylimojo fiziškai.

 

Netrūksta kritikos

 

Penkių meilės kalbų teorija sulaukia nemažai kritikos. Daugiausia dėl to, kad sukurta grynai iš asmeninių pastebėjimų, nesiremiant jokiais moksliniais tyrimais. Net ir dabar jų beveik nėra. Keletas tyrimų, pvz., 2006 m. Nichole Egbert atlikta kelių ankstesnių tyrimų analizė, pagrindžia ryšį tarp meilės kalbų teorijos ir realybės. Nors ryšys egzistuoja, jis išlieka gana neaiškus. Visgi nustatyta, kad tos poros, kurių meilės kalba panaši, tikrai laimingesnės už tas, kurių meilės kalba skiriasi. Tą patį galima pasakyti apie poras, kuriose partneriai supranta vienas kito meilės kalbą, net kai šios skirtingos. Visgi teoriją pagrindžiančių praktinių tyrimų per mažai, kad būtų galima daryti apčiuopiamas ir neginčijamas išvadas.

 

Nemažai psichologų ir santykių ekspertų teigia, kad tokia teorija tik skatina pernelyg siaurą mąstymą, stumia į rėmus, apriboja. Kartais netgi tampa konfliktų šaltiniu. Būna, kad partneris stengiasi prisitaikyti prie mylimojo meilės kalbos, bet jam stinga jausmo, jog antroji pusė atsilygina tuo pačiu. Tai gali tapti ginklu tarpusavio ginčuose: aš stengiuosi labiau nei tu! Kita pusė gali jausti nemalonų, stresą keliantį spaudimą.

 

Net jeigu partneriai deda panašias pastangas, bando suprasti vienas kito meilės kalbas, teoriją taikyti praktikoje, vien to neužtenka rimtoms santykių problemoms išspręsti. Nereikia pasiduoti iliuzijai, būtina suprasti, kad meilės kalbų išmanymas tėra vienas iš įrankių ir toli gražu ne svarbiausias. Tarkime, jeigu poroje teko susidurti su neištikimybe, tikrai neužteks suprasti, kad partneris trokšta prisilietimų, seksas ir fizinis intymumas jam daug reiškia. Viskas kur kas giliau. Meilės kalbų išmanymas – vienas iš požiūrio kampų, viena iš dėlionės detalių, bet ne visas paveikslas.

 

Įdomu

  • Senovės graikai išskyrė net septynis meilės tipus: platoniška, šeiminė, universali, praktiška, aistringa, meilė sau ir žaisminga.
  • Darnūs romantiški santykiai gali pagerinti psichinę ir fizinę sveikatą. Įrodyta, kad laimingai vedę vyrai rečiau patiria infarktą.
  • Kai įsimylėjėliai žvelgia vienas kitam į akis, jų širdys ima plakti sinchroniškai.
  • Sudaužyta širdis nėra tik metafora, tai – reali medicininė būklė (streso sukelta kardiomiopatija). Dažniausiai pagydoma, bet 1 % atvejų baigiasi mirtimi.
 

Autorius Jūratė Survilė