Psichologai tikina, kad bijo visi žmonės. Tik ne tų pačių dalykų ir nevienodai stipriai. Visgi moderni visuomenė vis dažniau susiduria su tokiomis baimėmis, kurios ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir visiškai paralyžiuoja. Apskaičiuota, kad šiuo metu beveik 13 proc. populiacijos kenčia nuo nerimo sutrikimų, o dar daugiau žmonių vargina įvairios fobijos. Tad neišvengiamai tenka pradėti aiškintis, kas iš tikrųjų slepiasi po didžiausiomis žmonių baimėmis.

 

baimes

Jos bijoti nereikia

 

Pats natūraliausias psichikos atsakas į išorines grėsmes – baimė ir nerimas. Tai prigimtiniai instinktai, kuriais gamta žmogų apdovanojo tam, kad išsaugotų jo gyvybę. Visgi žmogaus raidos specialistai tikina, kad maždaug iki pusės metų kūdikiai baimės nejaučia. Ši primityvi emocija susiformuoja tik 8–9 gyvenimo mėnesį. Mokslininkai tokį fenomeną paaiškina būtinybe patenkinti elementariuosius poreikius. Juk naujagimio išlikimas tiesiogiai priklauso nuo to, kad bet kas iš aplinkinių galėtų juo pasirūpinti. Tad ir baimės mechanizmas susiformuoja tik tuomet, kai vaikas pradeda judėti ir savarankiškai pažinti aplinką. Tada svarbiausia išgyvenimo sąlyga tampa savisaugos instinktas. Šią įstabią savybę – saugoti save, valdo giliai smegenyse esantis migdolinis kūnas. Iškilus pavojui jis, išvengdamas įprastų informacijos perdavimo kelių smegenyse, paragina organizmą bėgti arba kovoti. Į išorines grėsmes automatiškai reaguojama adrenalino antplūdžiu. Šis hormonas gali net iki 12 proc. padidinti jėgą ir penktadaliu pailginti atstumą, kurį pajėgia nubėgti nesitreniravęs žmogus. Visgi dažniausiai į grėsmę reaguojama garsiu rėkimu ir verksmu – mokslininkai apskaičiavo, kad taip elgiasi kone du trečdaliai suaugusių žmonių. Tai, beje, vienodai būdinga tiek vyrams, tiek moterims.

 

Kada tampa problema?

 

Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, 42 proc. suaugusiųjų šioje šalyje kartą gyvenime yra patyrę panikos priepuolių. Lietuvoje šis skaičius perpus mažesnis, tačiau taip pat neduoda ramybės specialistams. Spėjama, kad panikos priepuoliai kyla, kai žmogus nesuvokia realios situacijos ir smegenys pradeda veikti automatiniu režimu. Nustatyta, kad paprastai tai išprovokuoja ilgalaikė įtampa ir užgniaužtos emocijos. JAV atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai išgyvenama dėl atsakomybės šeimoje, finansinių įsipareigojimų, o net 32 proc. jaunų amerikiečių baiminasi neatitikti artimųjų lūkesčių. Nuolatinis nuogąstavimas užvaldo didžiąją žmogaus sąmonės turinio dalį. O tuomet psichika ginasi, siųsdama netikrus pavojaus signalus. Žmonės dažniausiai patiria 4 baimės formas, kurias psichoanalitikai vadina didžiosiomis egzistencinėmis baimėmis. Populiariausia – baimė būti savimi, kuri skatina žmogų atsiriboti, trukdo bendrauti, o kartais – net išeiti iš namų. Permainų baimė skirtingais gyvenimo etapais kamuoja absoliučiai visus žmones. Ji trukdo tobulėti ir siekti tikslų. Baimė atsiverti neleidžia užmegzti romantinių ryšių ar susirasti draugų. O neišvengiamybės baimė paprastaikamuoja vyresnio amžiaus žmones, nes jie pradeda suvokti, kad gresia ligos ir mirtis. Ir tai neretai tampa visų kitų baimių pagrindu.

 

Nuo nerimo iki fobijos

 

Įprastomis sąlygomis nerimas gali būti labai naudingas. Jis padeda susikaupti, ruošiantis svarbiam pokalbiui. Nedidelis nerimas prieš egzaminą, mokslininkų teigimu, suteikia galimybę iš atminties klodų ištraukti reikalingą informaciją. Visgi žmogų gali kamuoti ir generalizuotas nerimo sutrikimas. Tai lėtinis susirgimas, pasireiškiantis nuolatiniu jauduliu, įtampa, susierzinimu dėl smulkmenų ar ateities. Ne mažiau problemų sukelia ir vadinamosios neurotinės baimės – sudėtingi konfliktai tarp sąmonės ir pasąmonės, tikrųjų žmogaus poreikių ir socialinės aplinkos: to, kas jam yra primetama iš išorės. Šie sudėtingi psichikos procesai kartais gali virsti fobijomis. Tai itin intensyvios baimės, kurios kyla dėl daiktų ar aplinkybių, beveik nekeliančių realios grėsmės. Bendrosios fobijos apima uždaras erdves, aukštį, vabzdžius, gyvates ar, pavyzdžiui, adatas, iš viso jų yra beveik 300. Daugelis susiformuoja dar vaikystėje, tačiau kartais atsiranda ir suaugusiesiems. Net 37 proc. amerikiečių ko nors bijo labai stipriai, o 20 proc. mano, kad ta baimė jiems trukdo kasdieniame gyvenime. Beveik visi, kamuojami fobijų, prisipažįsta, kad nuolat galvoja apie baimę keliantį objektą ar aplinkybes, dažniausiai šis impulsas kyla prieš užmiegant. Įdomiausia, kad vos 10–15 proc. nuo fobijų kenčiančių žmonių gerai prisimena, kodėl paniškai bijo konkretaus dalyko.

 

Nesuvoktų baimių padariniai

 

Saugioje ir aprūpintoje aplinkoje gyvenantis žmogus neturėtų jausti intensyvios baimės. Visgi būtent sąlyginai patogiai gyvenančius asmenis dažniausiai kamuoja neurotinės baimės, kurių priežastys beveik visada yra individualios. Nepaaiškinamos ir neobjektyvios baimės apimtas žmogus jaučia psichologinę kančią. O ji, deja, yra visiškai beprasmė. Apskaičiuota, kad nuo lengvos obsesinio-kompulsinio sutrikimo formos vien JAV kenčia 20 žmonių iš 1 000. Šis sutrikimas pirmiausia pasireiškia įkyriomis mintimis. Tai stipriai mažina darbingumą, trikdo miegą. Vienus kamuoja nemiga, o kitus – košmarai. Statistika byloja, kad 6 atvejais iš 10 baimės pasireiškia košmarais.Mokslininkai mano, kad nemalonūs sapnai turi stipriausią ryšį su sąmoninga būsena. Košmarai sapnuojami greitų akių judesių miego fazėje, dažniausiai antroje nakties pusėje arba prieš natūraliai prabundant. Manoma, kad kasnakt košmarai kamuoja 5 proc. visų pasaulio gyventojų. Ir tai yra savotiška organizmo gynybinė reakcija, kuri leidžia sąlyginai saugiai išgyventi baimės emociją. Per miegus žmogus blaškosi, prakaituoja ir šaukia – daro tai, ko dieną sau negalėjo leisti. Nekontroliuojamos baimės ir nerimas gali virsti psichosomatinėmis ligomis. Mokslininkai teigia, kad baimė ypač stipriai veikia skrandį, širdį ir kraujotakos sistemą.

 

Ko bijo įžymybės?

 
  • Modelį ir realybės šou žvaigždę Kendall Jenner kankina tripofobija. Jauna moteris šlykštisi skylutėmis.
  • Aktorių Tomą Cruise‘ą kamuoja baimė nuplikti, vadinama peladofobija.
  • Žavioji Holivudo žvaigždė Nicole Kidman bjaurisi drugeliais ir net jų bijo. O štai gyvatės ir vorai iš Australijos kilusiai moteriai nė motais.
  • Komiškais vaidmenimis išgarsėjęs aktorius Zachas Galifianakis kenčia dėl aukščio baimės. Dėl akrofobijos aktorius atsisakė kelių pelningų vaidmenų.
  • Viena gražiausių pasaulio moterų tituluojama aktorė Jennifer Lawrence kankinasi dėl socialinių ryšių baimės, tad su gerbėjais bendrauja labai retai.
 

Specialistės komentaras

Psichologė Eglė Masalskienė

 

Šiuo metu itin populiaru vartoti terminą „nerimo sindromas“. Visgi derėtų atskirti, kad nerimas ir baimė nėra visiškai tapatūs, nors jų kilmė ir panaši. Baimę žmogus neretai gali gana tiksliai apibrėžti, mat bijo konkretaus dalyko – aukščio, šunų ar mirties. O štai kamuojamas nerimo asmuo baiminasi beveik visko. Taigi dažniausiai jis nerimauja dėl ateities ir mąsto: „Kas būtų, jeigu būtų.“ Tikrąsias nerimo priežastis apčiuopti gali būti gana sunku. Vadinamosios neurotinės baimės neretai kyla dėl konkrečių patirčių, pavyzdžiui, vaikystėje žmogus iškrito iš medžio, tad dabar bijo laipioti jais. Ši baimė nėra visiškai nepagrįsta, tačiau reali tikimybė, kad nutiks nelaimė, yra sąlyginai maža. Tokie pojūčiai gali trukdyti kasdieniame gyvenime, nes, užuot susitelkus į veiksmus ir jų atlikimą, susikoncentruojama į savo baimę ir jos išgyvenimą.

 

Tiek kamuojamus nerimo, tiek baimės dažnai linkstama raminti žodžiais: „Atsipalaiduok, juk viskas bus gerai.“ Deja, tai nė kiek nepadeda. Žmogui realiai padėti galima tik pasiūlius kitą mąstymo schemą ar elgesio įprotį, kurie leistų baimę ar nerimą suvaldyti. Būtent todėl tai laikoma sutrikimais ir yra gydoma su specialistų pagalba. Visgi kartais baimes išgydo pats gyvenimas. Būna atvejų, kai žmogus ilgai vengia trikdančios veiklos, o po daugybės metų savo baimes natūraliai pamiršta. Retkarčiais padeda tiesioginis susidūrimas su baimę keliančiu objektu ar situacija. Tai kartojant, pavyksta įveikti baimės mechanizmą – susiformuoja nauja patirtis. Deja, ne viskas taip paprasta. Dažniausiai tenka mėginti atrasti tikrąsias baimių priežastis. O jų yra daugybė. Jas sukelia ne tik konkretūs aplinkoje esantys objektai ar susiklosčiusios situacijos, bet ir paties žmogaus interpretacijos. Su baime susijusi interpretacija gali būti nulemta mąstymo arba suvokimo klaidų – iliuzijų. Mąstymo klaidos pavyzdys galėtų būti klaidingas suvokimas, kad piktas žmogus siekia padaryti kažką blogo, užpulti. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, tokia interpretacija sukelia natūralią baimę, kuri pasireiškia ir fiziškai.

Baimės ligomis tampa tuomet, kai pradeda kelti sunkumų kasdieniame gyvenime. Tuomet jas reikia gydyti. Įvairių krypčių psichologai šiek tiek skirtingais, tačiau iš principo panašiais metodais mėgina padėti pacientams įveikti baimes ir nerimus. Kognityviniai psichologai su baimėmis dirba, atkreipdami dėmesį į žmogaus mąstymo ir elgesio schemas. Galima nustatyti, kaip asmuo yra įpratęs elgtis, ir kartais pavyksta atrasti, su kokia patirtimi baimė yra susijusi. Kai žmogus atranda, kodėl kažko bijo, pajunta atgaivą. Mat suvokia, kad daugelis dabartinių įvykių tik primena baimę, bet nekelia grėsmės. Jis suvokia baimės ir nerimo mechanizmą. Dažnai tai tampa puikia gydymo pradžia. Psichoanalitikai dirba su pasąmone. Jie aptinka įrašytą emocinę patirtį, kurios dažnai negali prisiminti pats žmogus. Įdomu, kad kamuojančios baimės gali būti susijusios ir su pykčio emocija, jos užgniaužimu. Ypač kai pyktis yra socialiai nepriimtinas. Gniaužiamos emocijos neretai pasireiškia signaliniu nerimu. Tai lyg iš atminties klodų kylantys burbuliukai, kuriuos sąmonė tuoj pat mėgina nuslopinti. Atsiranda vidinis konfliktas, kuris virsta signaliniu nerimu.

 

Gana greitai yra įveikiamos tos baimės, kurių kilmę žmogus aiškiai suvokia. Tačiau baimes galima nugalėti ir nesigilinant į tikrąsias jų priežastis. Tuomet baimė yra traktuojama kaip įprotis. O juos juk galima pakeisti. Tai vyksta pamažu, pakopa po pakopos. Jeigu žmogus bijo eiti per tiltą, pirmiausia ateina į jį pažiūrėti, tuomet prisiartina. Tada per tiltą eina su palydovu, o po daugelio treniruočių visą kelią gali įveikti pats. Šiuo būdu nėra pašalinama baimės priežastis, tačiau žmogus išmoksta būti su ja, naudoja kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikas. Taip asmuo tampa stipresnis už baimę. Derinant skirtingas metodikas, galima pasiekti gerų rezultatų. Nors kiekvienas atvejis yra individualus, baimėms įveikti gali pakakti mėnesių. Svarbiausia, kad žmogus būtų motyvuotas ir atliktų namų darbus, formuodamas naujus įpročius.