Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alergija yra XXI amžiaus liga, o šiuolaikiniame pasaulyje ja gali sirgti net trečdalis Žemės gyventojų. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet kaimo vietovių vaikai ir suaugusieji rečiau kenčia nuo alergijos nei didžiųjų miestų gyventojai. Kodėl ir kokie alergenai sukelia blogą savijautą pavasarį?

 

alergija_800x533

Pavasarinių alergijų priežastys

 

Beveik pusė Vakarų šalių gyventojų yra linkę į įvairių rūšių alergijų apraiškas. Tokį didelį alerginių susirgimų procentą galima paaiškinti patogiu gyvenimu: žmogaus imuninė sistema nukreipta į kovą su mikrobais, kurių šiuolaikiniame gyvenime praktiškai nesutinkame. Todėl organizmas pradeda reaguoti į maisto dirgiklius ar augalų žiedadulkes.

 

Prekybos centrų produktai yra skirti ilgam galiojimo laikui, todėl jie yra apdorojami antibiotikais ir pesticidais. Prie to galima pridurti, kad daugelis gydosi patys, patys sprendžia kada vartoti antibiotikus, kurie tiesiog naikina naudingus žmogaus mikroorganizmus.

 

Tačiau iki šiol mokslininkai nepateikė aiškaus atsakymo, kodėl atsiranda alergija. Dažnai tai yra paveldimas veiksnys, tačiau kiekvienais metais žmonių, kuriems alergija išsivysto suaugus, procentas didėja.

 

Alergenų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį sąrašas

 

Kiekviena šalis turi savo unikalių alergenų sąrašą, į ką reaguoja jos gyventojai. Kai kurie alergenai pavasarinę alergiją sukelia dažniau nei kiti. Sužinokite, kokie yra potencialūs dirgikliai mūsų šalyje pavasarį.

 
  • Pirmąją vietą šiame alergologų sudarytame sąraše užima ambrozijų ir kiečių žiedadulkės. Šiuo atveju organizmas į dirgiklį reaguos sukeldamas alerginį rinitą (slogą), konjunktyvitą (akių uždegimą), bronchinę astmą, atopinį dermatitą,
  • Antrą vietą šiame sąraše užima medžiai: beržas, alksnis, ąžuolas, lazdynas. Pavasarį jų žiedadulkės gali nukeliauti įspūdingą 300 km atstumą. Pakanka vos kelių žiedadulkių, kad kiltų sunki alerginė reakcija.
  • Dar vienas alergenas, varginantis lietuvius, yra pievų žolės – motiejukai ir rugiai. Todėl alergiški žmonės turi būti atidūs vaikščiodami užmiestyje.
  • Lietuvoje yra pakankamai didelis procentas alergiškų tam tikriems maisto produktams žmonių, nors alergija maistui vis dar dažniau pasitaiko vaikams, ypač iki vienerių metų. Tokią alergiją gali sukelti kiaušinių baltymai ir karvių pienas. Deja, alergija maisui gali peraugti į atopinį dermatitą ar egzemą.
  • Alergija gyvūnų plaukams yra dar viena šiuolaikinio pasaulio rykštė. Dažniausiai alergiją gyvūnams sukelia katės ir šunys, bet žmonės gali būti alergiški ir arklių bei jūros kiaulyčių plaukams.
  • Dar viena alergijos rūšis – namų dulkių erkutės, gyvenančios ant žmogaus biologinių produktų ir aptinkamos net steriliose operacinėse.
  • Po nukritusiais lapais gyvenantys pelėsiai alergiją taip pat gali sukelti įvairaus amžiaus žmonėms. Tokie grybai mėgsta drėgmę, todėl dažniausiai alergija pasireiškia pavasarį ir rudenį, tačiau pasitaiko ir vasarą po liūčių. Jie gali sukelti sunkią bronchinės astmos formą, todėl į grybavimą ar pasivaikščiojimus pavasariniame miške nežvelkite lengvabūdiškai.
  • Paskutinė alergija yra alergija uodų ir kitų vabzdžių įkandimams, bet ne visada ją sukelia būtent įkandimai. Dažnai žmonės, turintys kvėpavimo takų alergiją, stipriau reaguoja į vabzdžių įkandimus.