Rusijos rytuose, Jakutijoje žmonės pasakoja legendas apie užkeiktą vietą kažkur miškuose. Tą vietą vietiniai vadina gaisro nuniokotu erelio lizdu. Sakoma, kad čia kojos nekelia net elnias. Žmonėms čia lankytis taip pat pavojinga: jie gali pasijusti blogai arba net pradingti. Kai kurių dingusių žmonių kūnai po kurio laiko randami, tačiau daugelis taip ir lieka pradingę amžiams šiuose keistuose ir šiurpiuose miškuose.

 

1949 metais šioje vietoje paslaptingą Patomskio kraterį atrado geologas Vadimas Kolpakovas. Tai buvo maždaug 160 metrų pločio ir 40 metrų (viršūnė 76 metrai) aukščio pylimas, sudarytas iš klinčių.

 

Dėl šio kraterio kilmės mokslininkai iki šiol nesutaria. Vienose teorijose teigiama, kad krateris susiformavo įvykus galingam požeminiam sprogimui, kiti, kad jis susiformavo, į žemę nukritus milžiniškam, nežemiškos kilmės luitui.

 

Labiausiai tikėtinas aiškinimas, kad kraterį suformavo milžiniška Tunguskos meteorito uolienų skeveldra, nuskriejusi į tankius Sibiro miškus 1908 metais. Yra dar viena teorija, kad krateris yra vulkaninės kilmės. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip tiesa, nes kraterio forma atrodo labai panašiai. Tačiau mokslininkai šiek tiek abejoja, ar tikrai taip galėjo nutikti, nes krateris yra labai neįprastas. Patomskio kraterio centre yra  15 metrų skersmens pusiau apvalaus kupolo pavidalo ertmė. Tokie ugnikalniai net ir gilioje senovėje negalėjo egzistuoti.

 

Kalba žmonės, kad Patomskio kraterį galėjo sukurti senovės civilizacijos, slaptos J. Stalino darbo stovyklos kaliniai, net nukritęs neatpažintas skraidantis ateivių objektas ar net du NSO. Atsirado net liudininkų, kad šioje vietoje per Tunguskos katastrofą žemėn nukrito ateivių erdvėlaivis.

 

Iki šiol yra neatsakytų klausimų apie šį fenomenalų radinį, gąsdinantį žmones. Pavyzdžiui, kodėl ant kūgio pavidalo kraterio šlaitų neauga jokia augmenija. Radiacijos lygis šioje vietoje dabar yra gerokai sumažėjęs, tačiau yra įrodymų, kad kažkada jis buvo net labai aukštas.