Galų gale sulaukėme gražių orų, tačiau ne visus jis džiugina. Pavasarį nemažai žmonių vargina niežtinčios, ašarojančios akys, sloga ir čiaudulys. Pasirodo, pavasarinių alergijų simptomus galima sušvelninti šiek tiek pakoregavus mitybą. Tačiau reikėtų žinoti, kad vien maistas stebuklų nepadarys. Tačiau vaisiai ir daržovės teigiamai veikia organizmą. Juose gausu mikroelementų, kurie padeda išsaugoti gerą sveikatą. Maistas net gali apsaugoti nuo alergijų.

 

alergijos

Patarimai, ką valgyti, kad pavasarį nevargintų alergijos:

 
  • Į dienos valgiaraštį įtraukti svogūnus, paprikas, uogas ir petražoles, kurios turi kvercetino. Kvercetinas – tai natūrali augalinė cheminė medžiaga. Jis gali padėti slopinti alergines reakcijas.
 
  • Šilauogėse yra daug minėto kvercetino, kuris blokuoja histaminus ir padeda kontroliuoti simptomus. Šilauoges galima valgyti vienas, tačiau jos tinka ir įvairiems kokteiliams pagardinti. Pavyzdžiui gali paruošti skanų ir sveiką (saugantį nuo alergijų) kokteilį iš šilauogių, šaldyto banano, lieso pieno, kakavos miltelių, migdolų sviesto ir medaus. Tai gali būti puikūs sveiki pusryčiai, suteikiantys energijos visai dienai.
 
  • Kivis – egzotinis vaisius su plaukuota, ruda žievele yra turtingas vitamino C. Jis taip pat slopina alergines reakcijas. Vitamino C gaunama iš daugelio šviežių produktų, įskaitant apelsinus ir kitus citrusinius vaisius.
 
  • Ananasuose yra fermento bromelaino. Teigiama, kad bromelainas padeda mažina uždegiminius organizmo procesus ir alerginių ligų (astmos) simptomus.
 
  • Tunas, lašiša, skumbrė turi sveikų omega 3 riebiųjų rūgščių. Omega 3 padeda mažinti uždegimus. Rekomenduojama vartoti dvi porcijas žuvies per savaitę. Japonų tyrimas parodė, kad moteris, kurios reguliariai valgė žuvį, vargino silpnesnės formos šienligė (alerginis rinitas).
 
  • Kefyras – tai rauginto pieno gėrimas, turtingas probiotikų. Jame yra gerųjų bakterijų, kurios gyvena žarnyne. Gera žarnyno mikroflora gali apsaugoti ar net padėti išvengti sezoninių alergijų. Probiotikų galima gauti iš fermentuotų maisto produktų. Kiti geri ir rekomenduotini maisto produktai – rauginti kopūstai ir korėjietiški kopūstai kimči.
 
  • Pomidorų padažas yra antioksidantų šaltinis. Jame yra vitamino A, kuris gali sumažinti alergines reakcijas. Be to, ant daugelio vaisių ir daržovių gali būti likę žiedadulkių, todėl padažą iš pomidorų yra saugiau vartoti negu grynus pomidorus. Verdant padažą alergenai žūsta ir produktas tampa visiškai saugus vartoti.
 
  • Vietinis medus. Tyrėjai šį produktą vertina prieštaringai. Nuomonių, ar medus gali padėti nuo alergijų ar ne, taip pat yra įvairių. Teigiama, kad pradėjus kasdien vartoti po nedidelę dozę medaus pavasario sezono pradžioje organizmas tampa atsparus neigiamam vietinių žiedų alergenams. Taip galima išvengti žydinčių beržų alergijos, nes jų žiedadulkių patenka į pavasarinį medų. Tai nėra patvirtina moksliniais tyrimais, tačiau pabandyti gali būti verta!
 
  • Gurkšnoti žaliąją arbatą. Arbata su ir be kofeino yra rekomenduojama vartoti alergiškiems asmenims. Arbatžolėse yra natūralių antihistaminų, kurie padeda slopinti alergines reakcijas. Šienligės sezono metu rytą rekomenduojama pradėti nuo puodelio žaliosios arbatos. Tai padės išvengti rytais kamuojamo intensyvaus čiaudulio.
 
  • Vengti labai aštraus maisto, kai prasideda intensyviausias žiedadulkių sezonas.
 
  • Nuo sezoninių alergijų kenčiantiems žmonės rekomenduojama Viduržemio jūros dieta, kurioje daug vaisių, daržovių, pupų, visadalių grūdų, žuvų, alyvuogių aliejaus ir mažiau mėsos.
 
  • Nevalgyti žalio maisto, kai žiedadulkių sezonas intensyviausias. Vaisius, daržoves šiuo metu rekomenduojama apvirti, apkepti, patroškinti, kad juose sumažėtų potencialių alergenų.
 
  • Maistą gardinti vasabiais – jie padės lengviau kvėpuoti ir sumažins alergijos simptomus.
 
  • Sumažinti dienos kalorijų kiekį ir numesti svorio. Moksliniai tyrimai pademonstravo, kad astmos simptomai pagerėjo po to, kai tyrimų dalyviai numetė svorio.
 
  • Mažinti druskos suvartojimą. Keletas mokslinių tyrimų patvirtino, kad druskos sumažinimas gali pagerinti plaučių funkciją. Vartojant mažiau druskos gali tekti net sumažinti vaistų nuo astmos ir alergijų dozes.
 
  • Vengti greitojo maisto. Naujosios Zelandijos tyrimas, kuriame dalyvavo per 1300 vaikų, parodė, jog tie, kurie valgė mėsainius retai ar bent kartą per savaitę, turėjo didesnę riziką patirti astmos priepuolį negu tie vaikai, kurie greitojo maisto apskritai nevalgė. Dietą nuo astmos ir pavasarinių alergijų turėtų sudaryti daug vaisių, daržovių ir žuvies patiekalų, o štai greitajam maistui vietos neturėtų likti!