Karalienė Semiramidė buvo viena įdomiausių, žymiausių ir galingiausių politinių figūrų senovės istorijoje. Tačiau jos gyvenimą gaubiamas paslapčių šydo, nes apie šią karalienę ir karę žinoma labai mažai. Semiramidė arba Šamuramata buvo legendinė karaliaus Nino žmona, padėjusi jam atsisėsti į sostą Asirijoje ir valdžiusi Asirijos imperiją nuo 811 iki 806 metų pr. Kr. Kaip iš tikrųjų atrodė gyva Semiramidė dabar duomenų maža, tačiau pasaulio menininkai mėgsta jos atvaizdą interpretuoti. Kaip 1915 metais ją įsivaizdavo britų tapytojas Ernestas Wallcousinsas galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

semiramide

Dėl pasiekimų ir įtakos karalienė buvo prieštaringai vertinama, garsi ir galinga valdovė. Pagal ją buvo pavadinamos senovės istorijos vietos Asirijoje, Mesopotamijoje, Mažojoje Azijoje, Arabijoje ir Kaukaze. Netgi Viduramžiuose senas Armėnijos miesto, Vano, pavadinimas buvo Šamiramagerdas (išvertus iš armėnų kalbos tai reiškia – Semiramis arba Semiramidė).

 

Senovės legendos byloja, kad ši paslaptinga moteris buvo žuvų deivės Derketo iš Askalono Sirijoje ir mirtingojo vyro dukra. Kai Semiramidė dar buvo kūdikis motina ją paliko vieną ir pati nusiskandino. Mažą vaiką maitino balandžiai, kol vieną dieną ją rado karališkosios šeimos piemuo Simas ir ją užaugino. Dėl šios priežasties Semiramidė paveiksluose dažniausiai vaizduojama su balandžiais.

 

Jauna mergina ištekėjo už Oneso arba Menono, vieno iš Nino generolų. Kalbos apie karalių Ninusą, Asirijos sostinės Ninevijos įkūrėją ir karalienę Semiramidę, pirmiausiai buvo užrašytos Persijos istorijos knygose, kurias sudarė istorikas Ktesijus iš Knidos (400 m. pr. Kr.), kuris teigė, kad kaip Artakserksio II teismo gydytojas, turėjęs priėjimą prie karališkųjų istorinių įrašų. Vėliau Ktesijaus iš Knidos istoriją baigė pildyti senovės graikų istorikas, Diodorus Siculus.

 

Karalių Niną be galo žavėjo Semiramidė ir jis ją laikė narsia moterimi. Jis paprašė Oneso apsikeisti žmonomis ir pažadėjo jam savo dukterį, bes Onesas atsisakė. Tada karalius Ninas pagrasino Onesui išdurti akis, nebent jis paklustų karaliaus įstatymui. Tai Onesą labai išgąsdino ir jis nusižudė.

 

Semiramidė ir karalius Ninas susituokė ir susilaikė sūnaus Ninjo, bet jų šeimos laimė netruko ilgai.

 

Po to, kai karalius Ninas užkariavo Aziją, įskaitant Baktrijos karalystę, jį mirtinai sužeidė paleista priešo strėlė. Tada Semiramidė, persirengusi sūnaus drabužiais, pergudravo velionio vyro armiją ir privertė ją klausyti jos nurodymų, nes kariuomenės vadai manė, kad įsakymus duoda naujas šalies valdovas.

 

Kada karalius Ninas mirė, Semiramidė tapo Asirijos valdove. Ji karaliavo 42 metus ir savo valdymo metais ji sėkmingai užkariavo daug teritorijų Azijoje. Nėra jokių abejonių, kad karalienė Semiramidė buvo puiki valdovė, antraip jai nebūtų pavykę taip ilgai išsaugoti sosto. Asirijos imperijoje moterims paprastai nebuvo leidžiama užimti tokių pozicijų ir turėti moterų valdovę buvo kažkas sunkiai suvokiamo, nebent ji turėtų pakankamai galios, kad galėtų išsaugoti savo valdžią.

 

Karalienė Semiramidė taip pat atstatė senovės Babiloną ir įsakė pastatyti jį juosiančią plytų sieną, kuri apsaugotų nuo priešų. Taip pat ji įkūrė keletą rūmų Persijoje, įskaitant Ektabaną. Trokšdama dar daugiau galios valdovė prie ir taip labai didelės imperijos prijungė dar ir Libiją bei Etiopiją.

 

Pradėjusi karą su karaliumi Stabrobatu Indijoje valdovė įsakė amatininkams sukurti armiją netikrų dramblių, kad apgautų indus ir jie pamanytų, kad jai iš tikrųjų priklauso tiek gyvų dramblių. Iš pradžių jai sekėsi, bet kontratakoje moteris buvo sužeista ir likusį laiką praleido gydydamasi vakarinėje Indo slėnio dalyje.

 

Nors buvo labai išmintinga, tai neapsaugojo nuo jos pačios sūnaus. Kai sūnus paaugo, pareikalavo, kad jis būtų paskirtas karaliumi, bet Semiramidė nesutiko, nes bijojo prarasti savo galią. Ji net bandė savo sūnų nužudyti, bet pastarasis buvo vikresnis ir, griebęs kardą, pats ją nužudė.

 

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Semiramidė išrado politeizmą ir deivių garbinimą. Taip pat manoma, kad Semiramidė buvo karaliaus Nimrodo žmona. To paties Nimrodo, kuris pastatė biblinį Babelio bokštą. Tačiau Biblijoje nėra minima karaliaus Nimrodo žmona, todėl iki galo nėra aišku, ar tai tiesa, ar mitas. Apskritai, žvelgiant iš dabarties perspektyvos, Semiramidės gyvenimas ir valdymas atrodo kaip mitas ir neaišku, kur prasideda realybė. Dar teigiama, kad karalienė Semiramidė buvo deivė Ištarė, pagimdžiusi sūnų Gilgamešą.