Paslaptingiausios pasaulyje religijos

Šešėlinės religijos kelia pavojų pagrindinėms. Tai, kas vienoje žmonių grupėje vadinama pamaldumu, kitoje yra ne kas kita kaip erezijos. Nesvarbu, kiek nedaug žmonių sudarytų kai kurias religines bendruomenes, jos išlieka, net tada, kai tikintieji yra persekiojami ir kitaip engiami.

9 paslaptingiausios pasaulyje religijos:

• Kandoblė. Tikėjimas Brazilijoje atsirado kartu su iš Afrikos atgabentais vergais. Jame susipina katalikybė ir Vakarų Afrikos tradicijos. Jie tiki visagaliu Dievu, kuriam padeda daug kitų dvasių. Netiki gėriu ir blogiu, tik likimu. Ritualuose aukoja mineralus, augalus ir gyvūnus. Tikima, kad kiekvienas žmogus turi savo orišą, kitaip tariant sielą, kuri kontroliuoja likimą ir saugo nuo nelaimių. Brazilija buvo paskutinė šalis, panaikinusi vergiją. Pusė Brazilijos gyventojų save laiko juodaodžiais, nors jie turi labai nedaug politinės galios. Čia yra įkurta ir kandoblė partija.

• „Paslėptųjų krikščionių“ (Kakure Kirishitan) tikėjimas. Japonijoje Tokugavos šogunatas šią religiją uždraudė. Pogrindyje ši religija buvo 450 metų nuo 1873 m. Religijoje susimaišė katalikybės, šintoizmo ir budizmo tikėjimas.

• „Yazidi“. Šiai įslaptintai religijai priklauso apie 700 tūkst. žmonių, tačiau net ir jie ne viską žino apie šią religiją. Šventosios knygos slepiamos nuo pasauliečių. Tie, kuriems atskleidžiamos tikėjimo paslaptys, privalo prisiekti, kad niekam jų neišplepės. Į pašaliečius jie žiūri nepatikliai. Osmanų imperijos laikais tikintiesiems teko patirti genocidą. Įdomu, kad tiek „Al-Qaida“, tiek „ISIS“ juos laiko išdavikais. Jie tiki krikšto sakramentu, prieš eidami į bažnyčią nusiauna batus. Gaisrą laiko dieviškojo apsireiškimo ženklu. Meldžiasi tris kartus per dieną, tačiau atsisukę į Saulė, o ne į Meką kaip daugelis musulmonų.

• Naujosios Meksikos „Paslėptųjų žydų“ tikėjimas. XV amžiuje Iberijos pusiausalis buvo antisemitiškas. Klajokliai žydai, gyvenę Ispnijoje daug šimtmečių, buvo priversti mirti. Norėdami išvengti mirties daugelis žydų apsikrikštijo, bet ir toliau slaptomis praktikavo savo tikėjimą. Naujoji Meksika priglaudė šią slaptą žydų sektą. Jie čia apsigyveno, kad Inkvizicija pasiekė Meksiką. Žydams teliko bėgti slėpti į kalnuotąją Naująją Meksiką.

• Santerija arba Šventųjų kelias. Šį tikėjimą į Kubą atvežė vergai. Atsirado XVIII amžiuje tarp cukranendrių plantacijose dirbančių jorubų tautos žmonių iš Vakarų Afrikos (Nigerijos). Jie pradėjo naudoti katalikų šventuosius kaip afrikietiškas orišas, pusdievių savybių turinčias dvasias. Tačiau netrukus ši religija buvo uždrausta. Pirmiausiai tai padarė plantacijų savininkai, o paskui diktatorius F. Castro. Religija neišnyko, tik pasitraukė į šešėlį. Tikėjimas perduodamas žodžiu iš kartos į kartą. Daugelį ritualų, pavyzdžiui, gyvulių aukojimą, gali matyti tik dvasininkai, vadinamieji Santeros.

• Kinų slaptosios visuomenės. Oficialiai Kinija yra ateistinė valstybė. Komunistų partija pripažįsta tik 5 tikėjimus: budizmą, taoizmą, islamą, katalikybę ir protestantizmą. Tačiau nemažai žmonių neranda atsakymų šiose religijose ir įsitraukia į pogrindinių religijų bendruomenes. Kinijoje šiandien jau gyvena 65 milijonai krikščionių, nepaisant to, kad jie išpažįsta savo tikėjimą paslapčia. Gali būti, kad Kinija greitai taps šalimi, kurioje gyvena daugiausiai krikščionių.

• Umbanda religija. Ši religija atsirado Brazilijoje. Jos pradininku laikomas mediumas Fernandino de Moraes, kuris sukūrė religiją, kurioje susipina Afrikos tradicijos, katalikybė, spiritizmas ir tenykščiai papročiai. Viena jos atšaka („Quimbanda“) praktikuoja juodąją magiją. Manoma, kad yra apie 400 tūkst. tikinčiųjų, iš kurių daugelis tikėjimą praktikuoja paslapčia. Daugelis vietinių mano, kad jie garbina velnią. Kitos bažnyčios siekia susidoroti su šiuo tikėjimu.

• Drūzų tikėjimas. Slaptasis tikėjimas kadaise atsiskyrė nuo Islamo. Jame susimaišę krikščionybės, induizmo ir graikų filosofijos elementai. Drūzai pasklidę po Viduriniuosius Rytus. Žlugus Osmanų imperijai daugelis įsikūrė Sirijoje, Libane, Jordanijoje ir Izraelyje. Jie atliko svarbų vaidmenį Viduriniųjų Rytų istorijoje. Jie apgynė Libaną nuo kryžiuočių ir išsikovojo autonomiją Osmanų imperijoje. Jie apsistojo kalnuotoje teritorijoje, palankioje saugoti tikėjimo paslaptis. Tik išskirtiniams asmenims, vadinamiems „uqqal“, leidžiama dalyvauti religinėse apeigose be apribojimų ir suteikiamas priėjimas prie šventųjų raštų.

• „Xueta“ religija. Tai yra „slaptųjų žydų“ tikėjimas Maljorkoje. Pavadinimas kilo iš katalonų kalbos žodžio, reiškiančio „kiauliena“. Inkvizicijos laikais tikintieji buvo prievarta apkrikštyti, tačiau daugelis ir toliau slapta praktikavo šią judaizmo atšaką. Saloje, kurioje gyvena apie 86 tūkst. gyventojų, „Xueta“ religiją išpažįsta apie 20 tūkst. Tokioje nedidelėje teritorijoje sunku nuslėpti savo tikėjimą, todėl jie pamažu išsikovoja vis daugiau teisių. Pavyzdžiui, neseniai Maljorka viešai atsiprašė už 1631 metais įvykdytas žudynes, kurių metu viešai buvo sudeginti 37 „Xueta“ religijos tikintieji.