Vieniems baklažanų skonis primena mėsą, kitiems – grybus. Įvairiose šalyse jie kepami ant grotelių, verdami garuose ar vandenyje, kartais netgi valgomi žali. Tačiau ne visi žino, iš kur jie atkeliavo, kuo naudingi ir kodėl mirkomi.

 

baklazanai (1)

Antioksidantų bomba

 

Baklažanuose gausu ne tik vitaminų ir mikroelementų, bet ir antioksidantų. Šios medžiagos padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Tyrimai parodė, kad antioksidantai sergsti nuo daugelio lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ar vėžys. Baklažanuose apstu antocianų – antioksidantinių savybių turinčių pigmentų, kurie lemia ryškią spalvą. Ypač naudingas antioksidantas nasuninas. Daugybė tyrimų mėgintuvėliuose patvirtino, kad jis veiksmingai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.

 

Širdies sveikata

 

Kai kurie tyrimai rodo, kad baklažanai dėl antioksidantų gausos mažina širdies ligų riziką. Tiriant triušius, kuriems buvo padidėjęs kenksmingojo cholesterolio kiekis, 2 savaites kasdien duota po 10 ml baklažanų sulčių. Tyrimo pabaigoje jų kraujyje sumažėjo blogojo (MTL) cholesterolio ir trigliceridų, kurių perteklius gali lemti didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kiti tyrimai parodė, kad baklažanai gali turėti apsauginį poveikį širdžiai. Tirti gyvūnai 30 dienų šerti žaliais arba keptais baklažanais. Abiejų rūšių patiekalai pagerino širdies veiklą ir sumažino infarkto sunkumą. Nors šie rezultatai teikia vilčių, svarbu atkreipti dėmesį, kad dabartiniai tyrimai apsiriboja tyrimais su gyvūnais arba mėgintuvėliuose. Norint įvertinti, kaip baklažanai veikia žmonių sveikatą, reikia išsamesnių tyrimų.

 

Cukraus kraujyje kontrolė

 

Norint labiau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, į dienos valgiaraštį verta įtraukti baklažanų. Visų pirma dėl to, kad šiose daržovėse gausu ląstelienos, kuri pereina per virškinimo traktą nepažeista. Skaidulos gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, nes sulėtina virškinimą ir cukraus įsisavinimą organizme. Tuomet išvengiama staigių gliukozės šuolių. Kiti tyrimai rodo, kad polifenoliai, esantys tokiuose maisto produktuose kaip baklažanai, gali lėtinti cukraus įsisavinimą ir didinti insulino išsiskyrimą, o tai padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Baklažanai puikiai dera su diabeto kontrolės mitybos rekomendacijomis, pagal kurias svarbiausia, kad dietoje būtų daug visų dalių grūdų ir šviežių daržovių.

 

Daili figūra

 

Kaip minėta, baklažanuose daug ląstelienos ir mažai kalorijų, todėl jie puikiai tinka bet kokiam svorio metimo režimui. Skaidulos lėtai juda virškinimo trakte ir skatina sotumo jausmą, taigi suvartojama mažiau kalorijų. Vienoje porcijoje žalių baklažanų (maždaug 82 g) yra apie 3 g ląstelienos ir tik 20 kcal. Be to, ruošiant dietinį maistą, baklažanai naudingi kaip daug ląstelienos turintis nekaloringas produktas.

 

Apsauga nuo vėžio

 

Baklažanuose esantys specifiniai SRG glikozidai padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Šie junginiai randami tik kai kuriuose bulvinių šeimos augaluose, tarp jų ir baklažanuose. Ištirta, kad SRG gali sukelti vėžinių ląstelių žūtį, taip pat sumažina tam tikrų vėžio rūšių atsinaujinimo riziką. Nors moksliniai tyrimai yra riboti, įrodyta, kad šie glikozidai ypač veiksmingai sergsti nuo melanomos, kai naudojami tiesiai ant odos. Be to, dažnai teigiama, kad mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda išvengti kasos, skrandžio, storosios žarnos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir krūties vėžio. Tačiau dar reikia atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis, siekiant išsiaiškinti, kaip baklažanuose esantys junginiai gali konkrečiai paveikti sergamumą vėžiu.

 

Eglė Lazauskienė

Specialistės komentaras

„Antėja“ gydytoja Eglė Lazauskienė

www.anteja.lt

 

Baklažanai – daug skaidulų ir mažai kalorijų turintis maistas, kuriame gausu maistinių medžiagų ir kuris turi daug naudos sveikatai. Nuo mažesnės širdies ligų rizikos iki cukraus kiekio kraujyje kontrolės ir svorio mažinimo – baklažanai yra paprastas ir skanus bet kokios sveikos mitybos priedas. Jie turi antioksidantų, tokių kaip vitaminai A ir C, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Taip pat apstu natūralių augalinių cheminių medžiagų, vadinamų polifenoliais, kurie padeda ląstelėms geriau apdoroti cukrų. Todėl, jei sergate cukriniu diabetu, šią daržovę drąsiai įtraukite į mitybą.

 

Baklažanai turi solanino, kuris gali pabloginti uždegimines reakcijas, prastina sveikatos būklę sergant tokiomis ligomis kaip artritas. Nėra tvirtų įrodymų, kad mažas solanino kiekis baklažanuose pablogina artrito simptomus, bet jei pastebėjote, kad suvalgius baklažanų sąnarių skausmas paūmėja, venkite šios daržovės.

 

baklazanai (2)

Įdaryti baklažanai

 

  • 1 kg baklažanų
  • 500 g maltos kiaulienos
  • Šaukštas pomidorų pastos
  • Vyšninių pomidorų pagal skonį
  • Svogūnas
  • 50 g sviesto
  • Aliejaus kepti
  • 120 g lydyto sūrio
  • Druskos, maltų pipirų, kitų prieskonių pagal skonį
  • Žalumynų pagal skonį

 

Baklažanus nuplauti, perpjauti, išskobti minkštimą, pasūdyti ir palikti 15 min., kad sumažėtų kartumas. Pakepinti supjaustytą minkštimą. Sudėti mėsą, paskaninti prieskoniais ir kepti dar kelias minutes. Nulupti, susmulkinti ir į keptuvę suberti svogūną. Baigiant kepti įmaišyti pomidorų pastą, lydytą sūrį ir apie 3 min. troškinti ant mažos kaitros. Baklažanų puseles sudėti ant kepimo popieriaus. Į kiekvieną dėti po gabalėlį sviesto, įdaryti mėsa ir pomidorais. Kepti apie 25 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 ℃. Užberti smulkintų žalumynų ir patiekti.

 

4 porcijos

100 g 170 kcal

Ruošti 1 val.

 

baklazanai (4)

Baklažanų pica

 

  • 2 baklažanai
  • 200 g pomidorų padažo
  • 80 g vyšninių pomidorų
  • 100 g mocarelos
  • 10 g bazilikų
  • Druskos pagal skonį

 

Baklažanus supjaustyti plonomis riekelėmis, sudėti ant kepimo popieriaus, pabarstyti druska ir kepti 20 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 ℃. Sutarkuoti mocarelą, pomidorus supjaustyti kubeliais. Ant kiekvienos baklažanų riekelės užpilti po šaukštą pomidorų padažo, užberti smulkintų pomidorų, bazilikų ir mocarelos. Kepti apie 5 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 ℃.

 

4 porcijos

100 g 163 kcal

Ruošti 50 min.

 

baklazanai (3)

Baklažanų suktinukai su pestu ir sūriu

 

  • 2 baklažanai
  • 150 ml pesto padažo
  • 150 g fetos
  • Alyvuogių aliejaus kepti

 

Baklažanus užpilti šaltu vandeniu ir palikti mirkti 30 min., kad sumažėtų kartumas. Supjaustyti plonomis juostelėmis, sūrį – kubeliais. Baklažanus kepti iš abiejų pusių, kol šiek tiek apskrus. Paskaninti prieskoniais. Kai truputį atvės, patepti pestu, sudėti sūrį, susukti ir sutvirtinti mediniais pagaliukais.

 

4 porcijos

100 g 234 kcal

Ruošti 50 min.

 

Įdomu

  • Botaniniu požiūriu baklažanai yra uoga, bet gastronominiu – daržovė.
  • Istoriniai šaltiniai rodo, kad laukiniai baklažanai augo Indijoje prieš 4000 metų. Šioje šalyje iki šiol veša laukinių baklažanų veislės.
  • Pirmieji baklažanus sukultūrino ir pradėjo auginti kinai V a. pr. Kr.
  • Lapai ir žiedai nuodingi.
  • Italai baklažanus vadina melanzana – pamišimo obuoliu. Anksčiau manyta, kad paragavus jų galima išprotėti.
  • Ištirta, kad iš visų daržovių baklažanuose nikotino kiekis didžiausias.
  • Japonai turi įdomią patarlę apie baklažanus: „Laimingiausi Naujųjų metų ženklai – pirmiausia Fudzijamos kalnas, paskui sakalas ir galiausiai baklažanas.“

 

Spausdinti