Sparčiai besikeičiančiose visuomenėje, kurioje itin aktualus ekologijos ir tvarumo klausimas, pokyčiai neaplenkia ir laidojimo sektoriaus. Šiai dienai Lietuvoje jau kas penktos laidotuvės vyksta pasirinkus kremavimo paslaugas. Tokiu būdu ne tik atsisveikinimas su mirusiuoju tampa švelnesniu procesu, bet ir tausojama gamta, žemės neužteršiant chemija ar ilgus metus neyrančiomis medžiagomis.

 

DSC_8596

Sekmadieniais „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje rodomoje laidoje „Gyvenimas versle“ kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

 

Krematoriumą sudėtinga vadinti standartiniu verslu, tačiau prieš dešimtmetį Kėdainiuose pradėjęs kilti pirmasis modernus „Lietuvos krematoriumas“ šiandien jau skaičiuoja penktus gyvavimo metus. Jo teikiamos paslaugos sparčiai populiarėja, mat šalyje požiūris į laidotuves vis pasaulietiškėja, siekiant, jog atsisveikinimas su mirusiuoju sietųsi su šiltais prisiminimas.

 

„Europoje buvome paskutinė šalis, kuri neturėjo savo krematoriumo ir matant, kad visos tendencijos bei pasaulietiškas požiūris į laidotuves ateina ir į mūsų šalį, buvo pradėta vystyti krematoriumo idėja. Nuo idėjos atsiradimo iki pirmos kremacijos užtruko apie penketą metų. Iš vienos pusės mūsų darbas yra verslas, bet nepaisant to, mūsų misija – padėti, kad tos sunkios akimirkos praeitų kuo lengviau. Kiekvienas anksčiau ar vėliau esame buvę laidotuvėse ir tos senosios tradicijos neatrodo pasaulietiškai, o kremavimas gali išspręsti daugybę problemų, tiek estetinių, tiek emocinių. Būtent dėl lengvesnių akimirkų žmonėms, kuriems tenka atsisveikinti su savo artimuoju, mes ir dirbame“, – laidoje pasakos krematoriumo direktorius Bernardas Vilkelis.

 

Pasak pašnekovo, pirmaisiais veiklos metais susidomėjimas kremavimo paslauga siekdavo tik keli procentus, tačiau šiuo metu skaičiuojama, jog praktiškai kas penktas mirusysis yra kremuojamas jo paties ar jo artimųjų pageidavimu. Tokie laidojimo ritualų pokyčiai juntami ir dėl aktyvesnio požiūrio į ekologiją. Kremavimui skirti karstai gaminami iš natūralių medžiagų, o laidojant tradiciniu būdu į žemę užkasamas didelis kiekis metalo, plastiko, dažų ir sintetikos.

 

„Atsisveikinimas su kremuotais palaikais būna šiltesnis ir labiau prisimenamos paskutinės akimirkos, praleistos su mirusiuoju, o ne užsifiksuojamas statinis vaizdas, gulinčio žmogaus karste. Tačiau kitas aspektas yra ekologija, kuo mes dabar visi rūpinamės. Kremuoti palaikai yra visiškai netaršūs, o jeigu laidojam žmogų tradiciniu būdu – karstu į žemę – į gruntinius vandenis patenka įvairių medžiagų, kurios dalinai teršia ir pačią žemę“, – pasakos direktorius.

 

Atsisveikinimo salės, iš kurių mirusieji perkeliami į patalpas su kremavimo linijomis, yra nedidelės ir jaukios, o pro stoglangius čia sklinda dienos šviesa, kad paskutinės akimirkos su velioniu būtų kaip įmanoma šviesesnės. Kremavimo įrenginių patalpoje, kur įvyksta paskutinis kelių minučių atsisveikinimas, yra du karstų įkėlimo mechanizmai į dvi kremavimo linijas. Iš čia karstas automatizuotu būdu yra įkeliamas į kremavimo įrenginį. Šiuo metu projektuojama ir trečioji kremavimo linija, kuri per metus suteiks galimybę kremuoti iki 15 tūkst. palaikų.

 

„Per ilgametę patirtį sulaukiame klausimų kaip vyksta pats procesas, ar kremavimas yra pripažįstamas bažnyčios, todėl mes konsultuojame, nuraminame. Susiduriame su žmonėmis jų vienomis sunkiausių akimirkų gyvenime, suprantame, kad mūsų profesionalumas, atliekant paslaugą, turės teigiamos įtakos atsisveikinant su artimuoju. Tai yra pagarbus ritualinis kremavimas, pasaulietiškas požiūris, bet išlaikome pagarbą, išlaikome ritualus, kurie čia vyksta ir tokiu būdu stengiamės padėti žmonėms“, – sekmadienio laidoje pasakos krematoriumo direktorius.

 

Kita laidos tema: gražios šypsenos paslaptis

 

Graži šypsena ir ją puošiantys sveiki dantys ne tik išskiria laimės hormonus, bet ir suteikia pasitikėjimo savimi. Būtent šia neatsiejama žmogaus įvaizdžio dalimi jau kone du dešimtmečius sėkmingai rūpinasi sutuoktiniai Sandra ir Karolis, kurie prieš šešerius metus įkūrė kliniką „Dantų estetika“. Šiandien čia dirba rūpestingų odontologų, implantologų, dantų technikų bei burnos higienos specialistų komanda, kurią suburti, pasak įkūrėjų, buvo pats didžiausias išbandymas kuriant verslą.

 

„Pradžioje gimė laboratorija, kurios dėka daug supratome apie pacientų gydymą, nes ten susiduriame su sudėtingiausiomis situacijoms. Iš to kilo idėja padaryti kompleksiškas paslaugas po vienu stogu, kad viskas būtų vienoje vietoje ir pacientui netektų blaškytis“, – laidoje pasakos dantų technikų laboratorijos „Dantų estetika“ direktorius Karolis Čepulkauskas.

 

Be tradicinių dantų sveikatą prižiūrinčių paslaugų, klinikoje siūloma ir viena unikalesnių, kurios metu klientai gali moderniu būdu pasimatuoti savo būsimą šypseną ir esant lūkesčiams ją pakoreguoti, prieš specialistams imantis odontologinių darbų.

 

„Pirmo vizito metu nuimami duomenys, kur laboratorijoje atliekamas maketas. Sekančio vizito metu pacientas jau savo burnoje mato užkeltą projektą, ne nuotraukose ar kažkokiuose muliažuose, bet fiziškai savo burnoje, nes tik tokiu būdu jis gali priimti tinkamą sprendimą, o žiūrėti tik į nuotrauką neatstoja to, ką žmogus turi fiziškai“, – apie naująsias technologijas odontologijos srityje kalbės direktorius.

 

Kita laidos tema: japoniški skoniai sostinės centre

 

Gurmaniškų skonių iš kitos pasaulio pusės ieškantys vilniečiai ir miesto svečiai nuo šiol jų galės paragauti ką tik duris atvėrusiame Vilniaus centre įsikūrusiame restorane „Sushi masters“. Virtuvės šefas, sukūręs receptus visiems šiuo vardu pavadintiems restoranams, pasakoja, jog čia lauks ne tik iš pačios Japonijos atsivežtos kulinarinės lėkštėje nugulančios paslaptys, bet ir išskirtinės degustacinės vakarienės, kuomet skonių paletę klientams parenka pats šefas.

 

„Mes nesame tie pirmieji, kurie pradėjo gaminti sušius Lietuvoje, bet turime sukauptos patirties iš Japonijos ir norėjome ją bei žinias parvežti čia ir svečiams parodyti naujus skonius. Vadovaujamės filosofija, kad svarbu ne kiekybė, o kokybė, nes tik tokiu būdu galima nustebinti savo svečius ir patiems mėgautis tuo, ką darome. Šis restoranas Vilniuje bus ypatingas tuo, jog jame rengsime Omakase vakarienes – degustacinius renginius, kurių metu svečias pasitiki šefu ir atsiduoda į jo rankas. Taip pat stengsimės naudoti vietinę produkciją arba bent jau tą, kurią svečias nuo mažens galėjo pažinti, kaip skumbrė, upėtakiai ar panašios žuvys“, – laidoje apie kulinarinius potyrius pasakos šefas Vaidas Užgerys.

 

„Gyvenimas versle“ – tai laida, kurioje laidos vedėja Dovilė Urbanaitė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas.  Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.

 

Autorystė: tomasfoto.lt