Ar teko gedėti pasaulį palikusio žymaus žmogaus? Nesvarbu, kad jo visiškai nepažinojote. Galbūt šią įžymybę nuolat matydavote per televizorių ar girdėdavote radijuje. Šį fenomeną psichologai vadina parasocialine netektimi. Šiais laikais socialiniai tinklai garsenybes dar labai priartina prie mūsų. Tad žmonės gedi ir liūdi dėl mirusių ar susirgusių laidų vedėjų, dainininkų ir aktorių taip, lyg jie būtų geriausi draugai.

 

netektis

Lyg praradus artimąjį

 

2016-aisiais mirus garsiajam muzikantui Davidui Bowie daugybės žmonių gyvenimai tarsi sustojo. Muzikanto gerbėjai apraudojo savo dievuką siųsdami jo artimiesiems užuojautas. Ištikimiausi garbintojai traukė į Pietų Londoną, kur D. Bowie praleido pirmuosius ketverius savo gyvenimo metus. Brikstono gatvės kampas sušvito spalvingiausiomis gėlėmis, žvakutėmis ir suvenyrais, kuriuos sunešė gedintys gerbėjai. Kai kurie jų atiduoti muzikantui pagarbos atkeliavo net iš svetur. Viena vertus, nieko keisto, kad muzikanto mirtis palietė su jo muzika užaugusius žmones. Kita vertus, kodėl jaučiame sielvartą dėl asmens, su kuriuo niekada nebendravome, o jis net nežinojo, kad egzistuojame? Dar 1950-aisiais sociologai Donaldas Hortonas ir Richardas Wohlas sukūrė terminą „parasocialūs santykiai“. Juo mokslininkai apibūdino žmonių jausmus įžymybėms, su kuriomis jie niekada nebuvo susitikę. Įdomu tai, kad šis vienpusis ryšys itin stiprus. Gerbėjai idealizuoja savo dievuką ir rodo jam besąlygišką paramą bei meilę.

 

Tyrėjai pastebėjo, kad kasdien bendraudami su artimais žmonėmis patiriame sunkumų. Draugai ne visada gali su mumis susitikti, su vyru ar žmona dažnai pykstamės ar ginčijamės. Štai ryšys su mėgstama įžymybe yra tyras. Neturėdami galimybių bendrauti gyvai, niekada nesusipykstame ir nenusiviliame dievuku. Klausydami jo muzikos ar žiūrėdami filmus neretai formuojame savo asmenybę, ieškome tikrojo identiteto. Tad šiai įžymybei palikus pasaulį neišvengiamai pajuntame sielvartą. Žinoma, jis kitoks nei gedint iš tikrųjų artimo žmogaus. Pasak psichologų, kai miršta kas nors iš artimųjų, gedėjimo procesas mums leidžia atsisveikinti su mylimu žmogumi ir perkurti savo identitetą. Dalyvaujame to žmogaus laidotuvėse, lankome jo kapą, sulaukiame užuojautos iš draugų, artimųjų.

 

Tačiau mirus pasaulinio garso įžymybei nesame kviečiami į jo laidotuves, negalime su juo deramai atsisveikinti. Todėl norint įsisąmoninti, kad šio žmogaus tikrai nėra, gerbėjams tenka imtis kitokių priemonių. Šiandien vieni kitiems pareikšti užuojautą galime per socialinius tinklus. Tad gerbėjai guodžia vieni kitus ir taip tarsi tampa viena didele šeima. 2012-aisiais išleistame straipsnyje prof. Scottas Radfordas ir Peteris Blochas apibūdino būdus, kaip gerbėjai susidoroja su mylimos įžymybės netektimi. Vieni iš naujo peržiūri laidas ar filmus, kuriuose pasirodė šis žmogus. Kiti skuba pirkti jo albumų ar kitų susijusių artefaktų. Kai kurių sielvartas būna toks didelis, kad išleidžia tūkstančius norėdami įsigyti velioniui priklausiusių daiktų.

 

Gedime net mėgstamų serialų

 

„Prisimenu šoką, kurį patyriau išgirdusi apie gamtininko Steve’o Irwino mirtį. Visų pirma, užaugau su jo laidomis, tad Steve’as buvo dalis manęs. Antra, man jis atrodė tarsi nemirtingas, juk daugybę kartų kontaktavo su pavojingais krokodilais ir kitais plėšriais žvėrimis“, – sako psichologė Dara Greenwood. Moteris pastebėjo, kad visiškai natūralu po mėgstamos įžymybės mirties jaustis sugniuždytam. Juk praleidžiame tiek daug laiko su jos muzika, filmais ar laidomis. „Kita vertus, to žmogaus gyvai greičiausiai net nebuvome matę. Tad kodėl žinia apie jo mirtį sugraudina? Visa tai rodo, kad mes, žmonės, ieškome įvairiausių būdų su kitais užmegzti ryšį. Net jeigu jis ir nėra tiesioginis“, – pastebėjo ji.

 

Tyrimai rodo, kad tam tikrą gedulą žmonės gali išgyventi net pasibaigus mėgstamam serialui ar mirus jo veikėjui. Nors serialo veikėjai nėra tikri žmonės, dažnam skaudu ekrane matyti jų mirtį. Ne vieno serialo kūrėjai sulaukė piktų laiškų iš gedinčių kurio nors veikėjo gerbėjų su reikalavimais jį sugrąžinti. 2004 m. Izraelio mokslininkai atliko studiją apie serialą „Draugai“. Jie tyrė žmonių emocijas sužinojus, kad šis serialas nebebus rodomas per televiziją. Žinoma, šiais laikais visas laidas ar serialus galima pažiūrėti internetu. Tačiau prieš 17 metų mėgstamo serialo išėmimas iš eterio reiškė, kad jo daugiau nematysi. Studijos metu dalyvių klausta, kaip jautėsi negalėdami pažiūrėti „Draugų“. Pastebėta, kad dauguma patyrė vienišumo jausmą, kiti jautėsi panašiai, kaip po skyrybų su mylimu žmogumi.

 

Žinoma, šiais laikais parasocialiniams ryšiams didelę įtaką daro ir socialinė žiniasklaida. Juk šiandien galime sekti kiekvieną mylimos nuomonės formuotojos kasdienybės akimirką. Tad pasąmoningai imame jaustis artimomis draugėmis. Galimybė rašyti komentarus po mėgstamos įžymybės įrašais (į kuriuos kartais netgi atsakoma), užduoti jai klausimų tinklalaidėse ir kitaip bendrauti sukuria dar artimesnį ryšį. Šiuos žmones pasąmoningai imame laikyti šeimos nariais, nors su jais niekada nebendravome.

 

Parasocialių santykių nauda

 

Kai kurių žymių žmonių mirtis sukelia tiesiog masinį gedėjimą, peraugantį į individualų skausmą. Pasaulis 2009 m. itin skausmingai priėmė žinią apie popkaraliaus Michaelo Jacksono netektį. Visus 1997 m. siaubingai sukrėtė ir princesės Dianos žūtis. 1999 m. viena studija analizavo moterį, kuriai po žinios apie Dianos mirtį pasireiškė depresija ir kilo minčių apie savižudybę. Tyrėjams susidarė įspūdis, kad Širdžių princesė šiai moteriai buvo svarbesnė nei jos pačios vyras ir sūnus. Kita studija parodė, kad po princesės Dianos žūties Anglijoje ir Velse išties padaugėjo savižudybių. Žmonės visame pasaulyje jautėsi taip, lyg praradę artimą draugę. Tyrimo vykdytojai pastebėjo, kad kartais savo identitetą itin susiejame su mėgstama įžymybe. Tad jos netekę pasijuntame lyg praradę svarbią dalį savęs. Kartais tokia netektis gali lemti destruktyvų elgesį. Žinomas ne vienas atvejis, kai po mėgstamos įžymybės žūties gerbėją ėmė kamuoti nemiga, neramios mintys, jis prarado dalį darbingumo.

 

Nors įžymybių gedėjimas gali skambėti keistai, pasak specialistų, iš jo yra nemažai naudos. Visų pirma, tai padeda ugdyti empatiją. Taip pat gerbėjai atkreipia ypatingą dėmesį mylimo žymaus žmogaus mirties priežasčiai. Pvz., jei priežastimi tapo alkoholis, nemaža dalis šios mirties sukrėstų gerbėjų ima atsakingiau jį vartoti. Svarbius klausimus iškėlė ir 2014-aisiais nusižudžiusio aktoriaus Robino Williamso mirtis. Sukrėsti jo gerbėjai ėmė labiau rūpintis savo psichine sveikata, garsiai kalbėti apie depresijos priežastis ir jos gydymą. Po aktoriaus mirties Australijoje pastebėtas skambučių į pagalbos liniją pagausėjimas. Tai rodo, kad žmonės susirūpino savo būkle, tad nusprendė ieškoti pagalbos.

 

Kai meilė tampa manija

 

Pasak psichologų, parasocialūs santykiai su mylimomis žvaigždėmis yra visiškai sveiki ir natūralūs. Susirūpinti reikėtų tik tada, jei jie nukrypsta į kraštutinumus. Pvz., žmogus įžymybę pradeda persekioti, atakuoti žinutėmis. Arba įtiki, kad mėgstamas aktorius vieną dieną paliks savo žmoną ir pabėgs su jį įsimylėjusia gerbėja. Visiškai normalu dievinti tam tikro atlikėjo muziką, ja kliautis sunkiais gyvenimo periodais. Tačiau jei mintys apie muzikos dievuką ima įkyrėti, situacija tampa pavojinga. Anot psichologų, fanatiškai įžymybes dažniausiai ima garbinti asmenys, kurie kenčia nuo vienišumo, yra linkę į depresiją. Per tyrimus pastebėta, kad maniakiški gerbėjai dažnai bando užpildyti viduje jaučiamą tuštumą. Todėl galiausiai tampa tiesiog apsėsti minčių apie savo dievuką. Įdomu tai, kad su dievinama įžymybe susijusi informacija jiems turi tokį patį poveikį, kokį narkomanams suteikia psichoaktyvios medžiagos. Būtent šie fanai itin sunkiai išgyvena mylimos įžymybės mirtį. Jos netektis prilygsta gimdytojų netekčiai.

 

Jei išgirdę nemalonią žinią nubraukiate ašarą, pasiklausote per anksti šį pasaulį palikusio mėgstamo dainininko muzikos, ir sugrįžtate į normalų gyvenimą, jaudintis neverta. Ištikimas gerbėjas gali nuvykti ir į mylimos žvaigždės gimtąjį miestą, ten uždegti žvakelę. Visi šie būdai išgyventi įžymybės netektį yra tinkami, kol žmogus nepraranda kasdienybės džiaugsmo ir per daug neįsijaučia į gedulą. Pasak specialistų, tokiu atveju normalu kurį laiką paliūdėti. Tačiau ilgam pulti į visišką sielvartą – jau ekstremalu.

Nieko stebėtino, kad su mėgstamomis žvaigždėmis užmezgame ryšį. Juk būtent jų muzika ar filmai mums padėjo tapti asmenybėmis, kokiomis esame šiandien. Visgi, jei jaučiate, kad gedulas po žymaus žmogaus mirties užsitęsė, verta paieškoti to priežasčių. Tikėtina, kad šiuo metu kažkas vyksta jūsų gyvenime. Galbūt neseniai išgyvenote skyrybas su mylimuoju, netekote darbo ar jaučiate depresijos požymius? Tokiu atveju mintimis apie įžymų žmogų tarsi maskuojate svarbias asmenines problemas. Tad verta labiau gilintis į save, galbūt net pasikalbėti su psichologu.