Parašas išdavikas
2021-07-15 08:11Dauguma jaunystėje skiria nemažai laiko tam, kad susikurtų unikalų parašą, kuris atrodytų skoningai ir atspindėtų asmenybę. Koks bus parašas, sprendžia pats žmogus, todėl net vos kelios paskubomis suraitytos raidės grafologams gali daug ką atskleisti.
Grafologija – parašo analizė
Bėgant laikui iš pradžių gražus, originalus parašas gali tapti paprastesnis arba priešingai – sudėtingesnis, gali atsirasti naujų detalių arba kai kurios senos detalės išnykti, bet iš principo parašas lieka toks pats. Manoma, kad tik ypatingi gyvenimo įvykiai gali kardinaliai pakeisti parašą. Grafologija sėkmingai naudojama teismo ekspertizėje arba psichologijoje norint išanalizuoti pažįstamų parašus, savo pačių autografus ir susidaryti nuomonę apie kitus asmenis, net geriau pažinti save. Parašas išduoda asmenybę, charakterį, individualumą.
Parašas su daugybe apskritų elementų, kilpų
Toks parašas kalba apie žmogaus gudrumą ir gyvenimišką patirtį. Toks mėgsta girtis, pasakoti apie save, būti dėmesio centre. Šiam žmogui gyvenime svarbu būti pastebėtam ir įvertintam. Dažnai toks parašas būdingas meniškiems, kūrybingiems žmonėms: aktoriams, dainininkams, dailininkams.
Perbrauktas parašas
Informuoja apie pasirašiusio asmens tvirtumą, ryžtingumą, energiją ir didelį emocingumą. Tačiau kartais toks žmogus yra pernelyg kritiškas sau.
Pabrauktas parašas
Būdingas iniciatyviems ir kūrybingiems žmonėms. Jei linija yra žemiau nei parašas, vadinasi, žmogus perdėtai nerimauja dėl aplinkinių nuomonės, aukščiau – asmuo per daug didžiuojasi, yra tuščiagarbis. Ilgos raidžių uodegos rodo asmens nepakantumą kitų patarimams.
Visas arba tik dalis parašo apvestas apskritimu
Išduoda, kad žmogus yra uždaras, drovus, linkęs gyventi per daug neišeidamas iš savo komforto zonos ir netgi izoliuodamasis nuo kitų.
Viena arba kelios didžiosios raidės paraše
Rodo norą atkreipti dėmesį į save. Jeigu didžiosios raidės nėra itin didelės, gali rodyti emocinį uždarumą.
Parašas be papuošimų
Lakoniškas, paprastas parašas rodo savimi pasitikintį, protingą ir harmoningą asmenį.
Parašo ilgis
Ilgas parašas būdingas tiems, kurie yra kruopštūs ir skrupulingi, tikslūs iki pedantiškumo, itin atidūs įvairioms smulkmenoms. Kartais perdėtas kruopštumas tampa netgi nuobodus. Tokie žmonės mėgsta kritikuoti kitus ir ieškoti kaltų. Jie linkę vadovauti, iš kitų ir savęs tikisi tik pačių geriausių rezultatų.
Trumpas parašas apibūdina asmenis, kurie yra greiti, nekantrūs, nepastovūs, negalintys dirbti daug kruopštumo ir atidos reikalaujančio, monotoniško darbo.
Kai kurių profesijų (gydytojų, banko darbuotojų, direktorių) atstovai yra susikūrę du parašų variantus. Vienas jų yra trumpas, kasdienis, siekiant sutaupyti laiko ir vietos, o antrasis – išsamesnis. Būtent pastarasis vertas analizės.
Parašo kryptis
Kaip ir rašysena, taip ir parašas gali kilti aukštyn arba žemyn. Jei parašas nukreiptas aukštyn, išduoda energingumą, optimizmą ir gyvybingumą. Šiems žmonės svarbiausia yra kūrybiškumas, saviraiška, savęs pažinimas. Jei parašas nukreiptas žemyn, rodo skeptišką požiūrį į pasaulį, mažai tiki savo galimybėmis ir daug serga. Tokius žmones dažnai vargina neurologinės ligos. Jeigu parašas statmenas, nepakrypęs nė į vieną pusę, tai rodo, kad asmuo geba protingai įvertinti savo galimybes, jam būdinga proto ir emocijų pusiausvyra.
Parašo pradžia ir pabaiga
Jei mintyse parašą padalysite pusiau, kuri pusė bus ryškesnė, didesnė? Jei pradžia, tuomet žmogų galima priskirti prie teoretikų, filosofų, o jei pabaiga – prie praktikų. Tokie individai visada pasiekia gerų rezultatų.
Taškas paraše
Jis kalba apie drausmę ir tvarką. Žmogus yra ryžtingas, visada baigia tai, ką pradėjęs. Visada žino, kada laikas užverti vienas duris ir atverti naujas.
Įskaitomumas
Jeigu parašas aiškus, įskaitomas, vadinasi, tai rodo norą būti suprastam. Be to, šie žmonės yra nepaprastai tvarkingi. O jeigu visiškai neperskaitote parašytų raidžių, tai rodo nepriklausomybę nuo aplinkinių nuomonės ir sveiką abejingumą.
Iš ribų išeinantis parašas
Jeigu parašas išeina iš eilutės ar langelio ribų, – žmogus mąsto plačiai. Tokie parašai būdingi lyderiams, aukštiems pareigūnams. Jie yra strategai, nors mažų ir kompaktiškų parašų savininkai geba geriau įgyvendinti strategijas: jie mąsto konkrečiai ir taikliai.
Suapvalintos ar kampuotos raidės?
Jei parašo raidės apvalios, tai rodo švelnumą, ramybę ir gerumą. Kampuotos, smailios raidės – agresiją, užsispyrimą ir nepriklausomybę.
Sujungtos raidės
Jeigu visos parašo raidės sujungtos, žmogus mąsto logiškai. Atskirai raides rašo svajingos prigimties individai, turintys lakią vaizduotę ir regimąją atmintį. Tokie dažnai būna nenuspėjami – niekada nežinai, ko gali iš jų tikėtis.
Elementų gausa
Sudėtingesnis parašas, kuriame gausu įvairių elementų, rodo, kad žmogus linkęs susikurti sau problemų. Paprastas parašas be jokių įmantrybių būdingas žemiškiems, lengvesnio būdo žmonėms, kurie nelinkę į ilgus apmąstymus.
Elementų vienodumas
Jei raidės ir kiti parašo elementai yra labai vienodi, gali būti, kad žmogus linkęs į manijas. Paprastai jis atkaklus, netgi užsispyręs. Tokių žmonių nevargina monotoniškas darbas. Monotonija ir rutina jiems itin patinka.
Šabloniškumas
Kuo labiau parašas yra panašus į klasikinę laiškų rašyseną, tuo mažiau žmogus yra iniciatyvus. Jam nebūdingas ir originalus mąstymas. Nestandartiškai suraitytas parašas rodo originalią ir kūrybingą asmenybę. Tokie žmonės negali pakęsti monotonijos – nuolat trokšta naujovių, pradedant kojinėmis ir baigiant gyvenamąja vieta.
Parašas, kurio gale yra linija, grįžtanti į parašo pradžią
Toks parašas byloja apie neužtikrintumą, norą perdaryti tai, kas jau padaryta, ir perfekcionizmą. Taip pasirašantis žmogus siekia tobulumo, bet jam ne visada tai pavyksta. Idealo vaikymasis lemia, kad žmogus nuolat būna kažkuo nepatenkintas.
Specialisto komentaras
Grafologijos ekspertas Rolandas Bilinskas
Ką apie žmogų išduoda jo parašas?
Parašas apie žmogų pasako ne tiek daug, kiek pati rašysena, nes parašas labiau pasakoja apie tai, kaip žmogus save reprezentuoja visuomenėje. Parašas – lyg asmens vizitinė kortelė. Jis gali parodyti ir narcisizmą, ir neigiamas savybes, net agresyvumą, kerštingumą arba perfekcionizmą. Tokios savybės pastebimos vos pažvelgus į parašą. Dideli parašai paprastai būdingi pasipūtėliams. Kartais parašas gali būti didelis, bet surašytas iš smulkių raidelių. Reikia atsižvelgti į raidžių proporcijas, nuoseklumą, į tai, ar raidės (ne)sujungtos. Parašo analizė susideda ne iš vieno ar kelių rodiklių, o, ko gero, iš keliolikos. Mažas parašas dažnai parodo nevisavertiškumo kompleksą arba pasitikėjimo savimi stoką, nes pasitikintis savimi žmogus gana ryžtingai ir aiškiai pasirašo. Ar parašas bus ilgas, ar trumpas, priklauso nuo pavardės, o ar parašyta pavardė, ar ne, čia jau kitas dalykas. Jeigu pavardė trumpa, tai ir parašas bus trumpas. Jo niekaip nepailginsi. Inicialai nepriskiriami prie parašo, nes tai skirtingos sąvokos. Dažniausiai tik inicialais pasirašo riboti žmonės. Jie gyvena tenkindami tik primityvius poreikius.
Į žmogaus parašą reikėtų atkreipti dėmesį visiems, kas su tuo parašu susiduria: pasirašant sutartis, susitarimus, kokį nors bendradarbiavimo projektą. Neretai paraše atsispindi žmogaus nepatikimumas. Tarkime, neužtikrintas, žemos savivertės žmogus kažin ar bus geras verslo partneris. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės, pamatę parašą, su tuo žmogumi nebenori bendradarbiauti. Paprastai toks parašas išduoda nepatikimą asmenį.
Prieš susikuriant naują parašą reikėtų gerai pagalvoti, kokią žinutę apie save norite ištransliuoti. Juk netgi tie, kurie nieko nežino apie grafologiją ir parašų reikšmes, apie žmogų nuomonę susidaro iš grafinės parašo formos. Arogantiškų, narcistinių asmenybių parašai akivaizdūs bet kam. Svarbu turėti nepriekaištingą ir grafologijos standartus atitinkantį parašą tiek verslininkams, tiek politikams. Deja, mūsų politikų parašai itin prasti.
Tarkime, posovietinėje erdvėje žmonių parašai itin skiriasi nuo Vakarų pasaulio net dabar. Vakaruose dažniausiai pasirašinėdavo pilnai: vardas ir pavardė yra aiškiai įskaitomi, o posovietinėje erdvėje, kuriai ir Lietuva priklauso, žmonės tik kažką neaiškaus suraitydavo, nes reikalo save teigiamai reprezentuoti tiesiog nebuvo, be to, valdžia slopino bet kokią saviraišką. Žmonės turėdavo neišsiskirti.
- Seniausi parašai datuojami apie 3000 m. pr. Kr. Šumerų molinėje lentelėje išraižytas parašas „Gar Ama“ laikomas seniausiu istorijoje asmens parašu.
- Senovės romėnai naudodavo parašus valdant imperatoriui Valentianui III (apie 425–455 m.), bet tik 1069 m. istorinėse knygose pasirodė gerai žinomo asmens parašas. Tai buvo kilmingo karo vado „El Cid“ parašas iš viduramžių Ispanijos.
- Nuo tada, kai 1776 m. buvo pasirašyta Amerikos nepriklausomybės deklaracija, parašą ėmė naudoti visame pasaulyje tvirtinant įvairias sutartis su įsipareigojimais.
- Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio parašai ėmė sparčiai keistis – rašytinius parašus vis dažniau keitė elektroniniai.
- 2013 m. tyrėjai išanalizavo 600 vadovų parašus ir pastebėjo, kad tie vadovai, kurių parašai buvo didesni, pasižymėjo egoizmu, savimyla, dažnai nepaisydavo kitų nuomonės.
