Užklupus prastai nuotaikai ar tiesiog trūkstant energijos daugelis yra pagalvoję, jog tai apniukusių orų poveikis. Šį žmogaus savijautos ir gamtinių sąlygų ryšį mokslininkai tyrinėja jau ne vienerius metus, tačiau vieningo atsakymo jiems rasti kol kas nepavyko.

 

moteris lietuje

Orai ir savijauta

 

Tikriausiai ne paslaptis, kad tos pačios orų sąlygos žmones dažniausiai veikia skirtingai. Vieniems jos kelia melancholiškas emocijas, kitiems – pakelia nuotaiką, o tretiems – didesnės reikšmės neturi. Kodėl taip yra? Siekdami išsiaiškinti šį klausimą mokslininkai atliko daugybę tyrimų.

 

1984 m. amerikiečių tyrėjai 11 dienų stebėjo studentus ir paprašė jų kasdien užpildyti anketas apie savo nuotaikas. Apklausos rezultatai buvo išties reikšmingi – ryšys tarp orų ir nuotaikų svyravimo pasirodė gan akivaizdus. Jie nustatė, kad oro drėgnumas, temperatūra ir saulėtumo valandos nuotaikoms turi didžiausią įtaką. Aukštas drėgmės lygis mažino gebėjimą susikaupti, skatino mieguistumą, apatiją. Kylančios temperatūros slopindavo nerimo jausmą ir skeptiškumą. Saulės šviesos trukmė lėmė optimizmo lygį – kuo saulė šviesdavo ilgiau, tuo apklaustieji buvo optimistiškesni.

 

2005 m. vykusiame tyrime taip pat nustatytas teigiamas ir neigiamas orų poveikis savijautai. Mokslininkų surengtoje apklausoje dalyvavo 605 žmonės, kurių atsakymais siekta nustatyti ryšį tarp nuotaikos būsenų, asmens mąstymo ir orų. Apibendrinus gautus rezultatus paaiškėjo, kad malonus oras (aukštesnė temperatūra ar slėgis) skatina geresnę nuotaiką, atmintį, „platesnį“ pažinimo būdą. Toks poveikis sietas su faktu, jog pavasarį žymiai išaugdavo gamtoje praleisto laiko trukmė. Įdomu tai, kad pakilesnė savijauta neužfiksuota kitais metų laikais, o vasarą karšti orai sukeldavo net prastesnes nuotaikas. Šios mokslininkų išvados labai panašios į atradimus tyrinėjant sezoninį afektinį sutrikimą (angl. seasonal affective disorder, arba SAD). Teigiamas orų poveikis pavasarį juntamas dėl to, kad per ilgai trunkančią žiemą tokių palankių orų labai išsiilgstama.

 

4 asmenybės tipai

 

Vasaros mylėtojai – šilti ir saulėti orai pažadina geriausias žmogaus savybes, o giedras dangus tampa geros nuotaikos šaltiniu. Šio tipo asmenybės ypač laimingos jaučiasi saulėtomis, aukštesnę temperatūrą turinčiomis dienomis. Lietus jas veikia priešingai – apsiniaukęs dangus ir lietingi orai gerą nuotaiką mažina.

 

Nekenčiantieji vasaros – vėsūs, debesuoti orai šio tipo žmonėms yra klestėjimo laikotarpis. Net trumpiausias lietus jiems tampa nedideliu laimės ir energijos šaltiniu. Kai atšyla bei nušvinta saulė šių asmenybių nuotaika subjūra: jie tampa irzlesni, agresyvesni, nervingesni. Tai visiškos vasaros mylėtojų priešingybės.

 

Nekenčiantieji lietaus – šio tipo krituliai laikomi bene didžiausiais priešais. Niūriomis, dulksnojančio lietaus kupinomis dienomis jie jaučiasi labai nelaimingi, nervingi ir pikti, tuomet jiems viskas atrodo blogai. Šioms asmenybėms ramybės suteikia sausi, šilti ir saulėti orai. Vis dėlto jiems geriausia naujiena – lietaus nebuvimas.

 

Nepaveiktieji – šio tipo asmenybės stiprios ir neleidžia orams veikti jų savijautos. Nesvarbu, lyja ar šviečia saulė, karšta ar šalta jie laikosi ramiai bei lengvai ištveria orų pokyčius. Vis dėlto vėsesnėmis, labiau debesuotomis dienomis gali šiek tiek padidėti nervingumas.

 

Sezoninės depresijos pinklėse

 

Nuolat vykstanti metų laikų kaita ne visiems suteikia džiugių emocijų. Pasak psichikos sveikatos specialistų, kasmet atšilus orams ir ėmus vis labiau ilgėti dienoms (arba esant priešingoms gamtinėms sąlygoms) depresija sergančių asmenų skaičius ženkliai padidėja.

 

Vis dėlto konkrečios sezoninės depresijos išsivystymo priežastys nėra žinomos. Jos gali būti labai įvairios ir paprastai priklauso nuo individualaus žmogaus patirtų išgyvenimų. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku kai kurie tampa jautrūs šviesai bei aukštesnei temperatūrai, kiti jaučiasi vieniši dėl vis dažniau matomų porelių ar mamų su vaikais, prasidedančio pramogų ir atostogų sezono.

 

Galimi simptomai

 

RUDENS–ŽIEMOS DEPRESIJA PAVASARIO–VASAROS DEPRESIJA
1. Apatiškumas, ilgesnės nei įprastai miego valandos 1. Nemiga
2. Potraukis vartoti daugiau saldžių, krakmolingų produktų ir dėl to augantis svoris 2. Sumažėjęs apetitas ir krintantis svoris
3. Dažni konfliktai su artimaisiais 3. Nerimas
4. Dirglumas 4. Susijaudinimas, nervingumas
5. Vieninteliu paguodos šaltiniu tampantis alkoholis  


Savižudybių skaičiaus augimas

 

Tykanti depresija nėra vienintelis šiltojo sezono pavojus. Remiantis įvairių šalių statistiniais duomenimis šiuo laikotarpiu padidėja ir savižudybių skaičius. 2002 m. tyrėjai nustatė, kad lauke dirbantys žmonės labiau linkę sau gyvybę atimti pavasario mėnesiais nei žiemą, o patalpose daugiau laiko praleidžiančiųjų asmenų savižudybių skaičius išaugdavo vasarą.

 

2012 m. vykdyta savižudybių sezoniškumo analizė atskleidė vieną universalią tiesą. Tiek šiauriniame, tiek pietiniame Žemės pusrutulyje jų skaičius didėja pavasarį ir vasaros pradžioje, o kristi ima rudens bei žiemos mėnesiais. 2013 m. švedų mokslininkai taip pat patvirtino tokių atvejų sezoniškumą. Ištyrę visas šalyje 1992–2003 m. užfiksuotas savižudybes jie nustatė, jog pavasario–vasaros mėnesiais nusižudžiusiųjų skaičius išaugdavo, ypač tų asmenų, kurie gydėsi SSRI grupės antidepresantais.