Mažylio gyvenimas daug sudėtingesnis, nei gali atrodyti. Kiekviena diena jam – dar vienas naujas iššūkis, pamokos, nesėkmės, pažintys. Nenuostabu, kad ši naujienų gausa vaiką veikia stipriau negu suaugusiuosius. Tėvų užduotis – padėti jam suprasti savo jausmus ir įveikti ištikusias krizes.

 

Kodėl vaikai verkia?Woman,,Baby,And,Discomfort,In,Crying,For,Hunger,,Teething,Pain

 

Ašaros lyg pupos gali byrėti dėl streso, nuovargio, baimės ar tiesiog alkio. Tėvams gali atrodyti, kad vaiko verksmas neprasmingas. Iš tiesų kiekvienas verksmas siunčia žinią, į kurią privalu įsigilinti ir padėti vaikui nurimti.

 

Nuovargis. Kai mažasis pervargęs, jo organizme išsiskiria papildomai adrenalino ir kortizolio, kad išlaikytų budrumą. Šie hormonai gali sutrikdyti vaiko psichiką, jis pradeda pykti, o galiausiai pravirksta. Mažylio smegenyse samprotavimų centrai vis dar vystosi, todėl jam dvigubai sunkiau nei suaugusiajam suvaldyti impulsus ir emocijas, kai išsekęs, o tai gali paskatinti nesustabdomą verksmą. Užuot mandagiai pasakę, kad reikia nusnūsti, tiesiog paguldykite jį į lovą. Labai svarbu, kad vaikas gerai išsimiegotų naktį. 3–5 metukų mažyliai per parą turėtų miegoti 10–13 val. 6–12 metų vaikai – 9–12 val.

 

Alkis. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikai verkia. Kaip ir suaugusiesiems, kurį laiką nevalgiusiems vaikams sumažėja cukraus kiekis kraujyje. Be maisto jų smegenyse emocinio reguliavimo procesai sulėtėja. Vaikai paprastai turi valgyti kas 3–4 valandas per dieną – tai trys valgiai ir du užkandžiai. Tiesa, ne viskas vyksta pagal vadovėlį, vaikai vienomis dienomis valgo daug, o kitomis pasitenkina, rodos, trupinėliu maisto. Alkani mažyliai daug jautresni nei įprastai. Pastebėję, kad vaikas irzlus dėl alkio, pasiūlykite sveikų užkandžių.

 

Skausmas. Aktyvūs žaidimai – vaikų kasdienybės dalis. Tėvams ne visada pavyksta užkirsti kelią traumai, todėl verksmas neišvengiamas. Maža to, mažieji yra jautresni, jei skauda pilvą, galvą ar kankina augimo šuoliai. Dėl šių priežasčių jie gali verkti dažniau nei įprastai. Kūdikiai dėl skausmo verkia garsiau ir intensyviau. Trimečiai gali įsiverkti vien įsivaizduodami, kad bandant sutvarstyti žaizdą ar skiepijant skaudės. Raminantis apkabinimas paskatins skausmą malšinančio hormono oksitocino gamybą.

 

Baimė. 4–6 m. vaikai turi labai aktyvią vaizduotę ir ne visada geba atskirti tikrąjį pasaulį nuo fantazijos. Jei mažylis turi baimių, apkabinkite ir patikinkite, kad yra saugus. Atsiskyrimo nerimas – irgi galimas baimių šaltinis. Norėdami padėti atžalai išgyventi išsiskyrimą, kai paliekate darželyje, mokykloje ar pas senelius, prieš išvykdami sukurkite paprastą išėjimo ritualą. Žinoma, prireiks šiek tiek laiko, kol vaikas pripras prie minties, kad kartais tėvai turi išeiti, bet galiausiai sugrįš.

 

Veiklų gausa. Bet kokia nauja ir per dažna veikla gali per daug stimuliuoti vaiką – jis nespėja susidoroti su naujais įspūdžiais. Vaikai ne visada žino, kaip pasakyti, kad norisi pabūti vieniems. Jei įtariate, kad mažasis pervargo, nuveskite į ramią vietą ir padėkite nurimti. Ramaus laiko planavimas dienotvarkėje tikrai leis sumažinti įspūdžių perteklių.

 

Prieštaravimai. Maži vaikai ne visada žino, kaip išreikšti savo jausmus. Dar nekalbantis mažylis verksmu bando pasakyti, kad jo poreikiai nėra patenkinti. Tėvų užduotis – padėti aiškiai perteikti savo poreikius. Nesvarbu, ar mažylio nepasitenkinimo priepuoliai (ne)užsitęsia, svarbiausia, kad tėvai esamoje situacijoje išliktų ramūs.

 

Būdai, kaip nuraminti

 

Išlikite ramūs. Svarbu atminti, kad vaiko verksmas neišvengiamas. Ne visada galite numatyti, kada ir kur jis nuspręs išlieti jausmus, tai priklauso tik nuo jo paties. Nesvarbu, ar vaikas pradeda verkti namuose, ar viešoje vietoje, geriausia, ką galite padaryti, tai išlikti ramūs ir padėti jam išgyventi jausmus. Žinoma, tai neįtikėtinai sunku padaryti, ypač jei esate pavargę. Skirdami daugiau dėmesio savikontrolei galite geriau pasiruošti.

 

Laikykitės grafiko. Vaikai jaučiasi ramūs kasdienėje rutinoje. Tvarkaraštis padeda sustiprinti pasitikėjimą savimi, suteikia kontrolės jausmą, leidžia jaustis saugiai ir skatina noriai įsitraukti į kasdienius šeimos įvykius. Tinkamas laiko planavimas taip pat padeda užtikrinti, kad miegos tiek, kiek reikia augančiam organizmui. Nuovargis gali paskatinti mažylio verksmo priepuolius. Patenkinus fizinius ir emocinius poreikius, tikėtina, pavyks išvengti ašarų.

 

Venkite sakyti „nustok verkti“. Turbūt dažnas yra taip sakęs arba girdėjo tai sakant savo tėvus. Tačiau yra daug geresnių būdų nuraminti mažylį. Leiskite jam suprasti, kad liūdėti normalu. Juk net suaugusieji kartais verkia. Taip pat pasakykite, koks jis svarbūs. Paklauskite, kuo galite padėti. Leiskite žinoti, kad visada esate su juo, nesvarbu, kaip tuo metu jaučiasi.

 

Padėkite suprasti savo jausmus. Vaikai dažnai sunkiai supranta, ką jaučia, be to, stokoja žodžių emocijoms įvardinti. Jei mažasis verkia, padėti jam išreikšti savo jausmus, rasti tinkamus žodžius. Pagelbėti atpažįstant emocijas svarbu dar prieš ištinkant nevaldomam verkimo priepuoliui. Kalbėkitės su vaiku apie emocijas nuo pat kūdikystės, skaitykite knygeles, kuriose rodomos skirtingos emocinės išraiškos. Su augančiu vaiku kalbėkitės apie įvairias emocijas. Išmokęs žodžių, kurie nusako emocinę būseną, jis lengviau gebės nusakyti savo jausmus.

 

Gudriai nukreipkite dėmesį. Jei padarėte viską, bet atžala vis dar nenustojo verkti, galbūt laikas griebtis dėmesio nukreipimo metodo. Tai nereiškia, kad reikia papirkti mėgstamu skanėstu. Dėmesį nukreipti galima įvairiai: eiti į lauką ieškoti rudeninių lapų ar statyti sniego senį, galbūt įjungti mėgstamiausią dainą. Paklauskite, galbūt nori paskambinti močiutei ar kitam mylimam žmogui. Pakeitę vaiko aplinką ar veiklą galite jį nuraminti.

 

Autorius Monika Budnikienė