Nuotraukose užfiksuota ateitis
2015-04-17 08:41 
Fotoaparatai ir vaizdo kameros dažnai užfiksuoja dalykus, kurių nepavyksta pamatyti plika akimi. Tiesa, dažniausiai tokiu atveju kalbama apie NSO, vaiduoklių ar kitų energetinių substancijų gyvavimo įrodymus. Taip pat nuotraukos gali daryti įtaką asmens gyvenimui. Yra nemažai pavyzdžių, kai vaizdo įrašuose ar nuotraukose pavyko įžvelgti užfiksuotus ateities daiktus, įvykius ar netgi žmones.
Mobilusis 1928-aisiais…
Pastaruoju metu internete mirga viena ištrauka iš Čarlio Čaplino filmo „Cirkas“. Joje galima išvysti labai kasdienišką vaizdą – šaligatviu greitai žingsniuojančią pagyvenusią moterį. Tačiau kaire ranka ji kažką laiko prie ausies. Kai kurie mano, kad tai galėjo būti mobilusis telefonas arba specialus keliautojų laiku komunikacijos prietaisas. Tačiau greičiausiai tai buvo „Siemens“ 1924-aisiais užpatentuotas klausos aparatas. Beje, internete galima rasti ir kitą senovinio 1938 m. Masačusetse pastatyto filmo ištrauką, kurioje jauna moteris prie ausies taip pat laiko kažką panašaus į mobilųjį telefoną. Deja, senoviniai įrašai yra labai prastos kokybės, todėl priartinus nepavyksta įžiūrėti, ką iš tiesų ji laiko dešinėje rankoje.
Laiku keliaujančios įžymybės
2013-aisiais Niujorko viešosios bibliotekos atstovė paskelbė, kad šios įstaigos archyve yra sena nuotrauka, kurioje įamžintas… garsusis Jay-Z. Teigiama, kad šioje 1939 m. nespalvotoje nuotraukoje ant turėklų sėdi juodaodis vyras, kuris kaip du vandens lašai panašus į šiuolaikinio repo žvaigždę. Anot tyrėjų, ši nuotrauka nėra suklastota. Jos autorius – gatvės fotografas Sid’as Grossman’as. Teigiama, kad nuotrauką bibliotekos archyve atsitiktinai aptiko vienas juodaodžių kultūros tyrėjas.
Beje, tai nėra beprecedentis atvejis. Internete galima aptikti ir daugiau bandymų įrodyti, kad įžymybės keliauja laiku. Pavyzdžiui, tvirtinama, kad 1870-aisiais darytoje nuotraukoje įamžintas žymus amerikiečių aktorius Nicol’as Cage’as, o „eBay“ galima įsigyti neva Viktorijos laikų garsiojo Džono Travolto nuotrauką. Dar daugiau – teigiama, kad Florencijoje esančios Uffizi galerijos lankytojai kasdien stebisi maždaug 500 metų senumo portretu, kuriame pavaizduotas vyras labai panašus į aktorių Keanu Reeves’ą…
Plastikas 1800-aisiais?
Galimybės keliauti laiku teoriją bandoma pagrįsti ir remiantis medžiagiškumu. Pavyzdžiui, ne viename interneto forumų užsimenama apie 1800–1899 m. nutapytą paveikslą. Jame esą vaizduojama dėžutė, kurioje gausu plastikinių kompaktinių diskų dėklų. Tačiau, kaip žinia, pirmosios plastiko formos išrastos XIX a. viduryje, o kompaktinius diskus buvo galima įsigyti tik XX a. 9-ąjame dešimtmetyje.
Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip brokas
Maskvos gyventojo Genadijaus Vladimirovo istorija išskirtinė. 1992 m. padarytoje septyniolikmečio jaunuolio nuotraukoje dėl techninio broko atsirado dėmė ant pozavusiojo galvos. 1994-ųjų rugsėjį G. Vladimirovas pakliuvo į eismo įvykį ir patyrė daug sunkių sužalojimų. Ligoninėje jam atlikta kraniotomija (kaukolės operacija), tačiau jaunas vyras neišgyveno. Teigiama, kad atviro kaukolės sužeidimo vieta ir forma sutapo su anksčiau minėtos dėmės. Taigi greičiausiai šio žmogaus nuotrauka atspindėjo šiurpią jo ateitį.
Žmogaus akies tyrimai
Ne paslaptis, kad kiekvienas vaizdas, kurį regi žmogus, palieka atspaudą tinklainėje. Taigi padarius akies obuolio nuotrauką galima pamatyti, ką neseniai regėjo konkretus asmuo.
1910 m. japonų profesorius T. Fukarai atliko seriją eksperimentų su aiškiarege Ikuko Nagao. Profesorius „fotografavo“ U. Nagao vizijas, kurias ji regėjo susikoncentravusi į tam tikrus objektus – piešinius arba hieroglifus. „Nuotraukos“ buvo padarytos nenaudojant fotoaparato. Aiškiaregė mintimis turėjo „įspausti“ atvaizdus fotografinėje plokštelėje. Teigiama, kad eksperimentas pavyko.
Rusijoje panašų bandymą atliko dr. Krokhalev’as. Gydytojas turėjo pacientą, kurį kankino haliucinacijos. Norėdamas ištirti ligą, dr. Krokhalev’as fotografavo paciento akies obuolius. Jis visada gaudavo tokius pat rezultatus – nuotraukose matydavosi šviesi apvali dėmė tamsiame fone. Teigiama, kad pacientas visada regėdavo tą pačią haliucinaciją – kad jam virš galvos tamsiame danguje kybo didžiulis Mėnulis…
Amerikiečių psichiatras Jule Eisenbud’as taip pat iškėlė teoriją, kad fotojuosta gali užfiksuoti psichikoje kylančius vaizdinius. Tačiau negalėjo patikrinti savo idėjos praktiškai tol, kol Čikagoje nesutiko pasiuntinuko Ted’o Serios. Šio vyruko akių obuolių nuotraukos pasirodė unikalios. Dauguma jų toli gražu nebuvo tobulos kokybės, tačiau kai kuriose buvo galima pamatyti susiliejusių daiktų ir žmonių, kurių Ted’as nematė. Tokie vaizdai kartais užimdavo tik nuotraukos dalį, būdavo pakrypę arba apversti aukštyn kojomis.
Mokslininkas labai didžiavosi savo atradimu. Vėliau paaiškėjo, kad nuotraukos išsikreipti galėjo dėl to, kad fotoaparatas pakankamai nesufokusuodavo vaizdo, arba todėl, kad Ted’as refleksiškai pridengdavo akis rankomis siekdamas apsaugoti jas nuo blyksčių. Nuotraukų keistumą galėjo lemti ir tai, kad T. Serios kasdien įtemptai žiūrėdavo į daugybę pašto vokų iki atliekant fotosesijas. Jeigu apžiūrinėdavo atvirutę, tuomet nuotrauka parodydavo išblukusį vaizdą, pavaizduotą joje. Pavyzdžiui, vienoje nuotraukų J. Eisenbud’as pamatė Čikagoje stovintį vandens bokštą. Įdomu tai, kad atvirukas su bokšto vaizdu buvo įdėtas į storo popieriaus voką, tačiau Ted’as vis tiek įsiminė bokšto vaizdą. Dar daugiau – pasiuntinuko akių nuotraukose jis pats pamatė daug kitų pastatų, kurių šis tvirtino niekada nematęs. Beje, T. Serios buvo paprašyta įsiminti vienos suvenyrų parduotuvėlės nuotrauką. Įdomiausia tai, kad jo akies nuotraukoje parduotuvėlės pavadinimas buvo kitoks, t. y. toks, koks buvo prieš daugybę metų. Kaip Ted’as galėjo matyti praeities vaizdą? Jeigu įmanoma matyti praeitį, tai ar verta ginčytis, kad galima regėti ir ateitį.
Nuotraukos ir ekstrasensai
Tikriausiai ne sykį teko matyti, kaip ekstrasensai, prašomi pasakyti, ar dingęs žmogus gyvas ir pan., reikalauja parodyti dingusiojo nuotrauką. Pasirodo, būtent iš jos ekstrasensas gali sužinoti labai daug informacijos apie joje pavaizduotą asmenį. Nuotraukos aiškiaregiams atskleidžia žmogaus gyvenimo subtilybes, ligas, kuriomis serga arba sirgo, ir pan. Išmanantieji tikina, kad nuotrauka susijusi su tais, kurie joje įamžinti. Štai kodėl nerekomenduojama jų plėšyti, išmesti, deginti ar atiduoti pašaliniams asmenims.
Ką pranašauja vaikų nuotraukos?
Anot psichologų, nuotraukose besišypsantys mažyliai – ne tik vaikystės laimės simbolis. Depauw universiteto tyrėjai, išnagrinėję daugybę vaikų nuotraukų, nustatė, kad tie, kurie vaikystėje dažnai šypsojosi, suaugę gyveno laimingesnį šeimyninį gyvenimą. Teigiama, kad tie tyrime dalyvavę asmenys, kurių vaikystės nuotraukose šypsena – retas atvejis, su partneriais išsiskyrė sulaukę vidutinio ar netgi senyvo amžiaus.
Specialisto komentaras
Ezoterinių mokslų daktaras Mindaugas Stravinskas
Nieko nestebina, kad visa tai, ką matome, yra ne tik materialu, bet ir turi savo aurą bei energetiką. Daiktai laikini, tačiau jų energetika dar ilgai išlieka netgi tuomet, kai jų nėra. Žmogaus energetinės savybės ir dabar visiems kelia žavesį bei nuostabą. Ne iš nuotraukos gauname informaciją, o iš žmogaus, esančios joje, informacinio lauko. Pagalvokite apie jums artimą žmogų ir greitu laiku jį sutiksite arba jis jums paskambins. Su tokiu reiškiniu susidūrėme visi. Mintys pritraukia ne tik įvykius, bet ir tuos žmones, apie kuriuos galvojame. Taigi jos materializuojasi. Todėl nuskaityti informaciją iš nuotraukos nėra sunku. Reikia tik mokėti tai padaryti.Laiką kuria protas. Kai kam pavyksta pasitelkiant smegenis „suspausti“ laiką. Taip įmanoma atsidurti praeityje ir ateityje, t. y. nuskaityti informaciją. Ne visada ji yra teisinga, tačiau pasitaiko sutapimų. Juos ir vadiname stebuklais. Tikiu, kad žmogus gali viską. Kas šiuo metu mums atrodo stebuklas, ateityje bus visiškai paprastas dalykas. Be šio, mums įprasto gyvenimo, vyksta ir kiti lygiagretūs gyvenimai. Galima ir į juos patekti. Apie tai jau prabilo mokslininkai. Juk mirties nėra. Todėl gyvenkime, tobulėkime ir ateityje nukeliausime bent jau į praeitį. Dabar lieka tik stebėtis.
