Mokslininkai skaičiuoja, kad vienoje patalpoje atsidūrus penkiems žmonėms bent trys iš jų jausis nepatenkinti. Tikėtina, kad skundus garsiai išsakys tik vienas, o likusieji mandagiai patylės. Psichologai primena, kad juntamas negi neišsakytas nepasitenkinimas. Jeigu tokių išgyvenimų sukelia objektyvios aplinkybės, tai galima vertinti kaip natūralią psichikos reakciją, kuri praeina iškart, kai pasikeičia situacija. Ką daryti, kai nepasitenkinimas ir noras skųstis visais ir viskuo lydi nuolat?

 

nepasitenkinimas

Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori

 

Pasak ekonomistų, lietuviai šiuo metu gyvena ekonomiškai geriausiai per pastaruosius 430 m. Deja, visuomenės nuomonės tyrimai ir kasmet skelbiamas šalių laimės indeksas rodo, kad beveik visuose visuomenės lygiuose – šeimoje, darbe ir valstybėje – psichologinis klimatas nėra labai pozityvus. „Eurobarametro“ tyrimai rodo, kad 2017 m. 83 % Europos Sąjungos šalių gyventojų buvo patenkinti savo gyvenimu. O štai Lietuvoje šis rodiklis siekė tik 70 %. Lietuvius gerokai lenkė lenkai, tarp kurių net 86 % jaučiasi patenkinti ir neturi dėl ko skųstis. Estijoje tokių – 81 %. Tokie pat nelaimingi ir nepatenkinti jaučiasi tik latviai. Ši situacija glumina mokslininkus. Mat minėtose posovietinėse valstybėse ekonominė gerovė augo bene sparčiausiai visoje Europoje. Žmonių gyvenimas objektyviai pagerėjo, tačiau laimės tai jiems neteikė. Nors Danija nuolat atsiduria pirmosiose vietose pagal laimės indeksą, pragyvenimo lygis ten auga palyginti lėtai. Tai žinant norisi išsiaiškinti, kodėl žmonės, kurie gyvena geriau, geriau nesijaučia, o kartais net atvirkščiai – dėl geresnio gyvenimo jaučia nuolatinį nerimą ir nepasitenkinimą. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad šioje valstybėje pasitikėjimo kitais žmonėmis lygis yra itin aukštas. Be to, kultūriškai ten nepriimta demonstruoti ekonominės gerovės atributų, tarkime, prabangos prekių, sportinių automobilių, netgi madingų drabužių. Ten puikavimasis finansine padėtimi neretai laikomas nepriimtinu ir itin nemandagiu elgesiu. Manoma, kad šios šalies laimės paslaptis slypi ne augančiame finansiniame stabilume, o bendruomeniškume ir orientacijoje į bendrą gerovę. Be to, danai užuot skundęsi dėl įvairių gyvenimiškų situacijų, patys keičia ir taiso padėtį. Jie dažnai užsiima savanoriška veikla, daug bendrauja ir patys inicijuoja įvairius judėjimus bei socialines veiklas. Kitaip tariant, jie moko, kaip sėkmingo psichinio funkcionavimo dėsnius perkelti į visuomeninį lygį.

 

Lūkesčių spąstuose

 

Visgi tam, kad visuomenė taptų labiau patenkinta, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas pasitenkinimo suteikia vienam žmogui. O tai gana sunkus uždavinys. Tradiciškai gerovę ir laimę užtikrina 3 dalykai: patenkinti pagrindiniai fiziologiniai, saugumo, priklausymo ir saviraiškos poreikiai, tvirti ir aiškūs socialiniai ryšiai, suvokimas, kad galima pačiam kontroliuoti savo gyvenimą ir pasirinkimus. Vis dažniau šiuolaikiniai psichologai užsimena apie tai, kad nepasitenkinimas ar netgi nepaaiškinamas pyktis kyla, kai asmuo ima lyginti save su kitais. Nenuostabu, kad retai lygiuojamasi į nesėkmingą žmogų. Socialinių tinklų eroje save linkstama lyginti su herojais, kurie yra sukurti. Paauglėms siektinais idealais tampa itin lieknos ir gražios socialinių tinklų ar televizijos įžymybės, o vaikinams – pasiturintys muzikos atlikėjai ar sporto žvaigždės. Kyla noras turėti tai, ką turi jie, todėl susiformuoja ne itin realūs lūkesčiai. Mat retai susimąstoma, kad populiarūs ir žinomi asmenys irgi turi rūpesčių, išvaizdos trūkumų ir patys plauna savo indus. Sena lietuviška patarlė byloja – kaimyno kieme žolė žalesnė. Ir atrodo, kad šiuolaikiniams žmonėms ji aktualesnė nei bet kada anksčiau. Įvairios studijos rodo, kad save, savo išvaizdą ir gebėjimus žmonės vertina geriau, kai apklausos atliekamos pavieniui. O štai apklausos metu šalia dalyvių pastačius konkurentą savivertės kreivė pradeda staigiai leistis žemyn. Lygiuojantis į kitą visada kyla klausimas, kaip jam pavyko pasiekti vienų ar kitų dalykų. Tikrų istorijų asmenys nelinkę atvirai pasakoti, todėl neretai sukuriama savotiška legenda, kad viską lėmė sėkmingas atsitiktinumas arba palankūs ryšiai. Deja, tokios legendos pavojingos, nes jos sąmonėje formuoja lūkestį – kažkas duos, padovanos ar suteiks. O jeigu jis nepatenkinimas, žmogus ima galvoti, kad aplinkiniai ir valstybė jam yra skolingi.

 

Pavojinga skundų mada

 

Mąstymo būdas, kai atsakomybė už gyvenimą perkeliama kitiems, į nepasitenkinimo liūną klampina ne tik pavienius asmenis, bet ir visą visuomenę. Sociologai pastebi, kad dabartinėje visuomenėje ryškėja ne itin palanki tendencija – žmonės renkasi kraštutines pozicijas. Vieni pasineria į absoliučios laimės paieškas, užsiima paviršutine savianalize, taiko sau įvairias metodikas ir laikosi pozityvaus mąstymo taisyklių. O štai kita visuomenės dalis tampa nepatenkintais kritikais. Tai itin akivaizdu analizuojant socialinių tinklų arba naujienų portalų komentarus. Ten pasisakyti mėgsta vadinamieji heiteriai. Pasirodo, būti viskuo nepatenkintam yra madinga. Ypač tuomet, kai aptarinėjami ne asmeniniai klausimai, o visuomenės reiškiniai ar žinomi asmenys. Skundai ir kritika, psichologų teigimu, savaime nėra blogi. Ir vien tai, jog žmogus skundžiasi ar yra kuom nors nepatenkintas, dar nereiškia, kad jis yra nelaimingas. Adekvatus nepasitenkinimas kartais netgi naudingas, nes skatina ieškoti būdų, kaip pašalinti nepasitenkinimo priežastis. Deja, jis pozityviai veikia ne visada. Dažniau skųstis mėgstantys asmenys tokiu būdu ieško pritarimo ir mėgina sumažinti psichologinio spaudimo lygį. Yra ir tokių, kuriems aimanavimas dėl negandų tampa gyvenimo būdu. Jie reaguoja į bet kokią smulkmeną išreikšdami pasipiktinimą. Tai yra kompulsinis veiksmas, nesuteikiantis malonumo, todėl nėra realios būtinybės tai daryti. Tokie žmonės yra pasyviai agresyvūs – trumpam gauna pageidaujamo dėmesio dozę ir pasijunta geriau, kai įsijaučia į aukos vaidmenį. Beje, užjausti tokius asmenis yra madinga. Netgi žiniasklaida palaiko būtent tokio kalbėjimo formatą – vertinant gyvenimo lygį, politines problemas neretai pakalbinami būtent pesimistiškai nusiteikę praeiviai, kurie negaili kritikos valdžiai, sistemai ir aplinkai. Viena vertus, tai atspindi visuomenės nuomonę, kita vertus – formuoja tam tikras elgesio normas. O jų laikytis tenka visiems. 

 

Įdomu

 

  • Juokaujama, kad jeigu užėjus į patalpą joje nepavyksta rasti nė vieno erzinančio žmogaus, greičiausiai tas žmogus esate jūs. Nustatyti, ar asmuo pernelyg pasinėręs į savo nepasitenkinimą ir skundus, nesudėtinga. Reikia kelias dienas iš eilės visas negatyvias mintis užsirašinėti. Beje, tokio eksperimento rezultatai daugelį nemaloniai nustebina.
  • Mokslininkai teigia, kad išsivaduoti iš objektyviai nepagrįsto nepasitenkinimo galima suardžius postmodernaus gyvenimo paradoksą. Asmuo, užuot svajojęs apie ateitį, laimės ir pasitenkinimo šaltinių turėtų ieškoti kasdienybėje ir smulkmenose.
  • Lėtinis stresas – viena pagrindinių priežasčių, kodėl iš pažiūros laimingi ir sėkmingi žmonės jaučia nepasitenkinimą. Pasirodo, jis veikia ne tik psichiką, bet ir fiziologiją. Lėtinis stresas neretai tampa itin sunkių širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi.
  • Jeigu nesiseka vienoje iš pagrindinių gyvenimo sričių, gali būti, kad nepasitenkinimas persikels ir į kitas sritis. Pavyzdžiui, jeigu nesusiklosto karjera, ilgainiui kyla daugiau barnių šeimoje. Taip yra, nes žmogus negeba perjungti ir suprasti savo emocijų.

 

Specialisto komentaras

Marius Daugelavičius, psichologas (dr.)

 

Kartais juokaujama, kad nepasitenkinimas gyvenimu ir skundai – lietuviško mentaliteto dalis. Tačiau yra žmonių, kurie visada viskuo džiaugiasi. Kodėl taip yra?

 

Vargu, ar galima teigti, kad lietuviai yra labiau nepatenkinti nei kitos tautos. Visgi egzistuoja tendencija, kad mums būdinga jaustis nelaimingiems. Tai rodo itin didelis savižudybių skaičius, depresijos atvejai ir įvairios priklausomybės. Psichinė lietuvių savijauta iš tiesų prasta. Nemokėjimas jausti laimės ir pasitenkinimo veikiau yra ne mentaliteto dalis, o požiūrio į gyvenimą klausimas. O ar skundžiamės daugiau už kitus, sunku pasakyti. Visgi yra asmenų, kurie skundžiasi dėl visko, jaučia itin daug nepasitenkinimo. Tokie žmonės neretai turi psichologinių problemų. Tai gali būti vienas depresijos požymių. Toks jausmas neatsiranda šiaip sau. Visada yra kokių nors priežasčių. Dažniausiai skunduose atsispindi negera vidinė savijauta. Kartais aštrus nepasitenkinimo reiškimas yra savotiškas pagalbos šauksmas. Tik bėda ta, kad besiskundžiantis žmogus retai supranta, kas jo viduje vyksta. Ne daugiau žino ir aplinkiniai. Žmonės dažnai nukreipia savo negerą savijautą į aplinką. Tokiu būdu tarsi ieško objektyvių išorinių priežasčių. Pavyzdžiui, daugelis tikina, kad blogai gyvena dėl atlyginimo, partnerio elgesio, viršininko ar kaimynų. Tačiau dažniausiai didžiausias nepasitenkinimo šaltinis – vidinė būsena. Deja, lietuviai dar nepratę gilintis į save, analizuoti savo savijautą, todėl atsiduria aklavietėje – negali pakeisti tam tikrų išorinių aplinkybių, o savo psichikos keisti nebando. Tad belieka lieti savo nepasitenkinimą.

 

Lietuviams iš tiesų trūksta žinių apie psichiką. Nedaugelis domisi tuo, kokie procesai vyksta sąmonėje, kaip tvarkytis su išgyvenimais. Deja, tai neretai tampa priklausomybių priežastimi. Kai taip nutinka, asmuo vidinį nepasitenkinimą mėginama slopinti alkoholiu ar vaistais. Nepasitenkinimas kaupiasi – jis niekur nedingsta. Kentėti ir nerodyti jausmų iš tiesų labai būdinga mūsų tautiečiams. Daugelis taip išauklėti – rodyti jausmus nepatogu, nemandagu ir negerai. Mus augina taip, kad būtume patogūs kitiems. Visos blogos patirtys, jausmai kaupiasi ir pradeda nuodyti. Tai beišvengiamai išsiveržia. Vieniems – bumbėjimu, kabinėjimusi prie savęs ir kitų, kitiems pavojingesniais būdais – smurtu, savižudybe.

 

Ar yra būdų, kaip mažinti nepasitenkinimą ir patirti daugiau džiaugsmo?

 

Pirmiausia reikėtų sau pripažinti, kad viduje susikaupė daug nemalonių emocijų. O paskui galima ieškoti tinkamiausio būdo šioms emocijoms išlieti. O būdų yra įvairių: pradedant sportu, baigiant nuoširdžiu atviru pokalbiu. Pasikalbėti naudinga ir su psichologu. Pokalbis su profesionalu – labai vertingas psichikos higienos elementas. Kai kuriems padeda dienoraščio rašymas. Kitus gelbsti emocinė iškrova kumščiuojant bokso kriaušę. Visgi svarbiausia yra pradėti mąstyti, paklausti savęs, kodėl negerai jaučiamasi ir ką su savimi daryti. Nepasitenkinimo priežasčių gali būti begalė: vaikystės traumos, nepriteklius, patirtos patyčios, psichologinis nesaugumas, blogi santykiai su tėvais, uždarumas. Neretai kelią ieškoti tikrų nepasitenkinimo priežasčių užkerta baimė parodyti silpnumą. Tai žmogui trukdo pripažinti, kad negeba susitvarkyti su savimi.