Net 54 % šiuolaikinių žmonių mano, kad juos geriausiai apibūdina pasiekimai ir socialinis statusas. Tad nuolankumas ar nuolaidumas neretai laikomas trukdančia savybe ir net siejamas su menka saviverte. Visgi mokslininkai tikina, kad gebėjimas nuolankiai priimti nemalonias arba neįmanomas pakeisti gyvenimo situacijas gali būti net labai naudingas. Tačiau svarbu neperžengti plonos ribos, skiriančios gebėjimą priimti gyvenimo neišvengiamybę nuo pasidavimo svetimų žmonių įtakai.

 

nuolankumas

Skaitytojos laiškas

 

Sveiki,

 

kiekvieną mėnesį, atsivertusi žurnalo numerį, pirmiausia ieškau psichologinių temų, o tik vėliau su pasimėgavimu lyg desertą perskaitau išsamius ir įdomius žymių žmonių interviu. Mane labai domina psichologija ir dvasinis tobulėjimas, todėl džiaugiuosi galėdama gilinti žinias skaitydama tiek daug įvairių temų. Visgi vienos temos, kuri man asmeniškai šiuo gyvenimo etapu labai aktuali, pasigedau. Tad nusprendžiau užduoti klausimą specialistui.

 

Pradėti savo pasakojimą veikiausiai teks iš toliau ir kiek daugiau paatvirauti apie save. Manau, kad esu ir visada buvau paprasta moteris. Paprasta, tačiau ne prasta. Tikrai nelaikau savęs nesėkmės lydimu žmogumi. Dirbu man priimtiną darbą, nors nesu oficialiai susituokusi, tačiau turiu partnerį ir dukrytę. Neslėpsiu, vien vyro pastangų dėka neseniai įsigijome nuosavą namą, jį pamažu mėginame paversti jaukiais namais. Tad lyg ir neturėjau jokio pagrindo manyti, kad gyvenime darau kažką ne taip, juolab kad nepakankamai stengiuosi. Visgi per vieną pokalbį su draugėmis paatviravome apie šeiminius santykius, ir aš netikėtai sužinojau, kad jų akyse neretai atrodau per daug nuolaidi ar net nuolanki. Ir tai, kaip paaiškėjo, pasireiškia visose gyvenimo srityse. Pirmiausia santykiuose su mama. Dėmesingumo mamai ir jos poreikiams niekada nelaikiau nuolankumu, nors turiu prisipažinti, kad dažnai nusileidžiu jos reikalavimams. Tačiau juk beveik visi taip elgiasi su tėvais. Man atrodo nepriimtina neatsiliepti į jos skambučius arba neaplankyti savaitgaliais.

 

Viena iš bičiulių taip pat yra ir kolegė darbe. Ji pastebėjo, kad per dažnai nusileidžiu tiesioginiam viršininkui. Vis ragina mane pakovoti už galimybę prisiimti mažiau darbų arba pamėginti palypėti karjeros laiptais. Nors iš tiesų su darbo kiekiu susitvarkau, o intereso konkrečioje įmonėje padaryti karjeros neturiu. Ateičiai turiu kitokių planų, tačiau draugei atrodau lyg stuburo neturinti pastumdėlė. Visgi sunkiausia buvo išgirsti, kad netgi santykiuose su partneriu atrodau nuolat pasiduodanti jo valiai. Iš tiesų daugiau iniciatyvos visada rodo antroji pusė. Vyro charakteris kur kas veržlesnis negu mano, taip pat galva nuolat pilna idėjų kažką veikti ar keisti. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad mano nuomonė nesvarbi. Atvirkščiai, bendrai priimame sprendimus. Tik aplinkiniai nemato mūsų pasitarimo proceso.

 

Iki skaudžiai atviro pokalbio su bičiulėmis niekada negalvojau, kad turėčiau būti aktyvesnė ar kovingesnė. Beveik nebūna atvejų, kad kiltų noras dėl kažko itin aršiai kovoti, nes gyvenu gana patogiai. Visgi paraginimai užsiauginti stuburą privertė pagalvoti, ar elgiuosi tinkamai. Galbūt nuolankumas man iš tiesų nenaudingas. O gal mes netinkamai suprantame nuolankumo esmę.

 

Iš anksto dėkoju už psichologo įžvalgas.

 

Elena

 

Specialisto komentaras

Psichologas dr. Marius Daugelavičius

 

Viskas pasaulyje sudaryta iš priešingybių. Taip yra ir su asmenybės savybėmis: viename poliuje atsiduria nuolaidumas, o priešingame – kovingumas. Nuolaidumas reiškia, kad žmogus sutinka su tuo, kas vyksta, o kovingumas, jog bando pakeisti aplinkybes, procesus ar net kitus asmenis. Abi šios savybės reikalingos. Visgi nuolankumas padeda priimti visus savo asmenybės aspektus, realų pasaulį ir net tikėti, kad egzistuoja aukštesnės jėgos. Jeigu žmogus nenuolankus, negeba susitaikyti ir priimti, tuomet gyvenime neadekvačiai daug kovoja. Stokojantys nuolaidumo ir susitaikymo bando pakeisti ne tik išorines aplinkybes, bet ir kovoti su asmeninėmis savybėmis, kurios atrodo netinkamos. Iš išorės tokie žmonės bando įveikti kitus, pakeisti situacijas ar net priešintis valdžiai, pavyzdžiui, mokesčių inspekcijai. Nepamatuoto kovingumo pavyzdžių gausu šiuolaikinių aktualijų fone. Tačiau kova visada reikalauja išteklių. Nuolat kovoti pasirengusį žmogų galima palyginti su daug kariaujančia valstybe. Ji labai greitai išsikvepia ir pereikvoja savo išteklius. O neutraliteto besilaikančios valstybės daugiau dėmesio gali skirti savo ekonomikai ir socialinėms struktūroms. Nuolaidus žmogus – taikus ir gebantis susitaikyti. Ši savybė padeda augti ir vystytis.

 

Tačiau visur turi būti pusiausvyra. Tiek žmonės, tiek valstybės prireikus turi gebėti pakovoti už save. Tačiau šis kovingumas turėtų būti gynyba, ne puolimas. Tai padeda įvertinti, kada ši savybė reikalinga, o kada tampa žalinga. Kovingumą sukelia visiems gyviems padarams būdingas išlikimo instinktas. Tačiau juk žmonės, aplinkybės ar situacijos ne taip ir dažnai reikalauja kovingos pozicijos. Kartais pakovoti reikia, tačiau veikiausiai ne tiek daug, kaip Vakarų visuomenė mano. Juk Rytų kultūrose nuolaidumas laikomas teigiama savybe, nes nuolat kovojantys greitai perdega, o susitaikantys taupo resursus ir stiprėja.

 

Tinkamo nuolaidumo ir pamatuoto kovingumo, kurie padeda atsirinkti, kurios kovos gyvenime reikalingos, galima išmokti. O štai perdėto kovingumo savybė neretai susiformuoja natūraliai, kaip vaikystėje patirto smurto arba patyčių pasekmė. Šiems žmonėms vidinis nerimas nuolat kužda, kad privalo kovoti ir gintis, netgi tada, kai niekas nepuola. Būtent jiems derėtų mokytis nuolaidumo ir susitaikymo, nes tik tuomet pavyktų atsipalaiduoti ir gyventi ramiai. Tad tuomet, kai gyvenimas ramus ir vedantis tobulėjimo keliu, nuolankumas leidžia mėgautis jo vaisiais ir nėra kliūtis.

 

Šis tas įdomaus

 

  • Kelerius metus trukę tyrimai JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje parodė, kad tie žymūs žmonės, kurie elgiasi paprastai ir bendrauja kukliai, yra daug patrauklesni negu populiarūs dainininkai bei aktoriai, norintys, kad visi pripažintų jų didybę.
  • Nuo 2000 m. psichologijoje pradėtas taikyti naujas dispozicinis asmenybės modelis, kuriamas pagal 5 dažniausiai pasikartojančius bruožus. Manoma, kad šios penkios savybės yra visų kitų pagrindas. O į šį didįjį penketuką įtrauktas ir nuolaidumas, ir jo sinonimas nuolankumas. Ši savybė apibūdinama kaip individo polinkis nusileisti tuomet, kai tai atitinka jo interesus.
  • Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuolaidūs žmonės yra silpnavaliai ir jiems gyvenime sekasi prasčiau, tačiau net keli JAV ir Europos šalyse atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad tinkamas nuolaidumo savybės taikymas labai naudingas sprendžiant ginčus. Pasirodo, laiku nusileidus galima ginčo trukmę sumažinti net 40–55 %, taip pat beveik trečdaliu padidinti pasitenkinimą priimtu kompromisu.
  • Nuolaidumas vertingiausias, nes tausoja žmogaus psichinę energiją. Nusileidžiantis asmuo nesistengia visko kontroliuoti, todėl neįsitempia.