Tikriausiai bent retkarčiais jaučiate nostalgiją – karčiai saldų praeities ilgesį. Tačiau kodėl nostalgija sukelia malonius jausmus? Kokį poveikį sveikatai ji turi ir kaip ją sumaniai išnaudoja verslininkai?

 

Nostalgiški žmonės – laimingesniValentines,Day.,Couple,In,Love.,Old,Letters,,Postcards,,Antique,Accessories

 

Nostalgiją gali sukelti visi penki pojūčiai. Pavyzdžiui, mamos iškepto pyrago kvapas, išgirsta sena daina ar pamatyta nuotrauka. Tada užplūsta tikra šiltų jausmų ir prisiminimų banga. Nors jausti nostalgiją malonu, ji vertinama prieštaringai. Kartais manoma, kad nostalgiją dažnai jaučiantys žmonės yra nelaimingi, nes per daug ilgisi praeities. Prieš kelis šimtus metų netgi manyta, kad tai sielos liga, kurią reikia gydyti. Tačiau tiesa ta, kad šis jausmas gali turėti daugybę privalumų. Nostalgijos terminas pirmą kartą pradėtas vartoti XVII a. Jį sugalvojo šveicarų gydytojas Johannesas Hoferis, taip pavadinęs kareivių jaučiamą namų ilgesį. Gydytojas šią ligą bandė gydyti, nes tikėjo, kad ji gali sukelti sunkių širdies problemų. XIX a. imta manyti, kad nostalgija yra depresijos rūšis. Ir tik XX a. mokslininkai įžvelgė teigiamas šio jausmo savybes. Ne vienas modernių laikų tyrimas parodė, kad nostalgija gali būti net labai naudinga. Ypač tada, jei žmogus dėmesį sukoncentruoja į tai, ką praeitis jam padovanojo, o ne į tai, ką bėgant metams jis prarado.

 

Pasak amerikiečių psichologijos profesorės Julianos Breines, nostalgija yra tam tikras smegenų mechanizmas, leidžiantis pasijusti laimingesniems ir saugesniems. Visų pirma, jaučiant nostalgiją gaminasi vadinamieji laimės hormonai. Tad užklupus blogai nuotaikai siūloma pažiūrėti linksmą vaikystės filmą ar pasiklausyti nostalgiją sukeliančios paauglystės laikų muzikos. 2015 m. atliekant studiją dalyvių paprašyta užrašyti kelis jiems nostalgiją sukeliančius praeities prisiminimus. Pastebėta, kad tai padariusieji išties pasijuto laimingesni. Kita studija parodė, kad dažnai nostalgiją jaučiantys asmenys nesijaučia vieniši. Mokslininkų teigimu, nostalgija gali padėti sustiprinti ryšius su artimaisiais ir draugais. Kartu žiūrėdami senus filmus, vartydami nuotraukų albumus ar kalbėdamiesi apie smagius praeities įvykius puoselėjame tarpusavio ryšį ir jį sutvirtiname. Net jei žmonių, kuriuos prisimename, jau nėra šalia, nostalgija leidžia jausti jų buvimą ir pasijausti geriau.

 

Tyrimai taip pat parodė, kad nostalgiški prisiminimai padeda pozityviau žvelgti į ateitį. Prisimenant smagius įvykius smegenys „nusprendžia“, kad jei tiek daug gero vyko praeityje, neabejotinai įvyks ir ateityje. Tad nostalgiški žmonės labiau pasitiki savimi ir netgi lengviau susidoroja su mintimis apie neišvengiamą mirtį. Anot J. Breines, nostalgija primena gerus praeities įvykius, sykiu užtikrina, kad esame svarbūs bei vertinami žmonės, gyvenantys prasmingą gyvenimą.

 

Šildantys prisiminimai

 

2012 m. amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad nostalgija šildo ne tik sielą, bet ir kūną. Dalyvių prašyta pasiklausyti nostalgiją sukeliančios muzikos. Prieš užduotį ir po jos matuota tiriamųjų kūno temperatūra. Mokslininkai pastebėjo, kad dalyvių kūno temperatūra pasiklausius muzikos šiek tiek pakilo. Vėliau jų paprašyta įmerkti ranką į šaltą vandenį. Tyrėjų nuostabai, šie dalyviai jautė mažesnį šaltį nei tiriamieji, kurie nostalgiškos muzikos nesiklausė. Vėlesni tyrimai parodė, kad dėl nostalgijos gebėjimo sušildyti ją stipriau jaučiame šaltomis dienomis. Pavyzdžiui, tikriausiai pastebėjote, kad daugelis žmonių lengvai pamišę dėl senų gerų kalėdinių dainų. Pasirodo, mes taip pasąmoningai stengiamės save sušildyti.

 

Pasak tyrėjų, nostalgija taip pat padeda pasijusti didesnės socialinės grupės dalimi. Kitaip sakant, patenkina poreikį priklausyti bendruomenei. Pavyzdžiui, šiandien internete rastume nemažai turinio, skirto 1990-aisiais augusių žmonių jaučiamai nostalgijai. Dalindamiesi 10-ojo dešimtmečio juokeliais, vaikystėje buvusių populiarių serialų ir filmų ištraukomis, šios kartos atstovai iš viso pasaulio jaučiasi vieni kitiems artimesni. Nors realybėje nė nebuvo susitikę. Dar vienas nostalgijos privalumas – stiprina atmintį. Tad nostalgija dažnai pasitelkiama gydant nuo Alzheimerio kenčiančius pacientus. Ilgesingus jausmus sukelianti muzika, nuotraukos ar filmai stimuliuoja užmigusias pacientų smegenų ląsteles ir jas suaktyvina. Tad pacientams kartais pavyksta prisiminti tai, ką dėl ligos užmiršo. Kaip žinia, šia liga sergantys garbaus amžiaus žmonės dažniausiai puikiai prisimena jaunystę, bet naujausi prisiminimai jų smegenyse ilgai neišlieka. Įdomu tai, kad stimuliuojant senus prisiminimus galima užsnūdusias smegenų ląsteles ištreniruoti, jog fiksuotų ir naujus.

 

Universalus fenomenas

 

Nostalgija – universalus fenomenas, kurį patiria visi žmonės. Tiek europiečiai, tiek amerikiečiai ar afrikiečiai su malonumu prisimena praeityje sutiktus asmenis, linksmas vaikystės vasaras, gražius saulėlydžius, nuotaikingas šventes. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė mūsų patiriame nostalgiją bent kartą per savaitę. Likęs trečdalis – bent 3–4 kartus per savaitę. Stipriausiai nostalgiją išgyvena jauni suaugusieji ir senjorai. Tačiau šis jausmas būdingas visoms amžiaus grupėms. Itin stipriai nostalgija pasireiškia išgyvenant svarbius gyvenimo pokyčius. Pavyzdžiui, išsikrausčius iš tėvų namų ir apsigyvenus universiteto bendrabutyje, išėjus į užtarnautą pensiją ir pan. Nostalgija šiuo atveju tarnauja kaip mechanizmas, padedantis susidoroti su išbandymais. Ji aprūpina gera nuotaika, motyvacija, laimės hormonais, kilsteli pasitikėjimą savimi. Pasak tyrėjų, nostalgija gali būti įvairių rūšių. Dažniausiai ji susijusi su asmeniniu gyvenimu. Pavyzdžiui, su ilgesiu prisimename vaikystės draugus, paauglystę, pirmąjį darbą ar pan. Tačiau lygiai taip pat galime patirti nostalgiją, susijusią su tam tikrais istoriniais įvykiais. Tarkime, ilgėtis laikų prieš finansinę krizę, su džiaugsmu prisiminti pasaulį be interneto ir išmaniųjų telefonų ar pan.

 

Nostalgijos jausmas orientuotas į praeitį. Tad yra manančių, kad nostalgiški žmonės depresuoti, nerandantys paguodos dabartyje ir su nerimu žvelgiantys į ateitį. Tačiau tyrimai parodė, kad nostalgija labiau teigiamas jausmas. Kaip minėta, aprūpina laimės hormonais, leidžia pasijusti saugiems ir mylimiems. Štai žmonės, kuriems iš tiesų buvo diagnozuota depresija, ligos paūmėjimo metu nostalgijos nepatiria. Jiems viskas tiesiog atrodo beprasmiška. Tad nekyla noras nei džiaugtis dabartimi, nei prisiminti smagių praeities įvykių. Todėl tiesiogiai nostalgijos ir depresijos sieti negalima.

 

Kita vertus, jei pernelyg dažnai gręžiatės į praeitį ir manote, kad viskas anuomet buvo geriau, tai – susirūpinti kviečiantis ženklas. Greičiausiai dabartinis gyvenimas nebetenkina, todėl džiaugsmo ėmėte ieškoti praeityje. Jei dabartyje nematote jokių prošvaisčių, svarbu išsiaiškinti, kodėl taip yra ir imtis priemonių situacijai pakeisti. Gali būti, kad užteks save palepinti, susitikti su draugais, nuveikti ką nors linksmo. Tačiau tam taip pat gali prireikti psichologo konsultacijos ir didesnių pokyčių. Būtent tada, kai žmogus jaučiasi tarsi užstrigęs, dirba nemėgstamą darbą, kuria netenkinančius santykius, jį ima kankinti įkyri nostalgija.

 

Nostalgija – geidžiamiausia prekė

   

Nostalgija būdinga visiems. O tuo sumaniai naudojasi verslininkai ir reklamų kūrėjai. Parduodamas prekes jie reklamuoja sužadindami nostalgiškus prisiminimus. Šiuo metu tai viena sėkmingiausių reklamos strategijų, pasiteisinanti beveik visada. Kai kurios prekės ne tik reklamuojamos nostalgijos pagalba, bet ir pačios ją sukelia. Pavyzdžiui, 2016 m. itin didelės sėkmės sulaukė išmaniųjų telefonų programėlė „Pokemon Go“. Tai žaidimas, kurio metu žaidėjas fiziškai keliauja po įvairias aplink jį esančias vietas ir gaudo pasislėpusius virtualius animacinius veikėjus pokemonus. Šis žaidimas itin išpopuliarėjo tarp 1990–2000 m. gimusių žmonių, kuriems jo veikėjai nostalgiškai priminė vaikystėje žiūrėtą animacinį serialą „Pokemonai“.

 

Sėkmingai nostalgijos jausmu žaidžia ir gazuoto gėrimo „Coca-Cola“ gamintojai. Šis gėrimas turi ilgametę istoriją, tad ne viena karta visame pasaulyje su juo sieja savo vaikystę. Gėrimo gamintojai, ypač prieš didžiąsias metų šventes, į pagalbą pasitelkia vintažinius kokakolos reklamos plakatus ir televizijos reklamas. Primindami pirkėjams jų vaikystę, tokie reklamos triukai užtikrina padidėjusį gėrimo perkamumą. Nostalgiškai naujausią „PlayStation“ žaidimų konsolę reklamavo ir įmonė „Sony“. Reklaminiame filmuke buvo matomi 1990-aisiais pirmosiomis konsolėmis žaidžiantys berniukai. Pastebėta, kad produkto pardavimas itin išaugo būtent 10-ajame dešimtmetyje augusių vartotojų grupėje.

 

Pasitelkę nostalgiją, skaitytojus vilioja ir įvairūs internetiniai pramogų bei naujienų portalai. Tikriausiai ne kartą matėte straipsnio antraštę „X dalykų, kuriuos prisimins tik 1990-ųjų vaikai“. Tokie prisiminimus žadinantys straipsniai sulaukia itin daug skaitytojų. Juk taip smagu prisiminti tai, kas užmiršta, ir šiuo jausmu pasidalinti su buvusiais vaikystės draugais. Šiuo metu tikrą šlovę išgyvena ir „Netflix“ serialas „Keisti dalykai“ (Stranger Things). Jo veiksmas vyksta 1980-aisiais, tad skamba tų laikų muzika, aktoriai nešioja anuomet populiarias šukuosenas ir drabužius. Neabejotinai serialas žiūrovų gausą pritraukė ne tik mistišku siužetu, bet ir nostalgijos žiupsniu. Beje, dėl šio serialo į populiariausiųjų viršūnes vėl sugrįžo nemažai 9-ojo dešimtmečio muzikos hitų. Tai rodo, kad žmonės iki šiol mielai klausosi muzikos, kuri buvo populiari jų jaunystėje.

 

Ar tikrai anuomet buvo geriau?

 

Kartais, apėmus nostalgijai, ima atrodyti, kad praeityje viskas buvo geriau. Dažnai žmonės gręžiasi į savo vaikystę ir ją idealizuoja. Juk tada buvome nerūpestingi ir laisvi, o šiandien turime susidurti su gausybe iššūkių. 2015 m. JAV tyrėjų atlikta apklausa parodė, kad 67 % iš 2000 apklaustų suaugusiųjų ilgisi savo vaikystės. Keturi iš dešimties tiriamųjų taip pat mano, kad tai buvo geriausias jų gyvenimo etapas. Pasak psichologų, nieko keisto, kad vaikystė mums tokia svarbi. Tai išties vienas reikšmingiausių gyvenimo etapų. Jo metu formuojasi asmenybė, susipažįstame su pasauliu ir kone kiekvieną dieną atrandame ką nors naujo. Tad vėliau, prisiminus šį laikotarpį, aplanko itin šilti jausmai. Visgi reikėtų nepamiršti, kad prisiminimai apie praeitį, ypač tolimą, dažniausiai iškreipti. Tad viską prisimename ne taip, kaip buvo iš tikrųjų, o taip, kaip smegenys sudėlioja prisiminimus. Galvodami apie vaikystę dažniausiai prisimename ilgas vasaros atostogas, mamos keptų blynų kvapą, smagius žaidimus su draugais. Tačiau juk viskas tikrai nebuvo taip idiliška. Be abejo, vaikystėje daugybė aspektų mums net labai nepatiko. Tarkime, būtinybė lankyti darželį, pašaipi kiemo mergaitė, griežta tėvų kontrolė ar pan.

 

Kitas pavyzdys – neretai prisimename buvusius mylimuosius, o su jais praleistą laiką mintyse piešiame šviesiomis spalvomis. Tačiau gerai pagalvojus, turbūt prisiminsime barnius, bemieges naktis ir tikrąją priežastį, kodėl šio žmogaus nebėra mūsų gyvenime. Dažnai idealizuojama ir jaunystė, studijų metai. Tačiau vargu ar šiandien iš tikrųjų norėtume grįžti į tuos laikus, laikyti sunkius egzaminus ir nerimauti dėl ateities. Bėgant laikui dalis prisiminimų tiesiog išsitrina, smegenys juos iškraipo ir pateikia realybės neatitinkančią prisiminimų mozaiką. Tad nors pajutus nostalgiją gali atrodyti, kad praeityje viskas buvo geriau, tai nėra tiesa. Visi gyvenimo etapai turi ir gerų, ir blogų aspektų. Greičiausiai po dešimties ar daugiau metų, žvelgdami atgal į šią dieną, taip pat jausime nostalgiją tam tikriems prisiminimams.

 

Nostalgija dažnai siejama su liūdesiu dėl jau praėjusių gyvenimo etapų. Tačiau, pasak psichologų, visiškai įmanoma būti nostalgiškam ir sykiu jaustis laimingam čia ir dabar. Tai, kad su ilgesiu prisimenate jaunystę ar studijų draugus, nebūtinai reiškia, kad dabartinis gyvenimas netenkina. Tiesiog tam tikras garsas, kvapas, skonis ar vaizdas priminė praeitį. Nostalgija gali apimti ir tada, kai pritrūksta saugumo, norime pasijusti geriau. Kaip minėta, šis jausmas yra smegenų gynybinis mechanizmas, aprūpinantis organizmą laimės hormonais. Tad nostalgijos tikrai nereikia bijoti ar vengti. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į aplinkybes, kuriomis nostalgija aplanko. Natūralu jausti ilgesį žiūrint seną komediją, valgant blynus, keptus pagal močiutės receptą, ar klausantis 1970-ųjų muzikos. Vis dėlto jei save pagaunate lyginančius dabartį su praeitimi šios naudai, nereikėtų į tai numoti ranka. Pamąstykite, kodėl netenkina dabartis ir ką galite šioje situacijoje pakeisti? Galbūt užteks paskambinti seniai matytai draugei ir iš širdies pasijuokti?

 

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė