Norite padėti vaikui mokytis? Laikas tapybos pamokoms

Mokslo metai  neatsiejami nuo rūpesčių, kurių vienas dažniausių – vaiko pasiekimai.  Ištirta, kad, norint pagerinti vaikų mokymosi rezultatus, dėmesį būtina skirti ne tik papildomoms pamokoms, bet ir užklasinėms veikloms. Viena jų – tapyba – gali tapti efektyviu sprendimu, padedančiu kovoti su priklausomybe nuo ekranų. Specialistai dalinasi įžvalgomis, kuo šis užsiėmimas svarbus, kurias kompetencijas padeda stiprinti ir į kokias tendencijas vertėtų atsižvelgti tėvams.

Tapyba – ne tik menininkams

Moksliniai tyrimai rodo, kad tapyba turi ypatingos reikšmės vaikų vystymuisi ir augimui. Nors įprasta manyti, jog menai skirti pirmiausia meninių gabumų turintiems vaikams, iš tiesų šiandien į šiuos užsiėmimus tėvai atžalas atveda tiek norėdami padėti mokytis, tiek spręsti emocinės sveikatos, kantrybės ugdymo ir kitas problemas.

Specialistų teigimu, tapyba – universaliausia meno kalba, tinkanti visiems vaikams.

„Jei anksčiau dauguma tėvelių į tapybos užsiėmimus pirmiausia atvesdavo vaikus, kurie mėgsta piešti arba yra ramesni, lėtesni ir jiems netinka kiti užsiėmimai, pavyzdžiui, sportas, dabar pastebime, kad šeimos tapybą atranda ir kaip priemonę siekti aukštesnių mokymosi rezultatų. Vaikams, kuriems sunkiau susikaupti, kurie ypač aktyvūs, greitai kintančių emocijų, tapyba padeda nusiraminti, visus jausmus išlieti drobėje ir ugdyti savybes, reikalingas mokymuisi“, – apie pastebimas tendencijas pasakoja Iveta Jurkšienė, daugiau nei 8 metų darbo su vaikais patirtį turinti pedagogė, Vilniaus Dailės akademijos absolventė.

Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. 2016 m. ir 2018 m. neurologų bei kitų mokslininkų JAV atlikti tyrimai parodė, kad meninė veikla padeda plėtoti vaikų kognityvinius įgūdžius ir gerina mokymosi rezultatus.

I. Jurkšienė išskyrė pagrindinius vaikų mokymosi rezultatus lemiančius iššūkius, kuriuos šeimoms padeda spręsti tapybos užsiėmimai.

Priklausomybė nuo ekranų. Tapybos studijų tinklo Vilniuje „Jaunasis tapytojas“ įkūrėja ir direktorė I. Jurkšienė pasakoja, kad šiuolaikinės technologijos (išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriniai žaidimai) daro didelę įtaką vaikų emocinei pusiausvyrai, dėmesiui ir kritiniam mąstymui. Tapyba tampa ypač veiksminga priemone tėvams kovoti su vaikų priklausomybe nuo ekranų ir jų daroma žala. 

„Neretai vaikams sunku atskirti, kas tikra, o kas ne, juk mirgantys ekranai įtraukia kur kas labiau nei kita kasdienė aplinka. Tapyba vaikams padeda pailsėti nuo nuolatinės technologijų srovės ir susitelkti į jausmus, mintis, idėjas. Tapybos užsiėmimuose reikia nuoseklumo ir dėmesio, tapant paveikslą vaikas turi skirti laiko detalėms, spalvoms ir formoms, o tai padeda gerinti dėmesio koncentraciją. Be to, eksperimentuojant, tyrinėjant spalvas ir formas bei ieškant sprendimų, kaip perteikti tam tikrą mintį ar emociją, kartu ugdomas kritinis mąstymas, nes vaikai turi tikslą pasiekti norimą rezultatą“, – dalinasi I. Jurkšienė.

Rašymo ar skaitymo sunkumai. Pasak specialistės, kai kurie vaikai gali turėti rašymo ar skaitymo sunkumų, tačiau būti labai vizualūs. Tapyba padeda jiems išreikšti save, taip pat leidžia mokytis per vizualinius pavyzdžius: „Tapybos pamokose lavėja ranka, vaiko rašysena gražėja, tikslėja, tampa pastabesnis detalėms, aplinkai, o tai leidžia vystytis kritiniam mąstymui. Be to, piešiant ugdoma ir rankos bei akių koordinacija – tai svarbus įgūdis ne tik rašant, bet ir konstruojant modelius ar net sportuojant“.

Emocinė sveikata. Tapyba – puikus būdas vaikams išreikšti savo emocijas, padėti susidoroti su stresu, liūdesiu. Tai stiprina emocinį intelektą, leidžia geriau suprasti save ir kitus. Be to, gerėja socialiniai įgūdžiai – vaikai išmoksta dirbti komandoje, dalintis daiktais.

„Studiją „Jaunasis tapytojas“ lanko daug skirtingų vaikų, kuriems padedame atsiskleisti, padrąsiname ir įkvepiame. Esame turėję mergaitę, kuriai labai trūko pasitikėjimo savimi, tačiau užsiėmimuose ji pradėjo kurti autoportretus, parodoje paveikslus pristatinėjo grupės draugams, tai padėjo įgauti pasitikėjimo. Kitas pavyzdys – vienam berniukui sunkiai sekėsi išreikšti jausmus žodžiais, todėl tapyba jam tapo priemone išreikšti emocijas. Per spalvas, linijas ir formas vaizdavo tai, ką jautė, o tai tiek jam, tiek terapeutui leido geriau suprasti jausmus“, – pasakoja tapybos studijos direktorė.

Kantrybės ugdymas. Tapant reikia ilgo darbo ir susikaupimo. Kad sukurtų tai, ką nori ir įgyvendintų savo idėją, vaikams reikalinga ilgalaikė koncentracija, šitaip jie mokosi kantrybės.

Nuo fizikos iki matematikos. Tapyba ypač padeda tose disciplinose, kur reikia vizualinio suvokimo, pavyzdžiui, geometrijoje ar fizikoje. Tapantys vaikai greičiau išvysto aštrų žvilgsnį detalėms, mokosi pastebėti smulkius niuansus, spalvų skirtumus ir tekstūras: „Nieko nenustebinsi pasakydamas, jog tapymas ugdo vaikų kūrybingumą, kuris šiandien įvardijamas kaip vienas svarbiausių įgūdžių ateities kartoms. Kūrybingumas svarbus daugelyje mokymosi sričių, nuo lietuvių kalbos, muzikos pamokų iki matematikos uždavinių sprendimo“, – sako I. Jurkšienė.

Problemų sprendimas. Kūrybinėje veikloje vaikai dažnai susiduria su problemomis: kaip perteikti tam tikrą nuotaiką, kaip panaudoti skirtingas technikas, kaip sujungti spalvas. Šie iššūkiai reikalauja problemų sprendimo įgūdžių. Be to, patiems nuolat tenka priimti sprendimus: kokią spalvą pasirinkti, kaip ją pritaikyti, kurią kūrybos priemonę naudoti, taigi ugdomas kritinis mąstymas.

Istorija ir kultūrinis sąmoningumas. Tapybos užsiėmimuose vaikai gali tyrinėti skirtingas kultūras, tradicijas ir istoriją, taip jiems suteikiama platesnė pasaulio perspektyva: „Studijoje „Jaunasis tapytojas“ mokome tapybos ir meno istorijos, šiuolaikiškai ir įdomiai papasakojame apie dailininkus, pavyzdžiui, vaikus supažindiname su Rene Magritte ir Salvadoro Dali kūryba. Tokie vaikai, atėję į muziejų, jau gali atpažinti matomų kūrinių laikotarpį ar tapybos stilių“, – pasakoja specialistė.

I. Jurkšienė akcentuoja, kad, technologijoms vis labiau užvaldant mūsų kasdienybę, labai svarbu, jog tėvai, mokytojai ir visuomenė skatintų menų vertę ir reikšmę bei vaikų dalyvavimą meninėse veiklose: „Svarbu, kad tėvai suprastų, jog menas yra vertingas ir reikšmingas vaikų vystymuisi. Ugdant vaikų kūrybingumą, jie mokosi ne tik meno, bet, visų pirma, gyvenimo įgūdžių“.