Neuroplastika. Kaip treniruojamos smegenys?

Neuroplastika, arba smegenų plastiškumas, – vis plačiau mokslininkų tyrinėjama sritis. Šis terminas nusako smegenų gebėjimą keistis, t. y. kurti naujas neuronų jungtis. Pokyčius smegenyse lemia mūsų pačių veiksmai. Pasak neuromokslininkų, jei sąmoningai dėsime pastangas, galime perprogramuoti smegenis.

Kodėl smegenys geba keistis?

Smegenų gebėjimas keistis – viena reikšmingiausių savybių mūsų išlikimui. Dėl jos žmogus gali prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų ir išmokti naujų, jo išlikimui reikalingų gebėjimų. Jei ne smegenų plastiškumas, negalėtume ne tik keisti karjeros, mokytis užsienio kalbų, bet ir neišmoktume važiuoti dviračiu, vairuoti automobilio, naudotis išmaniuoju telefonu, stalo įrankiais ir t. t. Smegenų gebėjimas keistis padeda žmogui išgyventi tokiais sudėtingais laikotarpiais kaip karas, tremtis, badas, sunkios ligos ir kt. Atsiradus poreikiui, jos persiprogramuoja ir gyvena naujomis aplinkybėmis, prisitaiko prie kitos kultūros, klimato, kasdienių įpročių, net skausmo ir kt.

Dėl smegenų plastiškumo galime įgyti naujų įgūdžių, įveikti priklausomybes, mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Tyrimai rodo, kad smegenų transformacijos padeda įveikti ir įvairias psichines bei fizines ligas, kai kuriais atvejais – netgi negalią.

Ypatingos savybės

Bestseleriu tapusioje knygoje „Save keičiančios smegenys“ kanadiečių mokslininkas, psichiatras, psichoanalitikas, Toronto ir Niujorko universitetų bendradarbis Normanas Doidge’as išsamiai aprašo smegenų gebėjimą keistis. Kelis dešimtmečius tyrinėjęs smegenų plastiškumą atrado keletą įstabių dalykų. Vienas jų – gyventi galime ir su puse smegenų, jei kita dalis buvo pažeista sunkios traumos, ligos ar gydymo metodo, kai tenka pašalinti dalį smegenų. Smegenys geba persiprogramuoti ir toliau įmanoma gyventi visavertį gyvenimą, nes vieno pusrutulio funkcijas perima kitas. Žinoma, tam reikia intensyviai dirbti su savimi.

Dar viena knygoje aprašoma istorija, kaip insultą patyręs žmogus vėl išmoko judėti ir kalbėti, nors gydytojai siūlė susitaikyti su mintimi, kad pusės kūno jis niekada nevaldys. Norėdamas atkurti nervinius impulsus, kurie valdė vienos kūno pusės galūnes, žmogus specialiai naudojo tik pažeistą kūno pusę, pavyzdžiui, viską stengėsi atlikti su iš dalies paralyžiuota ranka. Pamažu gebėjimas valdyti pažeistas galūnes sugrįžo, nes smegenyse buvo atkurti prarasti nerviniai signalai. Pasak kanadiečių mokslininko, yra daugybė skirtingų būdų, kaip galime treniruoti smegenis, tačiau svarbu žinoti, kad vieni mūsų veiksmai daro teigiamą, o kiti – neigiamą įtaką.

Kartojimas iš tiesų reikšmingas

Smegenų pokyčiai vyksta nuolat. Vadinasi, mūsų smegenys šiandien nėra tokios pačios, kokios buvo prieš keletą metų, savaitę ir net dieną. Verta žinoti, kad smegenų transformacijos vyksta su tam tikromis aukomis. Jose nyksta viskas, kas nenaudojama, taip trinama nereikalinga informacija. Pasekmė – prarandame kurį laiką nenaudojamus dalykus, t. y. nereikalingą informaciją. Puikiai žinome, kaip užsimiršta nevartojama užsienio kalba, kurią kažkada mokėmės, bet neturėjome galimybės praktikuoti. Lygiai taip pat pasimiršta ir kitos mokomųjų dalykų žinios, kurių neteko taikyti gyvenime: fizikos formulės, chemijos lygtys. Tačiau gera žinia ta, kad nereikalingą informaciją keičia nauja, kuri mums reikalinga šiuo metu, ir mokymosi galimybės yra beribės – smegenys niekada nepersipildo informacijos tiek, kad kažkas nauja negalėtų būti įsimenama.

Jei norime ko nors nepamiršti, turime kartoti, praktikuoti, kad smegenys žinotų, jog tai reikalinga informacija ir jos negalima trinti / pakeisti kita.

Mokytis naujų dalykų

Kaip ir raumenys, nenaudojamos smegenys aptingsta, o ilgainiui net pradeda nykti. Kai silpsta bei nyksta raumenys, sunkiau judėti, o kai tai atsitinka su smegenimis – darosi sunku atlikti kasdienes užduotis, bendrauti. Norint palaikyti smegenų formą, jas reikia treniruoti. Vienas būtų – nuolat mokytis naujų dalykų, pavyzdžiui, užsienio kalbų, bent po kelis žodžius kasdien. Jei kalbos ne prie širdies, galima mokytis mintinai artimųjų telefonų numerius, šokių žingsnelius, mezgimo raštus, eilėraščius, fizinių pratimų sekas, groti muzikos instrumentu ir t. t. Svarbu, kad kasdien smegenys atliktų po vieną naują pratimą tarp įprastų kasdienių, atsikartojančių užduočių bei gaunamos informacijos.

Smegenis puikiai stimuliuoja, palaiko aktyvi įtempta veikla: galvosūkių sprendimas, protų mūšiai, dėlionių dėliojimas, įvairūs atminties žaidimai, žongliravimas, skaitymas, audioknygų klausymas.

Stimuliuoti kūną

Po traumų, operacijų, kaulų lūžių ir kt. veiksnių, apribojančių galūnės (ar bendrą) judėjimą, visuomet reikalinga fizioterapija, kurios metu reikia atkurti įprastus judesius bei jautrumą. Tenka iš naujo mokytis paimti, pasukti, atsistoti, eiti ir pan. Per gana trumpą laiką saugota, nenaudota galūnė praranda judrumą. Pasak neuromokslininkų, taip veikia mūsų smegenys – jai kažko nenaudojame, smegenys gauna signalą, kad ta kūno dalis ar organas yra nereikalingi, todėl pradeda nykti jų funkcijos. Būtent todėl svarbu stimuliuoti visą kūną, siųsti nervinius signalus į visas kūno dalis. Jei kasdienėje veikloje to nereikia, tuomet skirti laiko ir dėmesio papildomai, pavyzdžiui, sportuojant.

Neseniai mokslininkai atrado, kad senatvinis koordinacijos susilpnėjimas tiesiogiai susijęs su neuroplastika. Didžiąją gyvenimo dalį vaikštome su batais, todėl padai negauna deramos stimuliacijos ir jų jautrumas mažėja. Griebęsi lazdelės dar labiau silpniname gebėjimą vaikščioti. Reikėtų pėdoms duoti kuo daugiau iššūkių (t. y. dažniau vaikščioti basiems įvairiais paviršiais), tuomet mažiau bėdų turėsime senatvėje. Rankų judesiams nuolat reikia lavinti smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, nerti vąšeliu ar žaisti stalo tenisą.

Išeiti iš komforto zonos

Smegenų plastiškumui naudingi įvairūs iššūkiai. Norint aštriu protu ir reikiamomis kūno funkcijomis džiaugtis visą gyvenimą, derėtų kuo dažniau išeiti iš komforto zonos. Tai galima daryti skirtingais būdais, pavyzdžiui, kasdienėje rutinoje naudoti nedominuojančią ranką. Vaikštant užsienio miestų gatvėmis nenaudoti navigacijos, bet bandyti įsiminti kelią atgal iki viešbučio ir kitų objektų. Užsienyje išmokti vairuoti automobilį kita kelio puse (Anglijoje, Kipre, Japonijoje ar kt.).

Nesinervinkite, jei iš karto nepavyks. Kai mokomės naujų dalykų ir išeiname iš komforto zonos, smegenys yra tarsi kūdikio, kuris pirmą kartą į ranką ima šaukštą ir bando valgyti. Be abejo, iš pradžių išsivalyti dantis nedominuojančia ranka bus iššūkis, bet ilgainiui įgusite. Kaskart įveikiant iššūkį kuriasi naujos neuronų jungtys, kurios smegenis išlaiko jaunas ir plastiškas, o tai pagrindinė sąlyga nesivystyti neurodegeneracinėms ligoms.

Patirti gerų emocijų

Skamba įdomiai, tačiau teigiamos patirtys, geros emocijos smegenų plastiškumui ir bendrai jų sveikatai labai reikalingos. Teigiamos emocijos skatina neurotransmiterių serotonino, dopamino, endorfinų sintezę, kurie lemia gerą psichinę ir fizinę savijautą. Teigiamos emocijos susijusios su gera miego kokybe, optimaliu virškinimu, normaliu kraujospūdžiu, deramu deguonies įsisavinimu. Visa tai tiesiogiai susiję su normalios smegenų veiklos užtikrinimu. Pozityvus mąstymas bei sąmoningumas taip pat svarbūs. Pasak neuromokslininkų, džiaugtis akimirka, būti čia ir dabar yra daug svarbiau už efektyvų laiko planavimą, nes tik atsipalaidavę tampame kūrybingi. Kartais sau reikia leisti pasvajoti, pažiūrėti pro langą, į dangų, kažkur išvažiuoti, pamatyti ką nors naujo – taip smegenys atsinaujina, tarsi persikrauna. Pozityvios teigiamos mintys virsta pozityviu impulsu, o šis – pozityviu veiksmu bei to veiksmo pasekme (tiek sąmoningai, tiek ne).

Smegenų priešas – stresas

Neigiamą streso poveikį fizinei ir emocinei sveikatai puikiai žinome. Tačiau smegenims jis susijęs net su atminties pokyčiais, nes priverčia gyventi autopiloto režimu. Patiriant stiprų stresą įjungia vadinamasis autopilotas, kad nereikėtų nuolat spaudyti greičio ir stabdžio pedalų, t. y. gyvenama, veikiama automatiškai. Dėl to atsiranda tunelinis matymas, atimama galimybė sąmoningai įsigilinti, įsijausti į tai, ką darome, mokytis naujų dalykų, atrasti. Tam, kad pajustume džiaugsmą dėl savo veiklos – tiek asmeninės, tiek profesinės, turime būti sąmoningi, nes tuo metu išsiskiria dopamino, sukeliančio malonumo jausmą. Stresinėse situacijoje negalime blaiviai mąstyti, nes įsijungia išlikimo režimas – palaikomos tik būtiniausios fiziologinės funkcijos, smegenys dirba nepakankamu režimu, todėl, patiriant nuolatinį stresą, jos ne tik neatsinaujina, bet ir sensta, nyksta.

Neigiamos mintys virsta neigiamu impulsu, kuris neretai tampa veiksmu, nukreiptu į save. Pavyzdžiui, jei nekenčiate darbo, nenorite ten net kojos kelti, tikėtina, kad nuo tokios veiklos stabdys liga, trauma ar nelaimė, kurią pasąmoningai pasikvietėte.

Įdomu