Atostogų ir kelionių įspūdžius gali apkartinti nekviesti svečiai, sugalvoję užsukti į be priežiūros paliktus namus. Šeimininkams iš anksto reikėtų pagalvoti, kaip apsaugoti būstą nuo vagysčių, stichinių gamtos nelaimių ir kitų nenumatytų aplinkybių.

 

Home,Security,Concept,Abstract

Nerimas išvykus

 

Ilgesnė išvyka iš namų kelia dvejopus jausmus. Kirba džiugesys dėl laukiančių nuotykių, susitikimų ir patirčių. Taip pat graužia nerimas dėl vagišių, vandalų, netikėtų elektros ar vandentiekio gedimų, jau nekalbant apie orų sukeltą sumaištį. Planuojame grįžę rasti namus tokius, kokius palikome, tačiau niekada negalima atmesti rizikų. JAV Federalinis tyrimų biuras skelbia, kad vasaros mėnesiais (liepą ir rugpjūtį) įsilaužimų į namus skaičius išauga 10–18 %. Draudimų bendrovių duomenimis, 9 iš 10 vagysčių galima išvengti saugant savo turtą. Imkitės būtinų priemonių, užbėkite įvykiams už akių ir išvenkite moralinių bei finansinių nuostolių. Pasitikėdami savo sprendimais galėsite atsipalaiduoti ir iš širdies mėgautis ilgai lauktomis atostogomis.

 

Stebėsena per nuotolį

 

Tai pirmoji gynybos linija namų saugumui, kai esate išvykę. Pasirūpinkite įrenginiais, kurie SMS žinute įspėtų apie nesklandumus. Namuose ir privačioje valdoje įrenkite vaizdo kameras, judėjimo detektorius, kurie padės stebėti situaciją iš bet kurio pasaulio kampelio, kur yra internetas. Kilus bet kokiam įtarimui, gausite pranešimą į išmanųjį įrenginį ar planšetinį kompiuterį. Jei norite nusimesti kontrolės naštą, pasamdykite apsaugos tarnybą, kuri reaguos ir atvyks į įvykio vietą spręsti problemų. Naujausi tyrimai rodo, kad namuose be įrengtos apsaugos sistemos vagysčių tikimybė didesnė nei 300 %. Ji turi daug pranašumų: vagys, išgirdę signalizaciją, paprastai iškart sprunka, todėl sumažėja praradimų pavojus; apie įsilaužimą sužino aplinkiniai gyventojai ir policija. Išmaniosios namų sistemos, kuriomis galima valdyti įrenginius nuotoliu, padeda suklaidinti piktų kėslų turinčius žmones ir sukurti iliuziją, jog būste kažkas gyvena. Specialūs laikmačiai periodiškai įjungs ir išjungs šviesą kambariuose, užtrauks ir atitrauks užuolaidas, net įjungs muzikos grotuvą, televizorių, vejos laistymo sistemą. Galite susieti durų ar vartų skambutį su telefonu ir kalbėtis su interesantais ar kurjeriais, tarsi būtumėte namuose. Išvažiuodami atjunkite elektrinius garažo vartus, kurie valdomi nuotoliniu pulteliu, ir naudokite tik rankinį užraktą. Jei paliekate automobilį stovėjimo aikštelėje šalia oro uosto ilgą laiką, išimkite GPS įrangą. Vagystės atveju neteksite ne tik transporto priemonės, bet ir nutiesite raudoną kilimą iki tuščių namų. Jei įranga įmontuota, pakeiskite nustatymus, įveskite kitą adresą ir nukreipkite į atsitiktinę vietą, pavyzdžiui, prekybos centrą kitame mieste.

 

Namai kaip tvirtovė

 

JAV statistikos duomenimis, daugelis įsilaužėlių patenka į namus vien todėl, jog šeimininkai nepasirūpina fizine sauga. Kuo daugiau kliūčių sudaroma, tuo mažesnė tikimybė, kad ilgapirščiai pateks į patalpas. Įsitikinkite, kad veikia vartų užraktas, sandariai užsidaro visi langai (ypač vitrininiai su stumdymo mechanizmu) bei durys (ne tik pagrindinio įėjimo, bet ir balkono, garažo, sandėliuko, verandos). Pagalbinių patalpų įėjimus galima papildomai apsaugoti vidiniu mechanizmu – sklende ar kabliu. Apžiūrėkite namą iš lauko, ar per langus nematyti vertingų daiktų: meno kūrinių, brangios elektrotechnikos. Vertingus daiktus laikykite seife, toliau nuo pašalinių akių. Tik neslėpkite grynųjų pinigų ir papuošalų spintose, tarp knygų, patalynės dėžėse, nes vagys puikiai žino šias vietas. Sugalvokite netradicinę slėptuvę arba laikinai duokite pasaugoti patikimiems žmonėms. Viena didžiausių klaidų – palikti atsarginį raktą po kilimėliu, palange, vazonu ar kitoje populiarioje slėptuvėje. Tai atviras kvietimas įsilaužėliui. Privačioje teritorijoje nedera palikti daiktų, kurie viliotų vagišius: žoliapjovės, dviračio, treniruoklio, hamako, statybinių įrankių. Rekomenduojama paslėpti kopėčias, sodo įrankius ir visus daiktus, ant kurių galima palypėti ir pasiekti langą ar balkoną, išdaužti stiklą, nulaužti spyną. Lauko baldus, kepsninę, pripučiamą baseiną ir kitus sunkiai pernešamus daiktus geriausia uždengti specialiu tentu. Jis apsaugos ne tik nuo smalsių akių, bet ir nuo saulės šviesos bei kritulių. Pasirūpinkite, kad teritorija būtų gerai apšviesta tamsiuoju paros laiku.

 

Painus spektaklis

 

Sutarkite su kaimynais ar netoliese gyvenančiais draugais, kad jie reguliariai, bet atsitiktiniu laiku lankys paliktus namus. Svarbu sukurti iliuziją, kad kažkas gyvena ir būstas nėra paliktas likimo valiai. Jei kieme liko automobilis, tegul pagalbininkai kaskart perstato jį vis kitu kampu ar į kitą vietą. Jeigu kieme statymo vieta – tuščia, paprašykite kaimynų statyti ten savo transporto priemonę. Neleiskite, kad persipildytų pašto dėžutė. Kai ji užsikemša nuo reklamų skrajučių, ilgapirščiai supranta, jog šeimininkai išvykę. Nepalikite stovėti gatvėje tuščio šiukšlių konteinerio. Jei duodate raktus patikimiems žmonėms, kad palaistytų gėles ar pasirūpintų augintiniu (katės, paukšteliai, smulkūs graužikai gali likti vieni, jei kasdien ateina pagalbininkas), paprašykite, jog keistų užuolaidų padėtį (tai atitrauktų, tai užtrauktų). Taip pat naudinga reguliariai patikrinti galinių durų, langų sandarumą, santechnikos būklę (ar nevarva čiaupas, nesugedo tualeto bakelis). Jei išvykstate ilgesniam laikui nei savaitė, pasamdykite darbuotoją, kuris pjaus veją vasarą, šluos lapus rudenį, nukas sniegą žiemą. Neprižiūrėta teritorija išduoda, kad namuose niekas negyvena. Atgrasančiai gali suveikti įspėjamieji ženklai, išdėstyti teritorijoje, pavyzdžiui, jog kiemas stebimas vaizdo kameromis, namus saugo apsaugos tarnybos arba piktas šuo.

 

Sąjunga su kaimynais

 

Palaikykite draugiškus santykius su bendruomene, rūpinkitės rajono saugumu, nes tai sumažina vagysčių dažnį. Net jei negyvenate būste nuolat, pavyzdžiui, turite atostogų butą prie jūros ar kurorte, dažnai vykstate į komandiruotes, susipažinkite su artimiausias kaimynais. Pasiūlykite saugotis nuo vagysčių bendromis jėgomis. Praneškite, kada išvykstate, kad aplinkiniai akyliau stebėtų tuščius namus, o vėliau tokia paslauga atsilyginkite kaimynams. Kas kitas geriau išgirs krebždesį prie durų vėlyvą naktį, jei ne artimiausi žmonės? Stenkitės atkreipti dėmesį į nematytus prašalaičius, kurie dieną stebi aplinką, žvalgosi pro tvoras ir langus, slampinėja tamsiuoju paros metu. Žinoma, akylesnės mažus vaikus auginančios mamos, taip pat vyresni kaimynai, kurie pastabesni, smalsesni, dėmesingesni detalėms. Kita vertus, prieš išvažiuojant nereikėtų skalambyti naujienos visam rajonui. Neatskleiskite planų socialiniuose tinkluose. Neskelbkite atostogų nuotraukų, kol esate išvykę, nes tai atviras kvietimas vagišiams, kurie gali stebėti šeimą laukdami tinkamo momento. Pasidalinsite įspūdžiais sugrįžę. Aiškinkite apie tokio atsargumo poreikį vaikams, kurie nepraleidžia progos pasigirti apie keliones ar brangius daiktus. Apie tuščius namus turėtų žinoti tik keli patikimi žmonės. Taip pat turėti jūsų kontaktinį telefono numerį ir atsarginį raktą, jei kiltų rūpesčių.

 

Nelaimingi nutikimai

 

Daugelis suvokia išorinę grėsmę, tačiau svarbu atminti, jog namuose gali nutikti buitinių nelaimių. Retsykiais elektros ar santechnikos sistemos sugenda būtent tada, kai nėra šeimininkų. Norint išvengti žalos dėl trumpo sujungimo, gaisro ar prakiurusio vamzdžio, išvykstant atostogauti rekomenduojama užsukti vandenį, atjungti elektros prietaisus, užsukti dujų sklendes. Įsitikinkite, kad veikia dūmų detektoriai. Uždarykite vidines duris, nes tai sumažina galimą ugnies plitimą iš vienos patalpos į kitą. Žalos gali pridaryti gamtos stichinės nelaimės: kruša, žaibai, vėjas, gausi liūtis. Įsitikinkite, jog kieme, balkone, terasoje nepaliekate daiktų, kuriuos gali nupūsti stiprūs gūsiai, žaibolaidis – tvarkingas, lietvamzdžiai – tušti ir pratekami, medžiai – sveiki ir nugenėti. Daugiausia nuostolių lemia krituoliai, todėl venkite teritorijoje senų, aukštų medžių, kurie gali apgadinti stogą, išmušti langus ir sudarkyti apželdinimą.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė