Sudėtinga rasti žmogų, nepatiriantį nervinės įtampos. Stresą jaučiame dėl įvairiausių priežasčių ir aplinkybių, net tų, kurios tiesiogiai su mumis nesusijusios. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nervinė įtampa didina įvairių ligų riziką bei trumpina gyvenimą.

 

Lemia širdies ir kraujagyslių ligasshutterstock_1936385779

 

Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar patirti insultą didina iki pusantro karto. Dar pavojingesnis ūminis stresas. Per pirmąsias 24 val. po artimo žmogaus netekties miokardo infarkto tikimybė padidėja net 21 kartą. Didžiausią riziką dėl neigiamų streso padarinių patiria jau sergantys tam tikromis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau ir pats stresas gali lemti šiuos susirgimus. Nustatyta, kad ilgalaikis stresas pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį, o išoriniame sluoksnyje pradedamos gaminti kraujagyslių išsiplėtimą skatinančios ir uždegimo vystymąsi sukeliančios aktyviosios medžiagos – histaminas ir leukotrienai. Tai viena priežasčių, kodėl patiriant stresą veidą išpila raudonis. Netgi gali įtrūkti kraujagyslėse susikaupusios cholesterolio plokštelės ir dėl to ištikti miokardo infarktas ar insultas.

 

Stresas taip pat didina kenksmingojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, kraujospūdį, pulsą, deguonies poreikį. Visa tai ilgainiui lemia širdies ir kraujagyslių ligų radimąsi bei progresavimą.

 

Didina nutukimo riziką

 

Daugiau nei trečdalis žmonijos patiriamą stresą malšina maistu. Deja, ranka tiesiasi ne daržovių ar salotų link, bet masina kaloringas, ryškaus skonio maistas. Patirdami stresą prarandame saiką, todėl suvalgome daugiau, nei reikėtų. Tyrimai rodo, kad streso hormonas kortizolis turi įtakos pilvinių riebalų kaupimuisi. Be to, plečia ir stiprina atskiras riebalines ląsteles, todėl patiriant įtampą nepavyksta sulieknėti.

 

Negana to, stresas sutrikdo miego režimą, tai lemia visos endokrininės sistemos disbalansą, kuris atsiliepia įvairiai, įskaitant ir didėjantį apetitą bei lėtėjančią medžiagų apykaitą. Mokslininkai aiškina, kad streso malšinimas maistu susijęs su prigimtiniu išlikimo instinktu. Pirmiausia patiriant stresą sulėtėja kraujotaka, kad žmogus nenukraujuotų. Jei skausmo nepajuntama, o tai reiškia, kad žmogus nesužeistas, smegenys griebiasi kito gyvybės gelbėjimo būdo – pavalgyti. Ilgainiui stresas gali lemti nutukimą ir su juo susijusias ligas, pradedant cukriniu diabetu, baigiant širdies ligomis.

 

Susijusi su nevaisingumu

 

Stresas neigiamai veikia kiaušinėlio subrendimą. Tad dėl nervinės įtampos jautrios moterys turi problemų su menstruaciniu ciklu. Taip pat stresas gali sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Vyrams neigiamai veikia spermatozoidų kiekį ir judėjimą, gali sukelti erekcijos disfunkciją. Stresas vyrų ir moterų lytinę funkciją gali veikti tiesiogiai: mažinti libido, pakenkti kiaušialąstėms ir spermatozoidams bei per hormonų disbalansą. Endokrininę sistemą išbalansuoja streso lemtas nekokybiškas miegas ir riebalų kaupimasis. Tyrimai rodo, kad nutukimas tiesiogiai susijęs su policistiniu kiaušidžių sindromu, kuris lemia nevaisingumą. Dėl nutukimo sutrinka lytinių hormonų gamyba: moterų organizme išsiskiria per mažai estrogeno, o vyrų – testosterono. Tai gali lemti lytinės funkcijos ir vaisingumo problemas.

 

Skatina infekcines ligas

 

Streso hormonai kortizolis ir adrenalinas organizmą verčia veikti gynybiniu režimu – didesnės pajėgos sutelkiamos širdžiai, smegenims, kvėpavimo takams, o apie virškinimą kurį laiką pamirštama. Būtent todėl nervinė įtampa pasireiškia virškinimo sutrikimais: viduriavimu, pykinimu, vėmimu, pilvo pūtimu, net opalige. Jei stresas tęsiasi kurį laiką, dėl suprastėjusio virškinimo negauname visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų. Tai silpnina imunitetą, todėl dažniau sergama įvairiomis ligomis. Kuo ilgiau patiriamas stresas, tuo labiau alinamas organizmas – nepajėgia kovoti su ligų sukėlėjais. Iš pradžių vargina virusinės peršalimo ar žarnyno infekcijos, tačiau ilgainiui gresia ir lėtinės ar net onkologinės ligos.

 

Kaip suvaldyti stresą?

 

Visiškai išvengti streso neįmanoma, todėl svarbu išmokti būdų, kaip jį suvaldyti, kaip ramiau reaguoti, kaip kompensuoti streso hormonus laimės hormonais. Vienas efektyvių būdų – sportas – iš galvos išgaruoja visos problemos, organizmas gauna daugiau deguonies, gaminasi laimės hormonai. Verta išbandyti raminančias praktikas: meditaciją, jogą, muzikos ar dailės terapiją. Stenkitės kasdien bent po 20 min. veikti tai, kas labiausiai džiugina. Nukreipkite mintis – paskaitykite, pažiūrėkite filmą, pabendraukite. Išmokite atidėti stresą: jei šiuo metu problemos negalite išspręsti, grįžkite prie jos vėliau, šviežia galva. Darykite pertraukas nuo darbų, socialinių tinklų, neigiamos informacijos. Jei jaučiate, kad su stresu nepavyksta susidoroti, stiprinkite nervų sistemą maisto papildais, nebijokite kreiptis pagalbos į medikus.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Austėja Gliaudytė

 

Sąmoningas kvėpavimas padeda suvaldyti stresą

 

Sąmoningai sulėtintas kvėpavimo būdas – natūrali pagalba sau, kai apima baimė, nerimas ar stresas. Kvėpavimo dažnis turi įtakos širdies ritmui. Kvėpuojant ramiai pulsas nebūna smarkiai padažnėjęs.

 

Sąmoningas kvėpavimas gerina miegą, nuotaiką, susikaupimą, normalizuoja spaudimą, sulėtina pulsą, mažina nerimą ir depresiją, padeda sušvelninti stiprius išgyvenimus. Jis prasideda specialiai pritaikius tam tikrą kvėpavimo techniką. Net jeigu paprasčiausiai stebėtume kvėpavimą, jis pasikeistų. Siekiant greitai nusiraminti, pakanka šiek tiek ilgiau įkvėpti ir iškvėpti.

 

Sąmoningo kvėpavimo galima išmokti

 

Kai kuriems tai didelis iššūkis, nes nesame pratę susikoncentruoti tik į vieną elementą – kvėpavimą ir tuo pat metu daugiau nieko nedaryti. Rezultatai ateina su laiku taip, kaip fiziniais pratimais siekiant užsibrėžtų tikslų.

 

Patogiai įsitaisykite, galite stovėti, sėdėti. Švelniai užsimerkite, pajuskite, kad esate čia ir dabar, pajuskite savo kūną, priimkite garsus aplinkoje. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, tik tai darykite šiek tiek ilgiau. Taip galite daryti 1–3 kartus per dieną po 5–10 min. Laiko kontrolei galite nustatyti žadintuvą. Jei laikas neribojamas, palanku praktikuoti ir meditaciją, tai puikus tęsinys po kvėpavimo pratimų.

 

Kitas būdas – patogiai sėdėdami arba gulėdami ant nugaros sunerkite rankas ant pilvo. Lėtai įkvėpkite išpūsdami pilvą ir skaičiuodami iki 5. Sulaikykite kvėpavimą, kol suskaičiuosite iki 2. Lėtas iškvėpkite nuleisdami pilvą ir skaičiuodami iki 5. Praktikuokite 10–20 min. per dieną.

 

Įdomu

  •  Patyrus stresą, po trijų mėnesių gali pasireikšti plaukų slinkimas.
  •  Stresas pažeidžia vaikų augimo hormoną.
  •  Juokas mažina streso hormonų lygį ir stiprina imuninę sistemą.
  •  Apėmus stresui vyzdžiai stipriai išsiplečia, nes organizmui reikia surinkti kuo daugiau informacijos apie situaciją.
  •  Nedidelis streso kiekis padeda susikaupti.
  •  Vyrai dažniau nei moterys serga streso sukeltomis ligomis.
  •  Juodasis šokoladas mažina streso hormonų lygį.
  •  Didžiausią stresą keliančios profesijos: chirurgas, pilotas, nekilnojamojo turto agentas.

 

Autorius Laima Samulė