(Ne)magiški jaunystės šaltiniai

XIX a. 30-metis vyras laikytas brandžiu ir įpusėjusiu gyvenimą, o 40-metė moteris – senstelėjusia matrona. Šiandien tokie apibūdinimai kelia šypseną, nes pirmieji keturi gyvenimo dešimtmečiai – tik pradžia. Akivaizdu, kad žmonija puikiai kovoja su senėjimu. Ir šiai kovai pasitelkiamas maistas, vaistai bei operacijos. Tačiau mokslininkai vis dažniau užsimena apie tai, kad fizinę jaunystę išsaugoti gali ne tik sveiko gyvenimo būdo paisymas, tačiau ir sąmoningas nusiteikimas nesenti.

shutterstock_788032105

Visagalis protas

Neįmenamos žmogaus proto paslaptys visada intrigavo mokslininkus ir medikus. Būtent medikai padarė išvadą, kad smegenys, skirtingai nei daugelis kitų kūno dalių, atsinaujinti negali. Visgi dabar jau aišku, kad esant tam tikroms sąlygoms smegenų audinys gali atsinaujinti bei iš dalies ataugti, panašiai kaip oda ar kraujas. Tačiau šis procesas sudėtingas, todėl sunkiai pasiekiamas. Neurobiologai tikina, kad smegenys nuolat keičiasi, todėl žmogus sąmoningai turi prie to prisitaikyti, gal net išmokti pats šį procesą valdyti. Teigiama, kad „jaunos“ smegenys gali atjauninti ir kūną. Jaunas protas apibūdinamas kaip tas, kuris geba greitai bei lanksčiai priimti ir apdoroti informaciją. Todėl smegenis dera treniruoti taip pat kaip ir raumenis. Vadinamoji proto mankšta, įvairių tyrimų duomenimis, gali sulėtinti nervų degeneracinių ligų vystymąsi net 4 kartus. Tačiau tam reikia ne tik spręsti kryžiažodžius ar mokytis užsienio kalbos, bet ir realių fizinių pokyčių. Mokslininkės iš Nyderlandų dr. Claire Stevenson nuomone, senstant su fiziologija sunku pakovoti, o štai psichologinę jaunystę galima palaikyti per nuolatines permainas. Kitaip tariant, protui reikia nuolatinių iššūkių ir rutinos pokyčių, ypač kai žmogus pasiekia vadinamuosius spartaus senėjimo etapus. Naujausi tyrimai rodo, kad organizmas senėjimo tempą pakeičia tris kartus. Remiantis 2019 m. atliktos analizės rezultatais, 34-ieji, 60-ieji ir 78-ieji gyvenimo metai atitinka minėtų trijų etapų pradžią. Štai tuomet proto ir kūno senėjimo procesus sulėtinti gali tokios permainos kaip gyvenamosios vietos, darbo ar laisvalaikio veiklos pakeitimas. Šiais etapais itin svarbi tampa ir kūrybinė veikla. Mat ji verčia smegenis patirti tai, kas vadinama pozityviuoju stresu. Tai galėtų būti suvokiama kaip sąmoningos pastangos ieškant naujų požiūrio taškų, problemų sprendimo bei raiškos būdų. Senatvė, mokslininkų teigimu, pirmiausia yra vangumas, abejingumas ir nuobodulys. Vos tik protas leidžia sau tinginiauti 2–3 metus, senėjimas tampa spartesnis, mat nei kūnas, nei protas nejaučia motyvacijos keistis.

Meilė, vaizdo žaidimai ir matematika

Būtent vadovaujantis tokia idėja prieš daugiau nei du dešimtmečius buvo parengta daugybė laimės ir ilgo gyvenimo paslaptis atskleidžiančių saviugdos kursų. Ir bent iš dalies įvairios dvasinės praktikos bei tinkama dieta iš tiesų gali pristabdyti senėjimą. Visgi šiuolaikiniai mokslininkai prie bazinio paketo dar linkę pridėti ir mokymosi bei socialinių ryšių sąlygas. JAV gerontologijos ir reabilitacijos centrų asociacijos užsakymu mokslininkai bandė ištirti, kaip kinta senelių globos namuose gyvenančių ir vienišų senolių sveikatos bei atminties būklė. Metus trukę stebėjimai parodė, kad nuolat bendraujantys ir fizine bei protine veikla užsiimantys senjorai nesudėtingas logines užduotis atlieka 2,5 greičiau nei tie, kurie gyvena vieni. Vadinasi, turintys draugų, nuolat bendraujantys žmonės sensta lėčiau. O meilė net fiziškai gali atjauninti. Įsimylėjusio žmogaus kraujotaka suaktyvėja, oda tampa skaistesnė ir elastingesnė, o širdies ritmo pokyčiai veikia kaip lengva treniruotė. Įdomus tyrimas atliktas Didžiojoje Britanijoje mėginant nustatyti, kaip vaikų, jaunų žmonių ir senjorų psichiką veikia vaizdo žaidimai. Ilgai manyta, kad tokia veikla nenaudinga ar net žalinga. Visgi nustatyta, kad pirmojo asmens šaudyklėmis vadinami žaidimai vyresniems vyrams padidina testosterono lygį kraujyje, nes žadina agresiją. O nuolat praktikuojant šį užsiėmimą, juo net galima pakeisti sintetinius vaistus. Naudingiausia prie kompiuterio prisėsti 30–45 min. vyresniems nei 55 m. vyrams. Visgi geriausia jauninanti procedūra – nuolatinė protinė veikla. Konkrečiai – trigonometrijos uždavinių sprendimas. Specialistai nustatė, kad būtent ši matematikos šaka padeda sustiprinti ar net atkurti neuronų ryšius. O juk nuo jų ir priklauso, kaip smegenys geba priimti bei apdoroti informaciją. Trigonometrija rekomenduojama kaip Alzheimerio prevencija, nes stiprina trumpalaikę atmintį. Mokslininkai tikina, kad net vienas trigonometrijos uždavinys per dieną gali sustiprinti atmintį, bet svarbu, kad skirtųsi jų sudėtingumo lygiai. Tai lyg keisti svarmenis sporto salėje.

Maistas kaip jaunystės eliksyras

Neatsižvelgiant į tai, koks galingas būtų aštrus protas, jis įdėtas į kūną. Tad kasdien turi gauti tinkamų medžiagų, kad galėtų užtikrinti sklandžius gyvybės palaikymo procesus. Ir tam reikalingi specifiniai baltymai. Kaip teigia neurologas Tony Wyss-Coray’us, dirbantis Stanfordo universiteto (JAV) Alzheimerio tyrimų centre, jau seniai žinoma, kad iš tam tikrų baltymų kiekio kraujyje galima gauti naudingos informacijos apie sveikatą. Pavyzdžiui, lipoproteinai yra geras širdies ir kraujagyslių būklės indikatorius. Kitų specifinių baltymų trūkumas rodo gresiančias inkstų ligas. Ir tokių pavyzdžių daugybė. Baltymai – organizmo statybinė medžiaga, tad kurio nors jų pritrūkus, galima neabejoti, kad konkretus organas ar organizmo sistema negebės greitai atsikurti ir pradės sparčiai senti. Mokslininkai iš Vaterlo universiteto (Kanada) žengė dar ryžtingesnį žingsnį ir pamėgino išsiaiškinti, kaip organizmo senėjimo procesus valdančius baltymus veikia kasdienė mityba ir maisto papildų vartojimas. Mat įvertinus, kokių konkrečiai natūraliai maisto produktuose aptinkamų medžiagų ląstelėms reikia, kad jos nežūtų ar bent gebėtų sparčiai atsinaujinti, pavyktų sulėtinti ir patį fiziologinį senėjimo procesą. Daugiausia dėmesio Kanados mokslininkai skyrė nikotinamido mononukleotidui (NMN), kurio gausu brokoliuose, avokaduose ir kopūstuose, bei resveratroliui. Jo aptinkama vynuogių, aviečių, šilkmedžio uogų bei žemės riešutų luobelėse. Šios medžiagos iš tiesų veikia ląsteles ir padeda apsaugoti nuo oksidacinių pažeidimų. Tačiau, kaip teigia mokslininkai, svarbu ne tik su maistu gauti daug specifinių cheminių junginių, tačiau ir kūną pastiprinti tinkamu metu. Jauni žmonės turėtų vartoti NMN praėjus maždaug 6 val. po pabudimo, o resveratrolį – naktį. Vyresni žmonės NMN galėtų vartoti anksti ryte, o resveratrolį – dieną. Modelis dar tikslinamas, tačiau jis parengtas pagal žmogaus metabolizmo kitimą dienos metu bei skirtingus jaunų ir pagyvenusių asmenų cirkadinius ritmus.

Vienos tabletės neužteks

Deja, joks maisto papildas neatkuria telomerų ir nekoreguoja DNR pažeidimų. Telomerai aptinkami chromosomų galuose ir dažnai vadinami chromosomų apsauga, nes ląstelei dalijantis būtent jie atsakingi už genetinės informacijos saugojimą. Kiekvieną kartą pasidalijus ląstelei telomerai trumpėja ir žmogaus organizmas, kaip vientisa iš ląstelių sudaryta sistema, sensta. Kai telomerai pasidaro per trumpi, ląstelės praranda gebėjimą dalytis ir atnaujinti kūno audinius, kurie nuo jų priklauso. Pavyzdžiui, dėl naujų ląstelių trūkumo arterijų sienelės gali sukietėti, dėl to padidėja širdies priepuolio rizika. Nustatyta, kad labiausiai telomerų trumpėjimas paveikia tas ląsteles, kurios gaminasi greičiausiai: esančias odoje, plaukuose ir imuninėje sistemoje. Mokslininkai aktyviai ieško būdų, kaip sustabdyti telomerų trumpėjimą. Tačiau vis dažniau prabylama apie tai, kad tai turėtų būti daroma ne laboratorijoje, o keičiant gyvenseną. Mat atrasta svarbi ir įdomi telomerų savybė. Jie pailgėti gali be jokio papildomo biocheminio poveikio ar įsikišimo. Tam, pasak mokslininkų, reikėtų laikytis 7 paprastų sveiko gyvenimo būdo principų:

Subalansuotai ir sveikatai palankiai maitintis.
Paisyti individualios ir nuoseklios fizinio aktyvumo programos.
Kontroliuoti stresą.
Užtikrinti socialinę gerovę (kurti stabilius santykius).
Užtektinai ir kokybiškai miegoti.
Atsisakyti visų žalingų įpročių.
Laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti psichikos sutrikimus.

Taigi, nesenti norintis žmogus negali tikėtis, kad jį išgelbės vos 1–2 tabletės per dieną. Visgi visi šie sąlyginai nauji ir kol kas nevienareikšmiškai vertinami tyrimai iš tiesų verčia keisti požiūrį į jaunystės išsaugojimą. Mat jaunystė – ne tik veiklus protas ar veidas be raukšlių, bet ir tam tikra būklė, kai visas organizmas (ląstelių lygmeniu) gerokai atsparesnis ir efektyvesnis. Tad atsiranda teorija, kuri organizmo senėjimo procesus vertina kaip bet kokią kitą ligą, o ne natūralų procesą. Apie senėjimo priskyrimą ligoms diskutuojama jau kelis dešimtmečius. O PSO jau atliko keletą žingsnių, kad tai įvyktų. Mokslininkų manymu, oficialus senėjimo priskyrimas ligoms padėtų pakeisti klaidingą paradigmą, kad senėjimas yra nepagydomas. Dalis tyrėjų įsitikinę, kad jį galima pagydyti ar bent kontroliuoti. Reikia tik surasti patį efektyviausią tai padaryti leidžiantį algoritmą.

Įdomu

Dar 2014 m. JAV mokslininkai, naudodami chemines medžiagas, sugebėjo atjauninti pelių raumenų ląsteles. Tyrėjų teigimu, vertinant žmogaus amžiumi, raumenys iš 60-mečio virto į 20-mečio. Šiuo atveju naudojo nikotinamido adenino dinukleotidą (NAD). Tai natūralus junginys, kurio ląstelėse senstant natūraliai mažėja. Būtent dėl jo jauno organizmo ląstelėse vyksta sparti medžiagų apykaita ir išskiriama daugiau energijos. Tad papildžius šio sudėtingo junginio atsargas senose ląstelėse, jos realiai atjaunėja. Deja, NAD sprendžia tik dalį problemos, mat senėjimas gerokai sudėtingesnis nei tik medžiagų apykaita.

Naujagimio neuronai auga bei dauginasi ir, sulaukus 6 metų, jų būna dvigubai daugiau nei gimimo momentu. Neuronų ląstelės auga kartu su žmogumi iki 21 metų. Vėliau vystymasis sustoja. Būtent dėl tokio staigaus šuolio organizmui nepakanka jėgų atsinaujinti. O tai lemia senėjimą.

Daugiausia streso patiria 35–49 m. žmonės, tad šiuo laikotarpiu organizmo senėjimo procesai itin suaktyvėja.

Kokybiško žmogaus gyvenimo riba mokslininkai laiko 115 metų.

Mokslininkų iš Kolumbijos universiteto (JAV) Niujorke teigimu, smegenų sveikatai ir jaunystei itin palanki Viduržemio jūros regiono dieta. Tad derėtų valgyti daugiau žuvies ir mažiau mėsos.

Yra šis tas svarbesnio už jaunystę. Tai laimė. Mokslininkų iš Čikagos universiteto teigimu, laimės lygis piką pasiekia tik atšventus 65-ąjį gimtadienį.

Varginami migreninių galvos skausmų gali lengviau atsipūsti, kai sulaukia 50 metų. Vyresniame amžiuje migrena beveik išnyksta.

Tyrimai parodė, kad vienos jautriausių amžiaus poveikiui yra ausys. Jos greičiausiai praranda odos elastingumą, be to, yra stipriai veikiamos gravitacijos.

PSO duomenimis, pasaulio populiacija sparčiai sensta. Iki 2050 m. vyresnių nei 60 metų planetos gyventojų skaičius išaugs nuo 900 mln. iki 2 mlrd.

Amžinai jaunos būna tik gėlavandenės hidros. Šių mikroskopinių gyvūnų audinių ląstelės nuolat regeneruoja. Esant palankioms gyvenimo sąlygoms, naujų ląstelių atsiradimo greitis lygus pasenusių ląstelių žūties greičiui. Tokiu būdu hidra lieka amžinai jauna, o miršta tik pasikeitus gyvenimo aplinkai.