Neleiskime sprausti į rėmus

Savo vardo mados namų įkūrėja Erika Vitulskienė pristatė naują drabužių kolekciją. Žinoma moteris pasakoja, kad ši kolekcija įkvėpta jos vidinio išsilaisvinimo. „Mūsų visuomenėje dar itin gajus siauras požiūris – norima kiekvieną sprausti į rėmus, o jei kažkas peržengia to rėmo ribas, tuoj pat užpuolamas. Metas atsikratyti aplinkinių primetamų standartų ir būti laisvoms, laimingoms, seksualioms šią akimirką“, – ragina Erika.

Lauros Beržanskienės (Lauber photography) nuotrauka.

KOKIA naujoji jūsų drabužių kolekcija?

Supratusi, kad daugybei dalykų suteikdavau pernelyg daug svarbos, perdėtai į juos reaguodavau, pajutau išsilaisvinimą, kuris ir įkvėpė naują kolekciją. Į naujus drabužius įpyniau nemažai detalių, kurios moterims padeda atskleisti seksualumą. Pavyzdžiui, pieštuko silueto sijonas su užtrauktuku, kurį prasegus galima sukurti ilgą skeltuką. Suknelė su dviem užtrauktukais, kuriuos prasegus apnuoginamas kūno lopinėlis ir kt. Visi drabužiai sukurti kasdienybei, tačiau su akcentais, galinčiais ją paįvairinti, suteikti daugiau žaismingumo, seksualumo.

KOKĮ drabužį labiausiai mėgstate vilkėti?

Dažniausiai vilkiu sukneles ir aviu aukštakulnius.

KOKIŲ emocijų sukelia apsipirkimas drabužių parduotuvėse?

Man labai patinka pirkti drabužius, bet Lietuvoje mano dydžio rūbų pasirinkimas itin ribotas. Taigi, tenka pačiai susikurti tai, kas patinka ir gražu. Mielai vilkiu savo mados namų drabužius.

KAM niekada negaila pinigų, o gal esate labai taupi?

Esu taupi, bet niekada negaila pinigų originaliems daiktams – batams, rankinėms, drabužiams, papuošalams. Ypač vertinu tuos, į kurių kūrybą įdėta daug širdies, energijos, rankų darbo. Kai pati ėmiau kurti drabužius, visai kitaip pradėjau vertinti kūrėjų darbą. Manau, kad mokyklose, universitetuose turėtų būti privaloma disciplina apie drabužių kūrimą, jog žmonės labiau vertintų tai, ką turi spintoje. Ypač reikėtų vertinti savo šalies kūrėjus. Turime daug talentingų dizainerių, jie kuria užsienio rinkai. Deja, Lietuvoje mados rinkai ir suvokimui apie ją dar reikia stipriai vytis kitas šalis.

KOKS geriausias ir blogiausias įsigytas pirkinys?

Vieną kartą nukoviau labai gražios spalvos ir itin patogius aukštakulnius vos už šešis eurus! Geriausias mano pirkinys. O blogiausias, ko gero, sintetinės kelnės iš prekybos centro, kurių medžiaga atlaikė vos du skalbimus.

KĄ mėgstate dovanoti?

Labai mėgstu dovanoti apgalvotas dovanas, o ne nupirkti kažką paskubomis, ko tam žmogui visai nereikia. Madinga dovanoti pinigus vokeliuose – nereikia sukti galvos ir tikrai žinai, kad įsigys tai, kas jam naudinga. Visgi draugams patinka teikti tikras dovanas, prieš tai gerai apsvarsčius, ką mėgsta, ko jiems trūksta. Dažnai tai įvairūs draugystės simboliai, gražūs, bet praktiški namų apyvokos daiktai – kokybiška patalynė, vaza gėlėms, vaisių dubuo ar kt. Vadinamųjų įspūdžio dovanų nemėgstu teikti, nes dažnai tie kuponai taip ir lieka nepanaudoti.

KOKĮ didžiausią nuotykį esate patyrusi?

Didžiausias nuotykis, suteikęs daugiausia gerų emocijų, vertingos patirties ir padėjęs labiau save pažinti, buvo šokių projektas „Šok su žvaigžde“.

KOKIA mokinė buvote?

Man labai patiko eiti į mokyklą, nes ten draugai, juokas, žaidimai, bet mokinė nebuvau pati stropiausia. Pasitaikydavo, kad namų darbus paruošdavau prieš pat pamoką (šypsosi). Tiesa, namuose, buityje buvau atsakinga, o nudirbusi, ką reikia, skubėdavau į kiemą su draugais žaisti kvadrato ar kitų žaidimų.

KOKIAS gyvenimo pamokas laikote vertingiausiomis?

Niekada neklausyti, ką apie žmogų kalba kiti. Netikėti, kad būna žmonių, kurie geri visiems: jei žmogus geras visiems, tai rodo, kad neturi stuburo, yra prisitaikėlis. Kad tikra, nuoširdi draugystė gyvenime itin svarbi – ne veltui sakoma: „Geriau neturėti šimto pinigų, bet turėti šimtą draugų.“ Taip pat svarbi pamoka, kad moters grožis nėra tai, kas madinga – jos grožis yra tai, ką Dievas davė, ir ką ji skleidžia iš vidaus.

KĄ svajojate išmokti?

Oi, čia begalinis sąrašas! Norėčiau išmokti daug dalykų daryti labai gerai, bet tai neįmanoma, nes tam neužtektų gyvenimo – juk dažniausiai, kad kažką gerai išmoktum, tam ir reikia paskirti visą gyvenimą. Norėčiau gerai groti būgnais, fotografuoti, kalbėti keliomis užsienio kabomis, taip pat įvaldyti kovos menus. Bet su laiku prastoka (šypteli).

KOKĮ patarimą sau duotumėte paauglystėje?

Kaip norėčiau tai padaryti! Patarčiau sau mažiau dėmesio kreipti į aplinką, koncentruotis į save ir daryti tai, ką mėgstu.

KOKIAS vertybes norite įskiepyti vaikams?

Svarbiausia, kad jie būtų Žmonėmis, kad neliktų abejingi aplinkai, reaguotų į kitų skausmą, jų poreikius. Ne tiek svarbu, kaip jiems seksis mokykloje ar kokia bus išvaizda, svarbiausia, kad visada išliktų žmonėmis.

KOKIOS socialinės problemos labiausiai jaudina?

Mane jaudina daug dalykų, bet vėlgi laiko ir pinigų stoka neleidžia padėti visiems, kam to reikia. Jautriai reaguoju į nepasiturinčių šeimų gyvenimą, sergančius vaikus, taip pat moterų emocinę sveikatą. Labai noriu visus paraginti nenurašyti kitų žmonių, kurie sveria daugiau, atrodo kitaip. Noriu, kad moterys būtų laimingos šiandien, šią akimirką o ne kai numes kažkiek kilogramų. Skaudu, kad visuomenė susiskirsčiusi į dvi priešingas stovyklas – vienur pilnesnės moterys, nelaimingos, kompleksuojančios, kitur – jas ėdančios, graužiančios, besityčiojančios, aiškinančios, kaip gyventi ir ką valgyti. Liūdna dėl tokio susipriešinimo.

KODĖL dažnam rūpi, kaip atrodo kiti?

Tai lemia siauras lietuvių požiūris. Užsienyje taip nebėra – jokioje kitoje šalyje nesu sulaukusi pastabos ar įžeidimo dėl svorio. Kitur žmonės laimingi ir prasmės ieško kituose dalykuose, ne aplinkinių išvaizdoje. Mūsų visuomenė nori žmones sprausti į tam tikrus rėmus, o jei tik kažkas tuos rėmus peržengė, tuoj pat puolamas. Manau, prie tokio požiūrio prisidėjo rusų priespauda, santvarka, kurioje viskas buvo tik pagal vieną pavyzdį. Mūsų tėvai užaugo patirdami fizinį smurtą, mums jo jau teko mažiau, bet negavome užtektinai moralinio palaikymo, todėl užaugome turėdami daugybę psichologinių problemų. Savo vaikus auginame be fizinio ar kitokio smurto, bet patys dar ne su viskuo gebame susitvarkyti. Visi stengiamės, mokomės ir mūsų vaikai bus geresni, o jų vaikai – dar geresni ir t. t.

KAIP pati rūpinatės psichologine sveikata?

Daug sportuoju, daug laiko leidžiu gryname ore, rašau sau laiškus ir vedu dienoraštį, tai padeda atsipalaiduoti, sudėlioti mintis į stalčiukus. Taip pat turiu grafiką, kuris leidžia stabiliau jaustis ant kojų.

KAIP parodote meilę sau, kaip pasilepinate?

Skiriu laiko sau išvažiuodama iš šeimos rato ir pabūdama pati viena. Kai esu chaose, nors ir tarp artimiausių, mylimiausių žmonių, sunku išsigryninti mintis, svajones, tikslus. Pervargusi dorai nieko nepadarau, todėl būtina atsitraukti ir pailsėti, įsigilinti į save. Man nesvarbu, ką veikti, tiesiog pabūti pačiai su savimi, su savo mintimis.

KOKIŲ svajonių turite?

Svajoju gana realistiškai. Paskutiniu metu mano mintys krypsta į užsienį: norėčiau plačiau pakeliauti, daugiau patirti, išmokti kalbų, plėsti savo mados namų veiklą į užsienio šalis. Svajoju, kad visi mano artimieji būsi sveiki. Norėčiau pati puikiai jaustis dvasiškai, būti stabilesnė. Paprastos tos mano svajonės, todėl tikiuosi, kad išsipildys.

KOKIOS jūsų savybės labiausiai padeda gyvenime?

Užsispyrimas ir moralės normų laikymasis. Daugybę kartų įsitikinau, kad jei darau kažką, kas prieštarauja mano vertybėms, tas niekada neišeina į gerą. Man svarbu laikytis moralės normų, tada jaučiuosi teisi, švari, esu taiki su savimi, galiu gerai miegoti ir ramiai jaustis.

UŽ KĄ esate dėkinga?

Už begales dalykų begalei žmonių, pradedant mama, vyru, vaikais, draugais… Be galo dėkinga, kad esu mylima, globojama, saugoma. Kartais mane reikia pasaugoti ir nuo pačios, nes linkusi persidirbti (šypteli). Esu dėkinga žmonėms, kurie geranoriškai dalinasi vertinga informacija su pasauliu. Už sveikatą. Už mano likimą ir visus sutiktus žmones, kurie gražūs ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

Autorius Laima Samulė