Archajiniai papročiai nesimylėti iki vestuvių ir saugoti nekaltybę – nesuprantami ir beprasmiai daugeliui jaunosios kartos atstovų. Nors šiandien visuomenė – liberalesnė, seksualiai išprususi ir laisvesnė, kai kuriose kultūrose vis dar puoselėjamos senosios tradicijos.

 

Trumpa įžangaWoman,Hand,Holding,Her,Crotch,Suffering,From,Pain,itchy,Concept,Background

 

Lyčių nelygybė – per amžių amžius. Priimta laikyti, kad žmogus, nepriklausomai nuo lyties, yra nekaltas, kol neturi lytinių santykių. Dėl daugelio visuomenių patriarchalinio pagrindo mergaičių skaistybės samprata susieta su garbe, orumu, tyrumu ir kitomis vertybėmis. Berniuko nekaltybė beveik niekada nehiperbolizuojama. Šias nuostatas lėmė patriarchalinės dogmos, pagal kurias moteris yra vyro – tėvo ar sutuoktinio – nuosavybė, jis sprendžia, su kuo ir kada mylėtis. Istorikai, tiriantys feminizmą, teigia, kad nekaltybės sureikšminimas padėjo vyrams kontroliuoti moteris, taip pat seksualinį elgesį.

 

Būtina gauti įrodymus. Žodinio patvirtinimo neužtenka. Tradicinė nekaltybės samprata sutelkia dėmesį į tai, ar mergaitė, mergina, moteris turi nepažeistą mergystės plėvę. Tai plona membrana, dengianti makšties angą. Paprastai ji plyšta lytinio akto metu, tradiciškai – pirmą povestuvinę naktį. Jei pasirodo kraujo ir ant paklodės lieka pėdsakų, daroma prielaida, kad vyras vedė nekaltą mergelę. Švari patalynė po sueities nuo senovės interpretuota kaip ženklas, kad mergina nebuvo dora ir anksčiau turėjo seksualinės patirties. Neatsižvelgta, kad mergystės plėvė gali plyšti dėl kitų priežasčių: masturbacijos, traumų, intensyvaus sporto, tokio kaip jojimas.

 

„Nešvari, sutepta“ moteris atstumiama visuomenės. Nors mergystės plėvė plyšta nebūtinai tik lytinių santykių metu, ją praradusios dailiosios lyties atstovės būdavo išstumiamos iš socialinio rato dėl moralinio nuopuolio. Net tada, kai neturėdavo šios kūno dalies dėl anatominių anomalijų ar tapo seksualinio smurto auka. Kaip rodo istoriniai šaltiniai, visada skubėta pasmerkti ir nuteisti nesigilinant į priežastis. Vyravo įsitikinimas, kad moteris iš esmės yra prastesnė, kvailesnė, blogesnė ir tik laiko klausimas, kada suklys. Neteisėtas nekaltybės praradimas buvo dar vienas įrodymas, pagrindžiantis išankstinį nusistatymą.

 

Kai labai reikia, įmanoma apeiti taisykles. Prievolė saugoti mergystės plėvę nuo pažeidimų kupina spragų. Įmanoma užsiimti kitomis seksualinėmis patirtimis, kurios nepalieka padarinių, pavyzdžiui, kunilingu. Kai kurių moterų mergystės plėvė būna tokia elastinga ir tampri, kad neplyšta lytinio akto metu. Jos gali mylėtis ir prireikus apsimetinėti nekaltomis. Net šiandien kai kuriose kultūrose, kur vis dar sureikšminamas skaistumas, pogrindyje veikia klinikos, kuriose prieš vestuves su „tinkamu“ vyru mergystės plėvė atstatoma chirurgiškai.

 

Rytų šalys

 

Nors kultūros labai skiriasi religija, etnine kilme, geografine padėtimi, daugelyje Pietų ir Pietryčių Azijos šalių vyrauja panašus požiūris į merginos nekaltybę. Seksualinė patirtis iki santuokos visiškai uždrausta, todėl skaistybė propaguojama religiniame, mitologiniame kontekste ir populiariojoje kultūroje, pavyzdžiui, filmuose. Susilaikymo tradicijos glaudžiai susijusios su kitais moterų apribojimais, taip pat pažangaus išsilavinimo, sąmoningumo, ekonominės nepriklausomybės stoka. Kai kuriose Azijos šalyse skaistybė – ne tik seksualinės kontrolės forma, bet ir verslo įrankis. Šeimos, kurios nori pakilti į aukštesnį visuomenės sluoksnį, įgyti įtakingų uošvių prielankumą arba išsaugoti užimamą vietą hierarchijoje, gali naudoti dukters nekaltybę kaip derybų lustą. Skaisti mergina vertingesnė santuokų rinkoje, palyginti su seksualiai patyrusia.

 

Dėl visų šių priežasčių Azijos šalių moterys ilgiausiai laukia lytinių santykių. Dažniausiai pradeda intymų gyvenimą po santuokos, kuri teisiškai galima nuo 18 metų (vidutiniškai). „The Economic Times“ nurodo, kad kai kuriose Azijos šalyse merginos praranda nekaltybę gerokai vėliau, palyginti su vakarietėmis. Štai Malaizijoje pirma seksualinė patirtis įvyksta vidutiniškai 23 m., Indijoje – 22,9 m., Singapūre – 22,8 m., Kinijoje – 22,1 m., Tailande – 20,5 m., Honkonge – 20,2 m., Japonijoje – 19,4 m. Šie skaičiai rodo, kad nekaltybė vertinama, ypač aukštesniuose, privilegijuotuose visuomenės sluoksniuose, kuriuose galioja šeimos garbės kodeksas.

 

Islamo kultūra

 

Islamą išpažįstančios šalys itin skirtingos pagal kalbą, geografiją ir etninę kilmę, tačiau beveik visos socialinius ir moralinius įstatymus perima iš Korano. Jis aiškiai apibrėžia nekaltybės reikšmę. Daugelyje islamo visuomenių, jei mergaitė praranda nekaltybę iki santuokos, įstatymai leidžia šeimai nubausti fiziškai ar net nužudyti. Šeimos garbės ir gėdos suvokimas neatsiejamai susijęs su dukros skaistybe, todėl asmeninė meilė ir seksualinis pasirinkimas nuvertinami bei nuneigiami. Ikivedybiniai lytiniai santykiai užtraukia neadekvačias bausmes, kurios taikomos tiek musulmonams, tiek ne musulmonams, tiek moterims, tiek vyrams.

 

Afrikos civilizacijos

 

Karštojo žemyno gyventojai tradiciškai skiria dėmesio moterų nekaltybei iki santuokos. Anksčiau vyravo nuostatos, kad skaistybė – pasididžiavimo vertas dalykas. Mamų, močiučių, tetų ir visų kitų šeimos moterų pareiga – nuo mažų dienų pasakoti mergaitėms apie susilaikymą. Lytiniai santykiai iki santuokos užtraukdavo ne tik fizines bausmes, bet ir socialinį atstūmimą bei išvarymą iš šeimos. Nors anksčiau tokie įstatymai dėl nekaltybės saugojimo buvo patriarchalinės sistemos pasekmė, šiais laikais seksualinio gyvenimo pradžios vėlinimas susijęs su gyvybės ir mirties klausimu. Atsižvelgiant į milžinišką sergamumą AIDS, seksualinio švietimo ir kontracepcijos stoką, paauglių nėštumus ir didelį kūdikių mirtingumą, visuomenės lyderiai propaguoja jaunimą susilaikyti. Manoma, kad saugant nekaltybę iki santuokos pavyktų sumažinti problemos mastą, nors tokie metodai negali 100 % išgydyti kraujuojančios Afrikos piktžaizdės.

 

Katalikų pasaulis

 

Nepaisant aiškios Bažnyčios pozicijos ir nekaltybės išaukštinimo, ne visose šalyse, kur išpažįstama katalikybė, susiklostė vienodas požiūris į seksą iki santuokos. Pietų Amerikos šalyse dauguma žmonių yra katalikai, tačiau Brazilijoje į intymius santykius be įsipareigojimo žiūrima liberaliau. Merginoms nėra svarbu išsaugoti nekaltybę iki vestuvių. Tą patį lyties ir religijos atskyrimą galima pastebėti Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje. Nors kai kuriose Graikijos ir Viduržemio jūros regiono provincijos vietovėse palaikoma idėja, kad prie altoriaus eitų nekaltos merginos. Katalikų bažnyčios požiūrį geriausiai atspindi mergelės Marijos pavyzdys. Skirtingai nei islamo kultūrose, moters nekaltybė nėra tapatinama su šeimos garbe ar derybų kliuviniu. Seksas iki santuokos simbolizuoja moralės nuosmukį, religinį susipurvinimą. Vienuolės, davusios įžadus būti Kristaus sutuoktinėmis, katalikų pasaulyje gerbiamos dėl pasiaukojimo ir atsidavimo. Nekaltybė egzistuoja labiau kaip tyrumo sąvoka, nes draudžiami ne tik lytiniai santykiai, fiziškai pažeidžiantys mergystės plėvę, bet ir bet kokie seksualinio konteksto veiksmai, net mintys. Gąsdinama, kad dorybių nesilaikymas užtraukia Dievo rūstybę, o už blogą elgesį ir nuodėmes teks atsakyti, jei ne šiame pasaulyje, tai po mirties.

 

Moderni Vakarų visuomenė

 

Šiuolaikinė vakarietiška visuomenė vis dažniau tiki ne į religiją, bažnyčią, o į dvasingumą. Didėjant sąmoningumui ir laisvei apsispręsti savarankiškai, atmetami ir netenka galios daugelis archajiškų socialinių taisyklių. Didesnė moterų emancipacija suteikė galimybę priimti sprendimus ir tvarkyti savo gyvenimą. Tokiose šalyse, kaip JAV, Kanada, Australija, Skandinavijos valstybės, abi lytys turi laisvę mylėtis kada nori ir su kuo nori. Nekaltybė nėra stabmeldiška religine prasme, greičiau – apgalvotas ir individualus apsisprendimas. Skaistybės kaip nuotakos padorumo atspindžio samprata prarado aktualumą. Net vyrai nesitiki, kad jų būsimos partnerės bus nekaltos. Iš tiesų daugelyje visuomenių mergina ar vaikinas, sulaukę tam tikro amžiaus, bet dar nepradėję intymaus gyvenimo, laikomi keistais, galbūt turinčiais seksualinių ar asmeninių problemų, kurios neleido užsiimti tokiu normaliu dalyku kaip seksas.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė