Nuolatinė įtampa gali sukelti emocinį perdegimą. Kas tai yra, kodėl tai nutinka ir kaip to išvengti? Kai dėl nuolatinės įtampos žmogus jaučiasi nusivylęs savimi, bejėgis ir išsekęs, galima įtarti emocinio perdegimo sindromą. Problemų, atrodo, daugėja kasdien, ateitis atrodo niūri ir miglota, prarandamas gyvenimo džiaugsmas ir apskritai bet kuo domėjimasis. Dažniausiai emocinis perdegimas gresia nuolatinio nerimo kamuojamiems asmenims, turintiems polinkį į hipochondriją ir nuolatos abejojantiems savimi. Jie dirba tol, kol „perdega“ arba pasijunta apgailėtini šios Žemės gyventojai. Tačiau reikia prisiminti, kad emocinis perdegimas gresia ne tik sveikatos sutrikimais, bet ir pablogėjusiu asmeniniu gyvenimu.

 

"emocinis perdegimas"

Kiekvienam iš mūsų  būna dienų, kai atrodo, kad viskas krenta iš rankų, kai kamuoja nuobodulys, kai reikia atlikti tiek daug darbų, o nieko nespėjama arba kai aplinkiniai neįvertina pasiekimų. Tokiomis dienomis gali prireikti milžiniškų pastangų, kad prisiverstumėte išlipti iš lovos. Jeigu tokia savijauta kamuoja nuolatos, labai didelė tikimybė, kad jus vargina emocinio perdegimo sindromas.

 

Emocinis perdegimas – tai protinio ir fizinio nuovargio būsena, kuri atsiranda dėl per didelės arba ilgalaikės įtampos. Sindromas atsiranda, kai asmuo nebegali susitvarkyti su kasdieninėmis pareigomis ir patenkinti kieno nors lūkesčius. Kuo ilgiau tęsiasi įtampa, tuo greičiau mažėja susidomėjimas bet kokia veikla, motyvacija. Žmogus nebegali būti toks produktyvus, koks buvo anksčiau. Galiausiai jį pradeda kamuoti bejėgiškumo ir beviltiškumo pojūtis, cinizmas ir pyktis.

 

Nors emocinį perdegimą sukelia nuolatinis stresas, tačiau tai nėra tas pat. Stresas – tai yra didžiulė įtampa, kuri išeikvoja fiziologinius ir psichologinius organizmo resursus. Tačiau žmonės, kuriuos kamuoja stresas, vis dar gali galvoti, kad jei pavyktų viską kontroliuoti, padėtis dar gali pasitaisyti. Emocinis perdegimas – visai ne tai. Tokie žmonės jaučiasi praradę motyvaciją ir viskam abejingi. Jie nemano ir nesitiki, kad gyvenime dar gali kažkas pagerėti ateityje. Streso poveikį žmonės lengvai atpažįsta, o emocinio perdegimo ilgai gali nepastebėti.

 

5 pagrindiniai simptomai, išduodantys emocinį perdegimą:

 

  • Kiekviena diena tampa nepakeliamai sunki.
  • Darbas biure ar namuose pradeda atrodyti kaip tuščias laiko švaistymas.
  • Nuolatos jaučiamas nuovargis.
  • Daugelis dalykų, kuriais tenka užsiimti per dieną, atrodo kvaili ir nuobodūs.
  • Jausmas, kad niekas nevertina jūsų darbo ir pastangų.

 

Kodėl kartais žmonės emociškai perdega? Daugeliu atveju už viso to slypi ne viena priežastis. Labiausiai rizikuoti patirti emocinį perdegimą žmonės, kurie apkrauti darbais, nors aplinkiniai jų darbo visiškai nevertina. Tai gali būti darbuotojas, kuris dvejus metus neturėjo atostogų, motina, viena auginanti tris vaikus, laikantis keturis namų kampus ir dar prižiūrinti sunkiai sergantį tėvą ir pan. Emocinis perdegimas gresia, jei:

 

  • Per daug darbo, nėra laiko pailsėti ir pasišnekėti su draugais.
  • Esate prisiėmę per daug atsakomybės ir nepriimate kitų pagalbos.
  • Nepakankamai miegate.
  • Esate perfekcionistas.
  • Pesimistiškai žiūrite į save ir pasaulį aplink jus.
  • Jaučiate, kad privalote viską kontroliuoti. Nenorite niekam patikėti bent dalies savo svarbių reikalų.
  • Jūsų imuninė sistema nusilpusi, dažnai sergate, kamuoja galvos ir raumenų skausmai.
  • Pasikeitė apetitas ir atsirado miego sutrikimų.

 

Naudingi patarimai, kaip įveikti emocinį pervargimą:

 

  • Pradėti dieną nuo atpalaiduojančio ritualo. Nešokti iš lovos iš karto po to, kai suskamba žadintuvas, o dar pagulėti joje penkiolika minučių, pamedituoti, padaryti tempimo pratimus arba paskaityti tai, kas jums patinka.

 

  • Stengtis praktikuoti sveiką gyvenimo būdą. Vengti greito maisto, bent savaitgaliais gerai išsimiegoti ir ilgiau nei įprastai pasivaikščioti.

 

  • Nusistatyti ribas. Išmokti pasakyti „ne“, jei dėlto nebeturėsite jokio laisvalaikio. Jeigu sunku pasakyti „ne“, reikėtų pradėti galvoti taip, kad kažkam pasakius „ne“, galėsite tam, kas jums patinka, pasakyti „taip“.

 

  • Pailsėti nuo naujausių technologijų. Atsijungti nuo socialinių tinklų. Padėti į šalį nešiojamą kompiuterį, telefoną, nustoti tikrinti kas keletą minučių elektroninį paštą. Kiekvieną vakarą skirti kokybiškam poilsiui be technologijų.

 

Įveikti emocinį perdegimą patiems ne visada pavyksta, todėl kartais gali tekti kreiptis į gydytojus, kurie parinks geriausią terapiją. Galima pasinaudoti šiomis 3 strategijomis:

 

  • Jeigu nenorite eiti pas gydytojus, reikia išmokti sulėtinti tempą ir prisiversti padaryti pertrauką. Pasistengti sumažinti dalykų, už kuriuos esate atsakingi, kiekį. Sveikata – didžiausias turtas, todėl rekomenduojama pasiimti atostogas. Nesvarbu, kad negalite išvykti atostogų į šiltus kraštus, net ir būnant namie galima susirasti širdžiai malonios veiklos.

 

  • Kartais, pajutus, kad gresia emocinis perdegimas, geriausiai šiek tiek atsiriboti nuo visų. Tačiau nepamiršti to, kad sunkiu metu gali padėti šeimos nariai ir draugai. Reikėtų pasidalinti su jais savo jausmais, o jie neturėtų spausti jus priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Jų užduotis – paprasčiausiai išklausyti. Daugelis draugų jausis pamaloninti, kad jais pasitikite pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais ir tai net padės sustiprinti ryšius.

 

  • Jeigu jaučiamas emocinis perdegimas darbe, kartais geriausias dalykas, ką galima padaryti – tai atsistatydinti ir užsiimti nauja, mėgstama veikla. Tačiau ne visada tai padaryti yra įmanoma, nes ne visi turi galimybę likti be nuolatinių pajamų. Tokiu atveju galbūt būtų įmanoma susitarti, kad darbe sumažintų krūvį, o jeigu darbas yra per daug monotoniškas, galbūt vertėtų paprašyti naujų pareigų, kurios būtų tarsi gaivaus oro gūsis.