Nuo senų laikų slavų tautose tikima, kad kažkur netoliese gali būti gerųjų dvasių, globėjų. Jos esą gyvena ne tik giliai miškuose, laukuose, upėse, kalnuose ir pelkėse, bet taip pat ir namuose, pirtyse, daržinėse, šuliniuose, klėtyse. Nors dažniausiai nematomos, dvasios visada gyvena šalia žmonių. Žmonėms tiesiog reikia susitaikyti su jų egzistavimu ir išmokti su jomis bendrauti. Tikėjimas šiomis dvasiomis atsirado pagonybės laikais, bet kažkaip išliko ir įvedus krikščionybę, net iki šių laikų.

 

"naminukas"

Taigi su dvasiomis reikia mokėti pagarbiai elgtis, nors ne visos iš jų yra geros. Užrūstinti galima ir pačią geriausią namų dvasią, o bloga dvasia gali panorėti atsidėkoti už gerus darbus ir paslaugas. Riba, tarp to, kas gera ir bloga, yra plonytė.

 

Naminukas – geroji namų dvasia, namų ir visko, kas juose yra, sargas, kitaip žinomas kaip židinio saugotojas. Dažniausiai vaizduojamas kaip senas vyras labai mažo ūgio (20 – 30 cm) su didžiule barzda. Manoma, kad kuo senesnis namas, tuo naminukas atrodo jaunesnis. Priešingai nei žmonės – jie gimsta kaip seniai, o miršta kaip kūdikiai. Naminukai turi magiškų galių. Jie moka pranašauti ateitį, tačiau labiausiai vertinami dėlto, kad gali išgydyti žmones ir gyvulius.

 

Naminukas apsigyvena beveik visuose namuose. Įsikuria nuošaliose vietose: už viryklės, po slenksčiu, pastogėje arba net kamine. Naminukas viską stebi ir saugo namus bei jų gyventojus nuo piktųjų dvasių ir nelaimių. Jeigu namų gyventojai laiko gyvūnų, tai naminukas prižiūrės ir juos. Sakoma, kad jiems ypač patinka arkliai. Gali nutikti taip, kad gyvūnams naminukas nepatiks, todėl supykusi namų dvasia net gali juos užmušti.

 

Naminukas mėgsta tvarką ir švarą namuose, nemėgsta tinginių. Tačiau dar labiau namų dvasia nemėgsta, kai namų gyventojai pradeda pyktis vieni su kitais ir nepagarbiai su juo elgtis. Supykdytas naminukas įspėja namų gyventojus apie jų netinkamą elgesį: beldžia į duris ir langus, neleidžia naktimis miegoti, skleidžia šiurpius garsus, klykauja, kartais gali net primušti miegančius žmones ir jie atsikėlę pamatys ant savo kūno kraujosruvas ir sumušimus. Kraštutiniais atvejais naminukas gali pradėti mėtyti stalo įrankius, kelti nedidelius gaisrus ir palikti bjaurius užrašus… Naminukai labai didelės grėsmės namų gyventojams nekelia. Tačiau kartais gali elgtis blogai be jokios ypatingos priežasties.

 

Naminukas retai susiduria akis į akį su žmogumi, nors vaikai ir gyvūnai jį gali matyti dažniau. Jie net su juo žaidžia. Tačiau namų dvasią dažniausiai galima išgirsti. Ji skleidžia keistus garsus, kartais kaukia, paprastai įspėdama apie artėjančią nelaimę. Norint prisivilioti naminuką reikia viduryje kambario palikti krepšį su duona, druska ir koše ir jį pašaukti: „Namų dvasia, pasirodyk. Ateik ir gyvenk su mumis“.

 

Naminukas turi daug galių, tiek fizinių, tiek mistinių. Todėl jis gali apsaugoti namus nuo visokių nelaimių, kurios užklumpa namus ir jų gyventojus. Naminuko stiprybė priklauso nuo to, kokie jo santykiai su namų gyventojais ir nuo to, kokie šeimos narių tarpusavio santykiai.

 

Naminukas gali išpranašauti namų savininkų ateitį: paprastai jis ateina ir atsisėda ant miegančio žmogaus, kad jis negalėtų nė pajudėti ar įkvėpti oro. Tuomet reikia naminuko paklausti: „Ar bus geriau, ar blogiau?“. Kartais namų dvasia siunčia tikslesnes pranašystes per sapnus, ypač per vyriausiojo šeimos nario, nors ne visada.

 

Dar vienas naminuko gebėjimas – pasiversti į gyvūnus.

 

Kartais namuose gali apsigyventi naminukų priešai – piktosios namų dvasios. Tačiau paprastai jos būna silpnesnės, todėl namuose tūno gerai pasislėpusios. Į namus gali bandyti patekti ir kitokių dvasių. Ne visada naminukui gali pavykti visas jas išvaikyti.

 

Nereikia gąsdinti ar grasinti naminukui. Šios namų dvasios nepuola žmonių ir joms nekenkia, jei su jomis gerai elgiamasi, padedama duonos, druskos, košės, kitų valgių ar uostomojo tabako. Jeigu naminukas namuose įsisiautėja, namų šeimininkas gali pasiimti geležinį strypą ir juo pabaksnoti namų kampus, sienas, baldus, grindis ir, sakydamas užkalbėjimus, gali jį nuraminti.