Tikriausiai niekas nepaneigs, kad šiuo metu mūsų šalyje karaliauja meksikietiški serialai. Netgi lietuviškos reklamos juokais bando pamėgdžioti meksikiečių gyvenimo būdą. Taigi kuo ypatinga ši tauta? Meksika – kontrastų kupina šalis, paliekanti neišdildomą įspūdį visam gyvenimui. Sakoma, kad šis kraštas yra tikras keliautojų rojus.

 

Meksikos įvairovė

Ši šalis stebina savo dvylipiškumu. Čia galima rasti ir galingų majų ir actekų civilizacijų palikimą, ir pirmykštės gamtos grožį: ugnikalniai, viršukalnes dengiantys sniegynai, nuostabūs paplūdimiai, skaidrus žydras vanduo. O visai netoli – ir milijoniniai miestai, neįprastas gyvenimo tempas. Klimato įvairumą nulemia didelė šalies teritorija ir reljefo įvairumas, bet dažniausiai karščiausi ir drėgniausi yra gegužės ir spalio mėnesiai. Klimatas labai priklauso nuo aukštumos: pakrantėje jis tropinis, o aukštikalnėse pasitiks vėsus ar net šaltas oras. Šiaurės vakarų Meksika ir šiaurinė žemyninė dalis yra sausesnės nei likusi Meksika. Vasarą žemyninėje dalyje karšta, žiemą šalta, kartais temperatūra nukrenta žemiau nulio. Žemyninėje dalyje aukštumose ir kalnuose klimatas taip pat sausas, o kalnų viršūnės dažnai padengtos sniegu. Likusioje Meksikos dalyje visus metus vyrauja karštas ir drėgnas tropinis klimatas: nuo gegužės iki spalio tęsiasi karštasis ir drėgnasis sezonas, drėgniausi mėnesiai – nuo birželio iki rugsėjo.

 

Susikalbėti nesunku

Visoje Meksikoje oficiali kalba – ispanų, tačiau daugelis kalba ir savo regione paplitusiomis kalbomis (jų yra apie 100). 80 % meksikiečių, kurie kalba vietinėmis kalbomis, taip pat gerai moka ir ispanų. Labiausiai iš visų kalbų yra vertinama Nahuatl kalba (kilusi Š. Amerikoje). Daugiau nei milijonas meksikiečių teikia pirmenybę būtent šiai kalbai. Tačiau daug Meksikos gyventojų, ypač didžiuosiuose miestuose, puikiai kalba ir angliškai.

 

Pinigų keitimas

Piniginis vienetas – pesas, kaina rašoma su $ ženklu. 1 pesas  lygus 100 centų. Pesas pririštas prie JAV dolerio. Kartais rasite kainas, pažymėtas NP. Tai reiškia naujuosius pesus, 1993 m. įvestus dėl devalvacijos. Keitimo kursas yra maždaug 1 doleris = 11 pesų.

Geriausiai vežtis ir dolerių grynais, ir pinigų kortelėje. Grynieji suteikia atsiskaitymo laisvę, o kortelėje laikomi – saugumą. Kartais sunku gauti grąžą mokant stambiais banknotais, todėl patariama turėti apie 10–20 banknotų po vieną dolerį. Jais patogu ir arbatpinigių palikti, ir atsiskaityti už nedidelius pirkinius. Pinigus galima keisti beveik kiekviename oro uoste Meksikoje. Keityklose dažniausiai keičiama pagal oficialų valiutų kursą. Jei jos uždarytos, dėl pinigų keitimo pasiteiraukite automobilių nuomos punktuose. Bet prieš tai būtinai pasitikrinkite, koks oficialus keitimo kursas. Bankų keityklos paprastai dirba nuo 9 val. ryto iki 3–4 val. po pietų.

 

Arbatpinigiai

Meksikoje jie vadinami „propinas“. Palikti arbatpinigių nėra privaloma, tačiau pageidaujama.
Šioje šalyje galioja maždaug 15 proc. taisyklė. Štai padavėjams mokama 10–20 proc., liokajui, nešikams duodamas 1 JAV doleris už krepšį. Galite pasirinkti, ar duoti arbatpinigių taksi vairuotojams. Geriausia „propinams“ nešiotis banknotų po 1 JAV dolerį.

 

Etiketas

Meksikoje labai daug dėmesio skiriama mandagumo formoms. Beveik niekada nesutiksite arogantiškų ar nedėmesingų žmonių, o taktiškumas yra labai svarbus bendraujant. Meksikiečiai niekada nepasirodo nekantrūs. Tačiau jie beveik niekada nebūna ir punktualūs – kaip tai suprantama Europoje. Dėl to atvykusieji turi būti pasiruošę susitikimo su vietiniais palaukti bent pusvalandį, palūkuriuoti gali tekti ir prie įvairių įstaigų durų. Išimtis yra tik bulių kautynės, kurios visada prasideda tada, kai yra numatytos.

Kur benuvyktumėte, ore tvyros vien mandagūs posakiai. Tie, kurie stengiasi būti itin mandagiais, mėgaujasi gausybe šypsenų, geresniu aptarnavimu ir šiltesniu priėmimu.

Meksikiečiai dažnai kviečia į svečius. Vis dėlto jei nenurodo tikslaus laiko ir nepakartoja kvietimo, tai – tik mandagumo forma. Tačiau jeigu jus iš tikro pasikviečia į namus, tai yra tikro pasitikėjimo išraiška. Atminkite, kad pagyrę kokį nors šeimininko daiktą, šis pasiūlys jį pasiimti. Tačiau tai tėra mandagumas, todėl nepulkite krautis visko į krepšį.

Meksikiečiai dažniausiai bendrauja arčiau nei per vienos rankos ilgį. Paplekšnojimas per petį ar nugarą labai dažnas ir priimtinas draugiškumo gestas. Nestipriu rankų paspaudimu sveikinasi vyrai, moterys ir net maži vaikai. Nespauskite stipriai – tai tolygu trinktelėjimui per veidą.

 

Pirkiniai ir lauktuvės

Pirkdami derėkitės panašiai kaip ir Lietuvoje, bet nepersistenkite. Galite derėtis dėl automobilio ar suvenyrų, turguose ir taksi, kuriuose neįjungtas taksometras. Tačiau negalima derėtis restoranuose, vaistinėse, didelės parduotuvėse ir pan. Visada išlikite mandagūs, kantrūs ir neužmirškite šypsotis. Populiariausi suvenyrai iš Meksikos – meksikiečių suvenyrų turgūs, kuriuose galima įsigyti sombrerų. Ten pat rasite ir meksikietiškos keramikos, ypač populiarūs keraminiai puodeliai tekilai. Interjerui pagyvinti verta nusipirkti actekų kalendorių ar meksikietišką kaukę. Labai populiarūs ryškiaspalviai audiniai, naudojami kaip užtiesalai ar kilimai. Dar vienas puikus ir nebrangus pirkinys – vietinis sidabras. Be to, turistų lankomose vietose galima įsigyti ir kitus, su vietinėmis tradicijomis susijusius, suvenyrus.

 

Vestuvių papročiai

Per vestuves puošiamasi tradicine senųjų žemvaldžių apranga: jaunikis mūvi kelnes ir vilki sidabrinėmis sagomis papuoštą švarkelį, galvą pridengia plačiabryle skrybėle. Jaunoji vilki nėriniuotą suknelę su raukiniais ir ilgą nuometą. Vestuvės paprastai būna didelės ir iškilmingos. Jose dalyvauja daug svečių, nes Meksikoje įprasta artimai bendrauti su visa gimine. Vestuvių išlaidas dalijasi abi pusės. Gyvybingieji meksikiečiai linksminasi iki ryto. Kiekvienos šeimos garbės reikalas į savo vaikų vestuves pasikviesti liaudišką kapelą „mariachis“.

Vienas sutuoktuvių papročių — raiščio nurišimas. Jaunoji atsistoja ant stalo, o jaunasis užrištomis akimis turi nurišti raištį nuo išrinktosios kojos ir mesti jį už savęs. Raištį pagavusi mergina gali džiaugtis — ji netrukus ištekės. Jei kuris nors svečias nori pašokti su jaunąja, turi už tai sumokėti jaunajam.

Meksikos kaimuose jaunosios tėvai iš anksto įspėja jaunąjį: duktė labai dažnai esti netvarkinga, ne visuomet gerai nusiteikusi. Vardijama daug įvairiausių blogų jos savybių. Bet jei, nepaisydamas įvairiausių trūkumų, jaunikis vis dėlto nori ją imti į žmonas, tegu po vestuvių nepriekaištauja. Tuomet jaunosios tėvai su dukra patraukia į teismą ir smulkiai teiraujasi apie jaunojo nedorybes. Jaunasis turi sumokėti išpirką už nuotaką, o jos šeimą ištisus metus aprūpinti vandeniu ir malkomis. Tik tada jaunosios tėvai nusprendžia, ar jis tinkamas jų dukrai. Meksikiečių vestuvės sunkiai įsivaizduojamos be įprasto krikščioniško ritualo bažnyčioje: nuotaka pasipuošia balta suknia, keičiamasi žiedais. Šventė dažniausiai skendi gėlių, dažniausiai rožių, jūroje.

„Padrinos“ – tai du specialiai parinkti poros giminaičiai, kurie tampa tarsi jaunųjų tėvų padėdėjais, ruošiant vestuvių pokylį. Po ceremonijos jaunieji kartais barstomi mažais raudonais rutuliukais sėkmei prišaukti. Kai jaunieji šoka pirmąjį ir paskutinį šokį, visi svečiai sustoja aplink širdies formos ratu.

 

Naujųjų metų sutikimas

Dauguma meksikiečių Naujųjų metų išvakarėse su šeimomis sėda prie vėlyvos vakarienės stalo, o Naujųjų sutikti eina į miesto aikštes, pas draugus ar tiesiog į gatves. Kalbant apie tradicijas, meksikiečiai turi keletą įdomių papročių. Vienas tokių – galvojant norą, vidurnaktį suvalgyti 12 vynuogių. Taip pat tikima, kad norint ateinančiais metais sulaukti sėkmės, sutinkant Naujuosius, reikia dėvėti raudonos spalvos apatinius. Finansinę sėkmę garantuoja geltonos spalvos apatiniai. Naujųjų metų sutikimui ruošiamasi kruopščiai ir manoma, kad juos pasitikti reikia tik švariems. Todėl išvakarėse visi išsimaudo, kai kurie prausia ir savo augintinius. Taip pat kruopščiai valo namus, plauna automobilius.

 

Rio de Žaneiro karnavalas

Nuo 1641 m. Brazilijos Rio de Žaneiro mieste kasmet rengiamas karnavalas. Ši renginys dar žinomas Sambos festivalio vardu. Į jį susirenka ne tik daugybė brazilų, bet ir turistų iš viso pasaulio. Tai – išties didžiulis ir turbūt pats žinomiausias karnavalas, pritraukiantis daugybę dalyvių ir stebėtojų. Į jį suvažiuoja praktiškai visos šalies sambos mokyklos.

Apskritai karnavalai Brazilijoje rengiami nuo XVII a. vidurio. Šiuolaikinio karnavalo pradžia laikomi 1928 m., kuomet įsikūrė pirmoji sambos mokykla Estacio de Sa.

 

Virtuvės paslaptys

Meksikietiškoje virtuvėje vyrauja aštrūs patiekalai. Todėl pirmąsias dienas neskubėkite ragauti visko iš eilės, kad skrandis priprastų prie naujo maisto. Visada prieš puldami skanauti naujo patiekalo, pirmiau truputį paragaukite, ar jis jums ne per daug aštrus.

Mėgiamiausi meksikiečių valgiai:

  • Tortilijos, kurios gaminamos iš kvietinių arba kukurūzų miltų. Naudojamos vietoj duonos, taip pat kaip pagrindas kesadilijoms ir enčiladoms.
  • Kesadilijos – keptos sulenktos tortilijos, įdarytos sūriu.
  • Enčilados – keptos tortilijos su aštriu pomidorų padažu, įdarytos daržovėmis, vištiena ar kiauliena.
  • „Frijoles“ (pupelės) – jomis įdaroma daugybė patiekalų, dažniausiai pupelės kepamos ir verdamos.
  • Aitrieji pipirai („čili“) – kuo jie didesni, tuo švelnesnio skonio.
  • „Guacamole“ – avokadas, maišytas su svogūnais, aitriaisiais pipirais ir kalendra. Patiekiamas kaip padažas arba garnyras.
  • „Salsa“ – aštrus padažas iš pomidorų, aitriųjų pipirų, kalendros ir svogūnų. Patariama vengti „salsa habanero“, jis ypač deginantis.
  • Tekila – dažniausiai vartojama kokteilio „Margarita“ pavidalu, išgaunama iš agavos.
  • „Cerveza“ – meksikietiškas alus.
  • „Tostados“ – plonos traškios tortilijos su „guacamole“, grietine, aitriaisiais pipirais, vištiena ir kt.
  • „Tortos“ – meksikietiški sumuštiniai.

Meksikoje kava geriama pabaigus valgyti. Jei norite kavos anksčiau, turite paprašyti. Sąskaitos niekada nesiūlo tol, kol klientas neprašo – tai taip pat mandagumas. Jie niekada jūsų neskubins, tad jei norite sąskaitą gauti iš karto pavalgę, paprašykite jos iš anksto.

 

Įdomūs faktai

  • Oficialus Meksikos pavadinimas – Meksikos Jungtinės Valstijos.
  • Plotas – 1 972 550 km².
  • Gyventojų skaičius – 108,7 mln. Tai yra didžiausia pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis.
    • Gyventojų sudėtis – 60 % metisų, 30 % Amerikos indėnų, 10 % baltųjų.
    • Valstybinė santvarka – federacinė respublika, į kurios sudėtį įeina 31 valstija ir sostinės.
    • Politinė sistema. Pagal 1917 m. konstituciją Meksika yra federacinė respublika. Valstybės vadovas – prezidentas, kurio rankose ir vykdomoji valdžia. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Kongresas, sudarytas iš Senato ir Atstovų rūmų.
    • Sostinė – Meksikas. Jis yra vienas didžiausių miestų pasaulyje, turintis 20 mln. gyventojų.
    • Kiti miestai: Teotihuacanas, Verakruzas, Pueblas, Kankunas, Viljahermoza, Kampečė.
    • Kalba – ispanų. Tai yra didžiausia ispaniškai kalbanti valstybė.
      • Pagrindinė religija – katalikų. Romos katalikai sudaro 90 % tikinčiųjų, kiti krikščionys – 7 %, kitos religijos – 3 %.
      • Piniginis vienetas – pesas, kurį sudaro 100 centų.
      • Laikas – laiko juosta GMT/UTC -8 val.
      • Elektra – Meksikoje, kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, naudojama 110 V srovė.
      • Transportas – bendras geležinkelių ilgis yra daugiau nei 21 tūkst. km, automobilių kelių – 210 tūkst. km. Svarbiausi jūros uostai: Mansaniljas, Siudad Madero, Salina Krusas, Tuspanas, Verakrusas.
      • Oro linijos jungia visas šalies valstijas ir didesnius miestus. Didžiausi oro uostai – Meksiko, Monterėjaus, Verakruso.
      • Svarbiausios šalies šventės: Karnavalas (vasario arba kovo mėn.), Didžioji savaitė (kovo arba balandžio mėn.), Nepriklausomybės diena (rugsėjo 15–16 d.), Vėlinės (lapkričio 1–2 d.), Gvadelupos dievo motinos diena (gruodžio 12 d.), Kalėdos (gruodžio 25 d.).
      • Beveik visas problemas Meksikoje išsprendžia pasiūlyti pinigai, net ir oficialiose institucijose. Tai nelaikoma kyšininkavimu.