Moterys, pakeitusios pasaulį. Kas jos?

Nors moterys vis dar vadinamos silpnąja lytimi, yra daugybė pavyzdžių, verčiančių tuo suabejoti. Tiek prieš daugelį metų, tiek dabar visuomenėje netrūksta įtakingų ir sėkmės lydimų moterų, tapusių visuotiniu autoritetu. Kas gi patenka į įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą?

 

Maya Angelou (1928–2014)

 

Žymi amerikiečių poetė, memuaristė ir pilietinių teisių aktyvistė, palikusi gilų palikimą literatūroje ir socialinio teisingumo srityje. M. Angelou anksti susidūrė su daugybe iššūkių: rasizmu, seksualine prievarta ir su tuo susijusiomis psichologinėmis traumomis. Nors kurį laiką gyvenimo žiaurumai moterį buvo nutildę, ji paguodą rado literatūroje, o vėliau jos balsas tapo įkvėpimu milijonams pasaulio gyventojų. Pati žymiausia autorės autobiografinė knyga „Žinau, ko gieda paukštis narve“ (1969 m.) vos pasirodžiusi šokiravo JAV visuomenę, dar dešimtmetį buvo uždrausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Knygoje nuoširdžiai nagrinėjamos tapatybės, seksualinės prievartos, rasizmo ir kitos sunkios temos. Tai pirma tokia intymi juodaodės gyvenimo istorija, sulaukusi masinio pripažinimo. Šiandien ši knyga pripažįstama viena svarbiausių istorijoje, nagrinėjama daugybėje mokyklų ir universitetų. Be autobiografijų, M. Angelou kūrė ir eilėraščius, dramas, esė – visi jos kūriniai kalbėjo apie moters stiprybę, pasitikėjimą savimi, moteriškumą plačiąja prasme ir moterų įgalinimą visuomenėje.

 

Žymi moteris taip pat aktyviai dalyvavo pilietinių teisių judėjime, dirbo kartu su Martinu Lutheriu Kingu jaunesniuoju ir Malcolmu X. Pasisakydama už lygybę tapo afroamerikiečių ir feministinių judėjimų balsu. M. Angelou ypač išpopuliarėjo 1993 m., kai perskaitė savo eilėraštį per pirmąją JAV prezidento Billo Clintono inauguraciją.

 

Įdomūs faktai

 

• M. Angelou tapo pirmąja juodaode, kurios atvaizdas pasirodė ant JAV 25 centų monetos.
• Laisvai kalbėjo keliomis kalbomis, įskaitant prancūzų, ispanų, italų ir arabų.
• Prieš literatūrinę šlovę buvo šokėja, dainininkė, netgi tapo pirmąja juodaode tramvajų konduktore San Fransiske.
• Moteris laimėjo tris „Grammy“ apdovanojimus.
• Pirmoji juodaodė, kuriai sukurtas Holivudo scenarijus.

 

Įsimintinos citatos

 

• „Žmonės pamirš, ką pasakėte ar ką padarėte, bet niekada nepamirš, kaip privertėte juos jaustis“
• „Jei jums kažkas nepatinka, pakeiskite tai. Jeigu negalite to pakeisti, keiskite savo požiūrį“
• „Gyvenime galite susidurti su daug pralaimėjimų, bet tai nereiškia, kad turite būti nugalėti“
• „Džiaugiamės drugelio grožiu, bet retai įvertiname virsmą, kurį jam teko patirti, kol toks tapo“

   

Karalienė Elžbieta II (1926–2022)

 

Ji buvo ilgiausiai valdžiusi britų monarchė, tarnavusi 70 metų, nuo 1952 m. iki mirties 2022-aisiais. Jos valdymas apėmė transformacinį pasaulio istorijos laikotarpį, liudijantį Afrikos ir Karibų jūros dekolonizaciją, Britų imperijos pabaigą, Šaltąjį karą ir šiuolaikinės Britanijos, kaip daugiakultūrės visuomenės, iškilimą.

 

Elžbieta II buvo žinoma dėl pareigos jausmo, atsidavimo valstybės tarnybai ir įsipareigojimo monarchijai. Ji tinkama linkme nukreipė Didžiosios Britanijos karališkąją šeimą per reikšmingus socialinius pokyčius ir iššūkius, išlaikydama savo aktualumą šiuolaikinėje eroje. Nepaisant asmeninių ir viešų ginčų, tokių kaip jos vaikų santuokų iširimas ir princesės Dianos mirtis, karalienė Elžbieta II išliko tvirta figūra ir buvo gerbiama visuomenės.

 

Elžbieta II daug keliavo, tapo daugiausiai keliavusia valstybės vadove istorijoje, per savo laiką soste aplankė daugiau nei 100 šalių. Jos gilus įsitraukimas į Tautų Sandraugos reikalus padėjo išlaikyti vienybės jausmą tarp 54 valstybių narių.

 

Įdomūs faktai

 

• Antrojo pasaulinio karo metais Elžbieta II tarnavo pagalbinėje teritorinėje tarnyboje kaip vairuotoja ir mechanikė, tad buvo pirmoji karališkosios šeimos narė, tarnavusi ginkluotosiose pajėgose.
• Ji tapo ilgiausiai valdžiusia monarche: 2015 m. aplenkė savo proprosenelę karalienę Viktoriją ir tapo ilgiausiai karaliaujančia monarche Didžiosios Britanijos istorijoje.
• Jos karūnavimas 1953 m. buvo pirmasis, kurį rodė per televiziją ir sutraukė milijonus žiūrovų visame pasaulyje.
• Karalienė Elžbieta II dažnai buvo matoma nešina firmine rankine, kurią naudojo ne tik kaip aksesuarą, bet ir kaip įrankį perduoti subtilias žinutes darbuotojams.
• Per visą valdymo laikotarpį karalienė Elžbieta II išliko labiausiai pripažinta asmenybė pasaulyje. Jos portretas atvaizduotas skirtingose valiutose daugiau nei 30 šalių.

 

Įsimintinos citatos

• „Sielvartas yra kaina, kurią mokame už meilę“
• „Verta atsiminti, kad dažniausiai maži žingsneliai, o ne milžiniški šuoliai atneša ilgalaikius pokyčius“
• „Nekęsti ir griauti lengva, kurti ir branginti – daug sunkiau“
• „Nežiūrėkime į save pernelyg rimtai. Nė vienas iš mūsų neturime išminties monopolio“

   

Amelia Earhart (1897–1937)

 

Amerikiečių aviacijos pradininkė, žinoma dėl drąsios dvasios ir novatoriškų pasiekimų skrydžių srityje. Ji tapo pirmąja moterimi, viena perskridusia Atlanto vandenyną 1932 m. Tai nepaprastas žygdarbis, įtvirtinęs jos vietą istorijoje ir įkvėpęs moterų aviatorių kartas. A. Earhart nuotykių troškimas ir aistra skraidyti pavertė ją moterų įgalinimo ir nepriklausomybės simboliu tais laikais, kai tik nedaugelis silpnosios lyties atstovių turėjo galimybę siekti tokios drąsios karjeros.

 

Gimusi Kanzaso valstijoje, A. Earhart anksti pamėgo nuotykius ir gamtą. Pirmą kartą susidomėjo aviacija lankydama aerodromą 1920 m., kur skrido lėktuvu, amžiams pakeitusiu jos gyvenimą. Netrukus pradėjo skraidyti nuolat ir 1923 m. tapo viena pirmųjų moterų, gavusių Tarptautinės aeronautikos federacijos piloto licenciją.

 

Per karjerą A. Earhart pasiekė daugybę aviacijos rekordų. Be jau minėto transatlantinio skrydžio, ji buvo pirmoji moteris, viena be persėdimų perskridusi JAV, ir pirmoji viena iš Havajų skridusi į JAV žemyninę dalį. Be laimėjimų aviacijos srityje, A. Earhart buvo nenuilstama moterų teisių gynėja, skatino jas siekti karjeros srityse, kuriose tradiciškai dominavo vyrai. Ji dirbo Purdue universiteto fakultete, kur įkvėpė studentes įveikti kliūtis.

 

1937 m., per bandymą skristi aplink pasaulį, A. Earhart dingo virš Ramiojo vandenyno. Nepaisant didelių paieškų, nei ji, nei lėktuvas niekada nerasti, o jos dingimas išlieka viena didžiausių neatskleistų XX a. paslapčių. Tačiau jos atminimas ir toliau įkvepia žmones visame pasaulyje.

 

Įdomūs faktai

 

• 1928 m. A. Earhart tapo pirmąja moterimi, perskridusia Atlanto vandenyną kaip keleivė. Tai ją išgarsino, nors buvo pasiryžusi perskristi viena.
• Savarankiškas transatlantinis skrydis 1932 m. atliktas per kiek mažiau nei 15 val., todėl ji tapo pirmąja moterimi ir antruoju asmeniu po Charleso Lindbergho, pasiekusiu šį žygdarbį.
• Įkūrė organizaciją „The Ninety-Nines“, skirtą moterų pažangai aviacijoje.
• Paskutinis radijo ryšys, bandant rasti Haulando salą, gautas 1937 m. liepos 2-ąją. Nepaisant daugybės teorijų, jos likimas lieka nežinomas.
• A. Earhart taip pat labai domėjosi mada, sukūrė praktiškų moterų drabužių liniją, atspindinčią jos sportišką, nuotykių kupiną stilių.

 

Įsimintinos citatos

 

• „Veiksmingiausias būdas kažką padaryti – tiesiog daryti“
• „Drąsa yra kaina, kurios gyvenimas reikalauja už taikos suteikimą“
• „Nuotykis pats savaime vertas, kad jam ryžtumėtės“
• „Kuo daugiau žmogus daro, tuo daugiau gali padaryti“

   

Marie Curie (1867–1934)

 

Fizikė ir chemikė, geriausiai žinoma dėl novatoriškų radioaktyvumo tyrimų. Ji buvo pirmoji moteris, pelniusi Nobelio premiją, ir tebėra vienintelis žmogus, gavęs Nobelio premijas dviejose skirtingose mokslo srityse – fizikos 1903 m. ir chemijos 1911 m. Mokslininkės atrasti polonis ir radis bei darbas su radioaktyviosiomis medžiagomis sukėlė revoliuciją moksle ir medicinoje, paruošdami kelią šiuolaikiniam vėžio gydymui ir tolesnei atominės fizikos raidai.

 

Gimusi Varšuvoje, Lenkijoje, M. Curie persikėlė į Paryžių, kad tęstų mokslus Paryžiaus Sorbonos universitete, nes gimtojoje šalyje trūko moterų lygių galimybių moksle. Ten ištekėjo už kolegos mokslininko Pierre‘o Curie. Kartu jie pradėjo tyrimus, privedusius iki radioaktyvumo tyrinėjimo. Po tragiškos Pierre‘o mirties 1906 m. Marie tęsė darbą, įtvirtindama savo, kaip vienos įtakingiausių mokslininkų, vietą istorijoje.

 

Kaip minėta, M. Curie radioaktyviųjų elementų tyrimai lėmė didelę medicinos pažangą. Pirmojo pasaulinio karo metais ji sukūrė mobiliuosius rentgeno įrenginius, kad padėtų lauko gydytojams diagnozuoti sužalojimus ir išgelbėti daugybę gyvybių. Nors buvo diskriminuojama kaip moteris ir užsienietė, ji tapo atkaklumo, intelekto ir mokslo pasiekimų simboliu.

 

Atsidavimas darbui pačiai daug kainavo – 1934 m. moteris mirė nuo aplastinės anemijos. Manoma, kad prie jos išsivystymo stipriai prisidėjo ilgalaikis radioaktyviųjų medžiagų poveikis. Nepaisant pavojų, M. Curie niekada nesusvyravo siekdama mokslo žinių.

 

Įdomūs faktai

 

• 1903 m. Nobelio fizikos premija už darbą radioaktyvumo srityje dalijosi su vyru P. Curie ir fiziku Antoine‘u Henri Becquereliu.
• 1911 m. gavo antrą Nobelio premiją už radžio ir polonio atradimą bei tapo pirmuoju žmogumi, laimėjusiu Nobelio premijas dviejose skirtingose srityse.
• Po vyro mirties tapo pirmąja moterimi, ėjusia profesoriaus pareigas Paryžiaus universitete.
• Jos dukra Irène Joliot-Curie taip pat laimėjo Nobelio chemijos premiją 1935 m. Tai vienintelis motinos ir dukters duetas, apdovanotas prestižine garbe.
• Dėl radioaktyviųjų medžiagų poveikio daugelis M. Curie asmeninių daiktų, įskaitant užrašų knygeles, vis dar pernelyg pavojingi tvarkyti ir laikomi švininėse dėžėse Prancūzijoje.

 

Įsimintinos citatos

 

• „Gyvenime nereikia nieko bijoti, reikia tik suprasti. Pats laikas suprasti daugiau, kad mažiau bijotume“
• „Mažiau smalsaukite apie žmones ir daugiau domėkitės idėjomis“
• „Pažangos kelias nebūna nei lengvas, nei greitas“
• „Nebijokite tobulumo. Niekada jo nepasieksite“

   

Motina Teresė (1910–1997)

 

Makedonijoje gimusi Romos katalikų vienuolė ir misionierė žinoma dėl nesavanaudiško atsidavimo vargšams, sergantiems ir mirštantiems. Ji paskyrė savo gyvenimą padėti labiausiai socialiai atskirtiems žmonėms, ypač Kalkutos lūšnynuose Indijoje, kur 1950 m. įkūrė Dievo Meilės Misionierių seserų kongregaciją. Ordinas išaugo į pasaulinę organizaciją, kuri valdo ligonines, našlaičių namus ir prieglaudas daugiau nei 130 šalių.

 

Motina Teresė dėl savo humanitarinio darbo pelnė ne vieną pripažinimą, įskaitant Nobelio taikos premiją 1979-aisiais. Garsėjusi nepajudinamu tikėjimu ir paprastu gyvenimo būdu, ji tikėjo, kad tarnaudama kitiems gali išreikšti meilę Dievui. Jos darbas dažnai buvo susijęs su pagalba žmonėms pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Vienuolė išliko pasiryžusi palengvinti kančias, kad ir kur jas rastų.

 

Motinos Teresės palikimas – tai užuojauta, empatija ir besąlygiška meilė tiems, kurie dažnai lieka nepastebimi. Ji praleido dešimtmečius dirbdama skurdžiausiuose pasaulio regionuose, skleisdama žinią apie taiką, gerumą ir tarnystę. Nepaisant kritikos dėl pozicijos apie kontracepciją ir sąlygų kai kuriose jos klinikose, ji plačiai vertinama kaip šventoji asmenybė. 2016 m. Katalikų bažnyčia ją paskelbė šventąja.

 

Įdomūs faktai

 

• Nors didžiąją gyvenimo dalį praleido Indijoje, motina Teresė gimė albanų šeimoje dabartinėje Šiaurės Makedonijoje.
• 1950 m. įkūrė ordiną, išaugusį iki daugiau nei 4500 seserų visame pasaulyje, vadovaujančių mokykloms, našlaičių namams ir hospisams.
• Pelniusi Nobelio premiją garsiai atsisakė tradicinio pokylio ir paprašė lėšas paaukoti vargšams.
• Praėjus vos 19 metų po jos mirties, popiežiaus Pranciškaus Motina Teresė paskelbta šventąja. Tai viena greičiausių kanonizacijų šiuolaikinėje istorijoje.

 

Įsimintinos citatos

 

• „Ne visi galime padaryti didelius dalykus, bet visi galime daryti mažus su didele meile“
• „Jei teisiate žmones, neturite laiko jų mylėti“
• „Ramybė prasideda nuo šypsenos“
• „Skleiskite meilę visur, kur einate. Tegul niekas niekada neišeina iš jūsų namų laimingesnis nei atėjo“

   

Harrieta Tubman (apie 1822–1913 m.)

 

Amerikiečių abolicionistė, humanitarė ir pagrindinė „Underground Railroad“ tinklo, padėjusio pavergtiems afroamerikiečiams pabėgti į laisvę šiaurinėje JAV dalyje ir Kanadoje, veikėja. Gimusi vergijoje Merilande kaip Araminta Ross, H. Tubman pabėgo 1849 m. ir paskyrė savo gyvenimą kitų išlaisvinimui. Ji atliko apie 13 misijų, siekdama išgelbėti daugiau nei 70 pavergtų asmenų. Harrieta tapo žinoma kaip Mozė, nes vedė savo žmones į laisvę.

 

H. Tubman drąsa ir nepriekaištingas strategiškumas pavertė ją viena ikoniškiausių vedlių. Ji niekada neprarado nė vieno pabėgėlio, dažnai vesdama juos naktį ir vadovaudamasi Šiaurine žvaigžde. Gilus krikščioniškas tikėjimas ir laisvės viltis skatino jos ryžtą, nepaisant didžiulio pavojaus, su kuriuo kaskart susidurdavo.

 

Pilietinio karo metais H. Tubman tarnavo kaip žvalgė, medicinos sesuo ir šnipė Sąjungos armijoje. Ji tapo pirmąja moterimi, vadovavusia ginkluotai ekspedicijai per karą, atliko lemiamą vaidmenį Kombahi upės antskrydyje, išlaisvinusiame daugiau nei 700 pavergtų žmonių. Po karo tęsė savo veiklą, pasisakydama už moterų balsavimo teisę ir padėdama nuskurdusiems išlaisvintiems vergams. H. Tubman iki šiol prisimenama kaip viena drąsiausių figūrų Amerikos istorijoje.

 

Įdomūs faktai

 

• Visą vaikystę kentė fizinę ir emocinę prievartą, netgi patyrė galvos traumą, sukėlusią sveikatos problemų visam gyvenimui.
• H. Tubman savo misijose naudojo dainas kaip bendravimo būdą. Ji dainuodavo konkrečias dvasines dainas, tokias kaip „Go Down Moses“, kad parodytų, jog laikas bėgti, o kitos dainos signalizavo, kad išvykti pavojinga.
• Vėlesniais gyvenimo metais ji įkūrė pagyvenusių žmonių namus Oburne, Niujorke, kur rūpinosi senjorais ir vargšais iki pat mirties.
• Moteris puikiai išmanė vaistažoles – įgūdį išsiugdė iš motinos, kuri mokėjo gydyti. H. Tubman panaudojo šias žinias gydydama sergančius bėglius ir dirbdama slaugytoja pilietinio karo metu.

 

Įsimintinos citatos

 

• „Išlaisvinau tūkstantį vergų. Galėjau išlaisvinti dar tiek, jeigu tik jie būtų žinoję esantys vergai“
• „Kiekviena puiki svajonė prasideda nuo svajotojo“
• „Yra du dalykai, į kuriuos turiu teisę. Tai mirtis arba laisvė. Jeigu negalėčiau turėti vieno, turėčiau kitą“

   

Šių dienų įtakingiausios

 

Kasmet „Forbes“ skelbia įtakingiausių pasaulio moterų šimtuką. Tai skirtingų veiklos sričių atstovės, vienaip ar kitaip pastebimai prisidedančios prie pokyčių pasaulyje. Naujausiais duomenimis (2023 m.), į pirmąjį trejetuką patenka šios moterys:

 

Ursula von der Leyen (g. 1958 m. spalio 8 d.). Vokietijos politikė, Europos Komisijos pirmininkė nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Pirmoji moteris, užėmusi šias pareigas. Anksčiau ėjo Vokietijos gynybos ministrės pareigas (2013–2019 m.), taip pat dirbo darbo ir šeimos reikalų ministre. Europos Komisijos pirmininkė – lyderė formuojant ES politiką, ypač reaguojant į COVID-19 pandemiją, skatinant Europos žaliąjį kursą. U. von der Leyen pripažinta už įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę ir tvarią politiką ES, reikšminga ir įtakinga tiek Europos, tiek pasaulio politikos lyderė.

 

Christine Lagarde (g. 1956 m. sausio 1 d.). Prancūzų teisininkė ir politikė, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. einanti Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentės pareigas. Ji yra pirmoji moteris, užėmusi šias pareigas, žinoma dėl įtakingo vaidmens pasaulinėje ekonomikoje. Karjerą pradėjo kaip teisininkė, tapdama pirmąja moterimi tarptautinės advokatų kontoros „Baker McKenzie“ pirmininke. Buvo Prancūzijos ekonomikos, finansų ir pramonės ministrė. 2011–2019 m. ėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinės direktorės pareigas, kur atliko pagrindinį vaidmenį sprendžiant pasaulio finansų stabilumą ir reaguojant į euro zonos krizę. Ch. Legarde, svarstydama ekonomikos reikalus, nepamiršta tvarumo, visada pabrėžia klimato kaitos svarbą. Taip pat pasisako už lyčių lygybę, įvairovę vadovaujančiose pozicijose.

 

Kamala Harris (g. 1964 m. spalio 20 d.). JAV viceprezidentė, pirmoji juodaodė amerikietė ir pirmoji Pietų Azijos amerikietė, užėmusi šias pareigas. Keliaudama į Baltuosius rūmus įveikė daugybę kliūčių, kol galiausiai stojo į kovą su Donaldu Trumpu dėl JAV prezidento posto. Toks moters veržlumas nestebina, mat ji užaugo aktyvistų šeimoje. Motina Shyamala Gopalan, emigravusi iš Indijos, daug pasiekė krūties vėžio tyrimų srityje, o tėvas – ekonomistas iš Jamaikos. Baigusi studijas K. Harris pradėjo karjerą kaip prokurorė Kalifornijoje. 2003 m. pateko į istoriją tapdama pirmąja juodaode, ėjusia San Fransisko apygardos prokurorės pareigas. 2011 m. tapo pirmąja moterimi ir pirmuoju nebaltaodžiu žmogumi, ėjusiu Kalifornijos generalinio prokuroro pareigas. 2016 m. išrinkta JAV senatore Kalifornijoje, išgarsėjo dėl aštrių klausimų ir pažangios pozicijos tokiomis temomis kaip sveikatos priežiūros reforma, imigracija, rasinis teisingumas. 2020 m. prisijungė prie Joe Bideno prezidento rinkimų kampanijos. Jų pergalė lėmė, kad 2021 m. sausio 20 d. ji prisiekė kaip aukščiausio rango moteris JAV vyriausybės istorijoje.

 

Autorius Jūratė Survilė