Mokykla nepakeis vaikų mitybos įpročių

Europos sveikos mitybos dienos išvakarėse norime paskatinti suaugusius atkreipti dėmesį į savo ir vaikų lėkštes. Sveikatos specialistai šaukia, kad bulvių traškučiai, picos, saldainiai, sausainiai, bandelės ir kiti daug cukraus, druskos, iš dalies hidrintų riebalų turintys produktai ir mažai skaidulinių medžiagų, vitaminų turintys produktai nėra palanku vaikų sveikatai. Tačiau visa tai ant vaikų stalo tapo kasdienybe.

Nors mokyklos valgyklose ruošiamas šiltas, šviežiai gaminamas maistas, kuris negali būti per sūrus, per saldus, negali būti naudojami iš dalies hidrinti riebalai, maistas negali būti gruzdinamas, skrudinamas, bet vaikai jį valgo. Kodėl?

Vaikai neturi patirties, kaip maistas įtakoja jų sveikatą

Vieni tėveliai piktinasi, kad maistas valgykloje neskanus, antri prašo išvirti dešrelių, treti sako, kad tai nesveika, nors daugelis iš tėvelių namuose net kotletų negamina, jau nekalbame apie daržovių valgymo ir gaminimo tradicijas, šeimos valgymo kultūros formavimą.

„Šiuolaikiniai vaikai valgo nereguliariai, dažnas iš jų nevalgo pusryčių, o atėjęs į mokyklą nuolat užkandžiauja nesveikatos šaltiniais, kurių gausu šalia mokyklų esančiose užkandinėse, prekybos centruose, mokyklose esančiuose produktų automatuose. Vaikai valgo nesubalansuotą, neįvairų maistą ir mitybos raštingumo didinimui sunkiai pasiduoda, nors mokyklose ir vyksta įvairios edukacijos, projektai”, – sako iniciatyvos “Sveikatai palankus” įkūrėja ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Specialistės įsitikinimu, vaikai neturi patirties kaip maistas daro įtaką jų sveikatai. Tai labiausiai pažeidžiama vartotojų grupė. Jiems nėra patrauklu šiltas pietų patiekalas, pavyzdžiui, vištienos kotletas su morkų salotomis ir grikiais. Vaikams daug patraukliau blizgantis, žvilgantis bulvių traškučių pakelis. Tai madinga, nes juos reklamose valgo turtingi, laimingi ir sėkmingi žmonės. Todėl ne toks blizgantis valgyklos maistas jų visai nevilioja. Žinoma, retas ir namuose gauna šilto ir šviežiai ruošto maisto, o ne pusfabrikačių, todėl mokyklai pakeisti jų įpročių neįmanoma.

Vaikams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos sveikai maitintis

„Jei vaikui duosime pasirinkimą tarp šokoladinio batonėlio ir daržovių troškinio, žinoma, rinksis pirmąjį variantą. Tėvai, seneliai ir kiti vaikus supantys suaugusieji turi sudaryti tinkamas sąlygas, kad vaikas kasdien galėtų rinktis tik tarp sveikatos šaltinių. Žinoma, vaikai turi turėti pavyzdį: jei suaugę kasdieninėje mityboje priklausomi nuo torto gabaliuko ar bulvių traškučių pakelio, tai nesistebėkime, kad vaikui bus svarbu, ką dės į savo lėkštę,” – įsitikinusi R.Bogušienė.

Taip pat vaikai ir juos supantys suaugusieji turi žinoti maisto poveikį žmogaus organizmui. Jei vaikas išgeria 0,5 l saldaus gėrimo, gauna 10 šaukštelių cukraus, tai yra tris kartus daugiau cukraus nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Vaikai turi žinoti, kad cukrus neturi nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, – tik atima jas iš organizmo, imuninę sistemą išbalansuoja ir veda prie nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ir t.t. atsiradimo.

„Namuose ir ugdymo įstaigoje vaikas turi matyti atsakingus suaugusiuosius, kurie ne žodžiais, o savo elgesiu vaikams parodo sveikesnio gyvenimo ne tik kūnui, bet ir sielai kryptį. Jei tai įvyktų, turėtume daugiau galimybių išugdyti sveikesnius vaikus – Lietuvos ateitį, kurie beje ateityje mums uždirbs ir galimai didesnę mūsų pensiją,”- sako Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas.

Didžiausias pavyzdys – tėvai

„Vaikui parduotuvėje tėvas nesako: ne, nepirksime bulvių traškučių – nesveika“, jis siūlo:„ gal tau nupirkt traškučių?“ Dėl to akivaizdu, jog tik kompleksinis vaikų ir juos supančių suaugusiųjų mitybos raštingumo didinimas ir sveikatai palankios mitybos įpročių formavimas gali prisidėti prie valgymo kultūros pokyčių Lietuvoje. Tai turi vykti ir namuose, ir mokykloje”, – sako mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Bendram darbui pritaria ir Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas. Pasak jo, pastaruoju metu ypač ryškėja tėvų ir ugdymo įstaigų barikados, kurios ir yra susipriešinimo paskatos. Todėl, norint siekti bendro tikslo, reikia išeiti iš barikadų -  atsisakyti bandymo ieškoti kitame kaltų, o verčiau susitelkti bendrai veiklai.

„Tik nesitikėkite, kad visi tėvai priims progresyvias iniciatyvas. Tam reikia laiko”, – sako A.Murauskas.

Pasak iniciatyvos „Sveikatai palankus“ įkūrėjos Ramintos Bogušienės, 4 metų vaiko spintelėje darželyje radus saldainių ir bulvių traškučių ir paklausus tėvų, kodėl deda juos vaikui, nes jie įtraukti į draudžiamų maisto produktų sąrašą vaikų maitinimui, atsako: „O ką jūs prie kavos pyrago nevalgote? Vaikai nieko darželyje nevalgo, tai nors taip bus sotūs“. Taigi, akivaizdu, kad vis dar išlikęs sotumo kultas, nesuprantama, kad šiais laikais sergama ne iš bado, bet nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus. Todėl tėvelių požiūris, supratimas ir valgymo kultūros formavimas turi didžiausią įtaką vaikų mitybos įpročiams.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sandra Kapeliorienė sako, kad jos jau nestebina darželyje, vaiko spintelėje rasti šokoladiniai saldainiai, čipsai ar sausainiai. Tai – vaikų tėvų pasirinkimas, kuris anot jų – suprantamas – juk vaikai mėgsta tokį maistą.

„Kuo daugiau dirbdama su vaikais pastebiu, kad ne vaikus reikia mokyti sveikos mitybos, bet tėvelius. Taigi, daug ar ne daug vaikų valgo sveikatai palankų maistą sprendžiame mes tėvai, todėl kokias tradicijas kursite savo šeimoje, tokias turės ir jūsų vaikas. Tik sveika ir subalansuota mityba – tai raktas į jūsų vaiko sveikatą,” – įsitikinusi specialistė.

R. Bogušienė tikisi, kad vaikų maitinimo apraše bus įtrauktas jos inicijuotas punktas: „individualus maisto produktų nešimasis į vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigas (išskyrus vaisius ir daržoves bei vaikų švenčių metu), neleidžiamas“.

Ryšium su Europos sveikos mitybos diena Raminta Bogušienė lapkričio 7 d. ves mitybos raštingumo didinimo pamokas Kauno Varpo gimnazijos 9-12 klasių mokiniams. Planuojama, kad pamokose dalyvaus 70 moksleivių.

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, tel. 8 645 17 472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.